Broliai veržiasi į laisvę

Broliai veržiasi į laisvę

Julija KIRKILIENĖ

Liepos 30 d. sukanka 3 metai nuo savivaldybę sukrėtusio tragiško įvykio –   baikerio nužudymo prie Elektrėnų marių.

 

Per tuos trejus metus paaugo ir nužudytojo, ir žudiko dukros, kurios kartais susitinka bendruose mokyklų renginiuose, kartais viena pro kitą praeina žmonos. Visuomenėje abi pusės turi skirtingą statusą. Taip pat visuomenei rūpi, kad tokių įvykių daugiau niekada nepasikartotų. Tai ypač svarbu dabar, kai broliai aktyviai veržiasi į laisvę, o Lietuvos apeliacinio teismo kolegijos teisėjai Linas Šiukšta, Regina Gaudutienė ir Aloyzas Kruopys nutarė nuteistiems broliams panaikinti Vilniaus apygardos teismo sprendimą ir skirti naują, daug švelnesnę bausmę. Jeigu Lietuvos aukščiausiasis teismas paliktų galioti Apeliacinio teismo sprendimą, tai broliams būtų sumažintas ne tik neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiesiems – nužudytojo dukrai, žmonai ir tėvams, bet vienas iš brolių liktų nekaltas, o kitą laisvėje sutikti galėtume savaitgaliais, o po poros metų – kiekvieną dieną. Sąmoningai neminime nei aukos, nei nusikaltėlių pavardžių – kas prisimena įvykį, jas žino, kas nežino – nebūtina žinoti. Visuomenei svarbu, kodėl ir kaip įvyko tragedija ir kokias bausmes galima gauti už gyvybės atėmimą.

Už ką ir kiek buvo nubausti

2013 m. kovo 22 d. Vilniaus apygardos teismas už baikerio nužudymą viešoje vietoje veikiant su bendrininkų grupe ir grasinimą nužudyti kitą bei kitus nusikaltimus vienam broliui skyrė 16 metų bausmę, pirmus du metus bausmę atliekant kalėjime, o kitam – 12 metų bausmę atlikti pataisos namuose ir per 350 tūkst. litų nukentėjusiųjų žalai atlyginti.

Šią nusikalstamą veiką jie, pagal Vilniaus apygardos teismo surinktą medžiagą ir liudytojų parodymus, padarė tokiomis aplinkybėmis: siekdamas atkeršyti už vieno brolio sužalojimą prieš tai įvykusio konflikto metu, kitas brolis paėmė nelegaliai laikomą šaunamąjį ginklą, abu atvyko į Elektrėnų „Klajoklių“ baikerių sąskrydį, vykusį prie Elektrėnų marių. Broliai pasikvietė baikerį iš palapinės ir vienas iš brolių jam ranka sudavė smūgį į galvą, o kitas iš nugaros du kartus į jį šovė. Nukritusiai aukai broliai koja mažiausiai po vieną kartą spyrė. Broliai auką patys vežė į ligoninę, bet auka mirė iki jį pristatant į gydymo įstaigą.

Broliai dar nuteisti ir už baikerio nužudymą kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, nes įvykio metu sužeidė dar vieną baikerį, kuriam nelegaliai laikomą ginklą buvę įrėmę į kaktą, bet ginklas neiššovė. Vienas iš brolių buvo nuteistas ir už nelegalaus ginklo laikymą. Vilniaus apygardos teismas surinko įrodymus, kad vienas iš brolių, būdamas neblaivus, išprovokavo baikerių stovykloje konfliktą ir buvo lengvai sužalotas, todėl pasikvietė brolį konflikto dalyviams atkeršyti.

Nukentėjusiųjų skundai

Apeliaciniam teismui skundėsi ne tik nuteistieji, bet ir nukentėjusieji. Jų nuomone, ir pirminis teismas nuteistiesiems skyrė pernelyg švelnias, neatitinkančias teisingumo principų baudas, kadangi nuteistiesiems lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas nepakankamai atsižvelgė į nuteistųjų elgesį iki nusikaltimo padarymo, nusikaltimo padarymo metu ir po nusikaltimo padarymo, jų asmenybę charakterizuojančius duomenis. Pažymėtina, kad nuteistieji į nusikaltimo vietą atvyko turėdami išankstinių nusikalstamų ketinimų, nusikaltimą padarė viešoje vietoje, baikerių sąskrydyje, aplinkiniams atvirai demonstruodami teisės normų nepaisymą. Tai parodo nuteistųjų įžūlumą ir ciniškumą. Nukentėjusysis nušautas dviem šūviais, paleistais vienas po kito, nepaliekant galimybės išgyventi.

Po paleistų šūvių nuteistieji dar tyčiojosi iš nukentėjusiojo. Po nusikaltimo padarymo nuteistieji kūrė planus, kaip nuslėpti nusikaltimą. Veždami į ligoninę nukentėjusįjį keletą kartų buvo sustoję ir tik dėl vieno liudytojo, važiavusio paskui nuteistuosius, buvimo nusprendė mirusįjį vežti į ligoninę. Ligoninėje melavo, kad žmogų rado gulintį pakelėje. Nukentėjusiųjų advokatas atkreipia dėmesį, kad nusikaltimas buvo padarytas ryte 7 val., o į ligoninę atvežta 8 val. 10 min., nors nuo nusikaltimo vietos iki ligoninės atstumas yra vos keletas kilometrų. Nuteistieji iki pat teismo proceso pabaigos neprisipažino padarę nusikaltimą, nesigaili, neatgailauja, todėl tikimybės, kad jie artimiausiu metu pasitaisys, pasak nukentėjusiųjų, beveik nėra. Abu nuteistieji buvo anksčiau teisti, vienas net 4 kartus. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistieji daugybę kartų bausti už įvairaus pobūdžio administracinės teisės pažeidimus.

Nuteistuosius pažinoję liudytojai juos apibūdina kaip problemiškus žmones, byloje liudiję gydymo įstaigos darbuotojai parodė, kad dėl agresyvaus nuteistųjų elgesio užuot gydžius jiems teko slėptis. Apeliaciniame skunde nukentėjusieji rašo, kad iš byloje esančių duomenų matyti, kad teisės normų nepaisymas ir jų pažeidimas nuteistiesiems yra tapęs jų elgesio norma, o nusikaltimas buvo logiška jų gyvenimo būdo pasekmė, todėl prašė Vilniaus apygardos teismo nuosprendį pakeisti ir nuteistiesiems skirti griežtesnes laisvės atėmimo bausmes.

Nuteistųjų skundai

Nuteistiesiems, atvirkščiai, nei nukentėjusiesiems atrodo, kad juos pirminis teismas nubaudė per griežtai, todėl Apeliaciniam teismui jie rašo savo argumentus. Pasak nuteistųjų, teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, konstantuojant, kad nusikaltimas buvo padarytas bendrininkų grupės, o ne vieno apelianto. Kitas brolis šaunamojo ginklo neturėjo ir nežinojo, kad brolis jį turi, su broliu dėl nusikaltimo nesitarė. Kadangi mirusiajam, pagal skundą, padaryti tik šautiniai sužalojimai, o kitų sužeidimų nebuvo, tai vienas iš brolių negali būti pripažintas bendrininkavęs nusikaltime, todėl Vilniaus apygardos teismo nuosprendis turėtų būti pakeistas.

Apeliaciniam teismui nuteistieji skundėsi, kad pirminis teismas neteisingai įvertino, jog apeliantai norėjo nukentėjusiojo mirties. Esą brolis ir šovė netyčia, nes užkliuvo už medžio šakos ir neatsargiai nužudė, patys skubiai nuvežė nukentėjusįjį į ligoninę, taip bandydami išgelbėti jo gyvybę. Pirminis teismas neįvertino ir aplinkybės, kad nuteistasis pats atvyko į Policijos komisariatą, žinodamas, kad bus sulaikytas, prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, būdamas nelaisvėje pagal galimybę nukentėjusiesiems atlygino žalą, taip pat per draugus laidotuvėms davė pinigų, nors dėl suėmimo neteko visų pajamų šaltinių, o turtui taikomas nuosavybės teisių apribojimas.

Nuteistasis rašo, kad jei būtų paleistas iš įkalinimo įstaigos, rastų galimybę atlyginti didesnę priteistos materialinės žalos dalį. Nuteistasis taip pat teisinasi, kad nusikaltimą savo elgesiu išprovokavo pats nužudytasis, kuriam teismo medicinos specialistai nustatė sunkų girtumą, nusikaltimas, nors ir labai sunkus, buvo padarytas spontaniškai. Lengvinančiomis aplinkybėmis apeliantas nurodė tai, kad turi šeimą, kad bendrovėje, kurioje jis dirbo, charakterizuojamas ypatingai teigiamai, kad jis vykdė labdaringą veiklą – savanoriškai padėjo Elektrėnų vaikų globos namams, už ką yra gavęs ne vieną padėką. Apeliaciniame skunde nuteistasis brolis prašė visas nurodytas aplinkybes pripažinti lengvinančiomis jo atsakomybę ir sumažinti laisvės atėmimo bausmę. Taip pat nuteistieji prašė sumažinti ir priteistą neturtinės žalos dydį.

Kuo patikėjo Apeliacinis teismas

Nukentėjusiųjų skundą Apeliacinis teismas atmetė, o nuteistųjų skundą nagrinėjo ir nutarė pirminio teismo skirtą nuosprendį sušvelninti. Apeliacinio teismo kolegija, išanalizavusi pirmosios instancijos teismo surinktą medžiagą ir liudytojų parodymus, nutarė, kad visos abejonės turi būti vertinamos kaltinamųjų naudai, o apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais.

Apeliacinis teismas nutarė, kad vienas iš brolių jokių sužalojimų nukentėjusiajam nepadarė, apie brolio ginklą nieko nežinojo ir atkeršyti nesitarė, neįrodyta, kad broliai nugriuvusiam sužalotajam tyčia sudavė smūgį koja. Apeliacinio teismo kolegija patikėjo ne prokurorais, ne nukentėjusiaisiais, o apeliantais ir priėmė sprendimą keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl netinkamai išspręstų nuosprendžio klausimų ir neva nuteistiesiems neteisingai paskirtų bausmių.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija nusprendė vieną brolį, kuris nešovė, išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Kitam broliui paskirti 10 metų ir 6 mėnesių paskirtą bausmę atlikti pataisos namuose. Taip pat sumažinta ir neturtinės žalos atlyginimo suma.

Svarbiausias kaltininkas – ginklas

Prokuroras apeliaciniame skunde su tokiomis Apeliacinio teismo išvadomis nesutiko ir nuosprendį apskundė Aukščiausiajam teismui. O savivaldybės žmonės, vieni matę nusikaltimą, kiti pažįstantys abi konfliktuojančias puses, apie Lietuvos teisingumą turi savo nuomonę.

Aišku viena, kad Apeliacinis teismas visai pamiršo pagrindinį šio tragiško įvykio kaltininką – nelegaliai laikomą šaunamąjį ginklą. Jeigu broliai to ginklo nebūtų turėję, šiandien gal gyvas vaikščiotų ir baikeris, gal laisvėje vaikščiotų broliai ir be Apeliacinio teismo sprendimų.

Deja, šalies teisingumo instancijos ginklų laikymo taisyklėms dar skiria per mažai dėmesio. Pernai Elektrėnų policijos komisariatas bylinėjosi su Elektrėnų medžiotojų būrelio pirmininku dėl leidimo ginklui laikyti atėmimo. Nors bylą Komisariatas laimėjo, bet tas medžiotojas be ginklo vis dar vadovauja būreliui. Kas paneigs informaciją, kad jis su kažkokiu ginklu medžioja? Taip pat niekas nėra garantuotas, kad laisvėje broliai nesuras to paties ginklo, kuris nebuvo surastas po nusikaltimo, ir jiems vėl nesusidarys situacija spontaniškai padaryti nusikaltimo.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų