Birželio 27-oji – Tarptautinė žvejų diena

Birželio 27-oji – Tarptautinė žvejų diena

Tarptautinė žvejų diena švenčiama nuo 1985 metų. 1984 m. tai buvo nuspręsta Tarptautinėje žvejybos sureguliavimo ir plėtoji­mo konferencijoje Romoje. Žvejų diena aktuali ir vieviečiams, kurių ne vienas gali pasigirti įspūdingais laimikiais.
Visai nesvarbu, žiema ar vasara, ruduo ar pavasaris, dažnam diena ar netgi naktis yra neįsivaizduojama be meškerės rankoje. Žvejyba – puikus laisvalaikio praleidimo būdas gamtoje, taip pat azartas, o ir laimikis kartais ne tik katinui… Žvejyba Lietuvoje nuo seno yra vienas iš pagrindinių amatų. Ji gali būti ir pelninga, bet šis verslas yra vienas sunkiausių ir pavojingiausių. Na, o tikri žvejai aistruoliai buriasi į draugijas, dalyvauja varžybose ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Lietuvoje įsteigti Žvejų kultūros rūmai, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija.
Džiugu, jog ir Vievyje galime rasti ne vieną, kuriam nesvetimas šis pomėgis. Mintimis apie žvejybą sutiko pasidalinti vieviečiai Audra Jan­kauskienė, Raimondas Sabonis, Gediminas Drabavičius ir Algis Debesys.

Trumpai papasakokite, kaip atsirado potraukis žvejybai?

Audra Jankauskienė

Mes šeimoje esame trys dukros. Tėtis taip ir nesulaukė sūnaus, todėl mane, jauniausiąją, mokino žvejoti. Beje, labiausiai man patinka poledinė žūklė. ( Audra Jankauskienė)
Ant kabliuko, tiesiogine to žo­džio prasme, užkibau būdamas dar visai vaikas. Pirmoji meškerė – bambukinė. Tėtis vis nusivesdavo mane šen bei ten pažuvauti. Tai buvo laisvo laiko praleidimas ir smagus pasibuvimas gamtoje. (Algis Debesys)
Potraukį žvejybai įskiepijo tėtis. Nuo pat mažens kartu žūklaudavome ir žiemą, ir vasarą. (Raimondas Sabonis)
Žvejoti pradėjau dar būdamas vaikas. Kaip dabar atsimenu savo pirmą žvejybą su tėvu, taip pat ir pirmąjį kibimą… Tada su bambukine meškere pagavau karosą, bet jis atitrūkęs nuo kabliuko nuskrido į pievas – taip jo ir neradau. Nuo tada ir prasidėjo… (Gediminas Drabavičius)

Koks įvykis labiausiai įsiminė žvejojant?
Jau vaikystėje žvejojau su tėčiu ant ledo ir traukdavau 6 kg lydekas. Prisimenu, jog visi kaimo gyventojai rinko varles, žiogus, kad mums kibtų unguriai. ( Audra Jankauskienė)
Įsimintiniausias buvo 6 kilo­gramų karpio traukimas, nes dažnai pasitaiko, kai betraukiant žuvis nutrūksta nuo kabliuko! Tuomet ­širdies ritmo geriau nematuoti. (Algis Debesys)
Tai Neryje pagautos įspūdingo dydžio lašišos (daugiau kaip 10 kg). (Raimondas Sabonis)
Įsimintiniausias įvykis… Tokių žvejojant ne vienas – kiekvienas kartas kuo nors ypatingas. (Gediminas Drabavičius)

Dažnai sakoma, kad žvejyba yra liga. Ar pritariate šiai minčiai? O gal tai gyvenimo būdas?
Taip. Žvejyba – tikrai liga. Kodėl? Kai pravažiuodama pamatau bet kokį vandens telkinį, visada kyla minčių: „Kokia žuvis kibtų? Kaip prieiti prie vandens ir susirasti žvejybai tinkančią vietą“. (Audra Jankauskienė)

Algis Debesys

Man žvejyba – gyvenimo būdas. Supratau, kad, kai žvejoju, galiu pamiršti visą pasaulį – stresą, nuovargį. Galiu tiesiog džiaugtis gamta. (Algis Debesys)
Manau, kad šie teiginiai yra abu suderinami… ir liga, ir gyvenimo būdas. (Raimondas Sabonis)
Kad žvejyba liga, pripažįstu. Būtų daugiau laiko, tai važiuočiau ir važiuočiau vėl prie vandens. (Gediminas Drabavičius)

Kokia jūsų didžiausia pagauta žuvis?
Priklauso nuo to, kur žvejoji. Užsienyje pagauti laimikiai daug didesni negu Lietuvoje. Lietuvoje esu pagavusi 2.5 kg karšį, o Norvegijoje – 7 kg saigą, maždaug 10 kg menkę, kurią padėjo ištraukti vyras. (Audra Jankauskienė)
Aš esu tik žvejys mėgėjas ir gamtos mylėtojas. Tad nesu pagavęs įspūdingo dydžio laimikių. Na, man svarbiau, kokios spalvos žuvis, kokie jos žvynų raštai, kokia mudviejų kova buvo. (Algis Debesys)
Didžiausias pagautas karpis, kuris svėrė 24 kilogramus. (Raimondas Sabonis)
Mano didžiausia žuvis – eršketas – 21 kilogramo, pagautas komerciniame tvenkinyje, o laukiniame ežere pavyko sužvejoti 17.800 kg karpį. (Gediminas Drabavičius)

Kaip šį pomėgį vertina jūsų žmona/vyras?
Manau, kad dauguma vyrų norėtų, jog žmona žvejotų kartu. Mano vyras tikrai neprieštarauja dėl šio pomėgio, bet jam ne visada patinka, jog būnu kitų vyrų žvejų būryje. Tad kartais žvejoja kartu su manimi. Na, o žvejai vyrai mano draugiją vertina labai teigiamai, ­netgi džiaugiasi mano kompanija. (Audra Jankauskienė)
Dėl šio pomėgio žmona neprieštarauja, tik skatina. Ir jai žvejyba pradeda patikti. (Algis Debesys)
Turiu nuostabią žmoną. Leidžia vyrui atsipalaiduoti. (Raimondas Sabonis)

Gediminas Drabavičius

Žmona į mano pomėgį žiūri tei­giamai. Vasaros metu dažnai važiuo­ja žvejoti kartu su manimi visam savaitgaliui. (Gediminas Drabavičius)

Ar ši pramoga yra brangi?
Taip. Kadangi pati Vievyje esu įkūrusi žvejybos reikmenų parduo­tuvę, tad puikiai žinau, kiek žvejyba kainuoja. (Audra Jankauskienė)
Hobis kainuoja tiek, kiek reikia, kiek gali tam skirti. Juk taip gera turėti širdžiai malonios veiklos. (Algis Debesys)

Raimondas Sabonis

Visos pramogos ir hobiai kainuoja. Šis hobis atsiperka teigiamomis emocijomis, adrenalinu ir gerai praleistu laiku. (Raimondas Sabonis)
Priklauso nuo paties žmogaus, kiek sau gali leisti. Šiais laikais galima įsigyti ir nebrangių, kokybiškų žūklės įrankių. (Gediminas Drabavičius)

Ar žvejojate tik Lietuvoje, ar ir kitose šalyse?
Stengiuosi žvejoti išvykusi į kiekvieną kelionę tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Mašinos bagažinėje visuomet yra meškerė ir masalas žuvims. (Audra Jankauskienė)
Daugiausia laiko praleidžiu prie vandens telkinių Lietuvoje. Labai patinka poledinė stintų žūklė Kuršių mariose. Šią pramogą pamėgo ir mano žmona Violeta. Esu smagiai žvejojęs Norvegijoje. (Algis Debesys)
Žvejoju ne tik Lietuvoje. Teko pabuvoti ir pažvejoti Kroatijoje, Rumunijoje, Norvegijoje, Švedijoje. (Raimondas Sabonis)
Žvejoju dabar tik Lietuvoje – ir čia galima pagauti įspūdingų, gražių žuvų, tik reikėtų jas paleisti, kad būtų dėl ko sugrįžti. Daug metų reikia, kad jos didelės užaugtų. (Gediminas Drabavičius)

Ar esate dalyvavęs/-usi žvejybos varžybose? Ar tai buvo profesionalų ar mėgėjų varžybos?
Aš esu žvejė mėgėja, mėgstu žvejoti plūdine meškere. O varžybose ne tik dalyvauju, bet ir padedu organizuoti bei remiu, steigiu dovanas laimėjusiems žvejams. (Audra Jankauskienė)
Esu smagiai leidęs laiką tik mėgėjų varžybose. Labiausiai mėgs­tu žvejoti vienas. (Algis Debesys)
Taip, teko. Dalyvavau pro­fesionalų varžybose Lietuvoje ir Rumunijoje pasaulio čempionate. (Raimondas Sabonis)
Varžybose nedalyvauju, nes tai sportas, o man žvejyba – malonumas, atsipalaidavimas ir pabėgimas nuo kasdienės rutinos. (Gediminas Drabavičius)

Ačiū už pokalbį
Sėkmės jums žvejyboje – nei žvyno, nei uodegos.

Ieva Barauskaitė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami Video

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Europos balsas

Europos Pulsas