Bibliotekų modernėjimas – grėsmė knygai?

Bibliotekų modernėjimas – grėsmė knygai?

Ineta Bricaitė

Daugeliui bibliotekos asocijuojasi su lentynomis, prigrūstomis senų, apdulkėjusių, tarybinės ideologijos kupinų knygų, pageltusiais lapais ir apiplyšusiais viršeliais, kartotekomis, piktomis bibliotekininkėmis ir valandomis, praleistomis ieškant reikiamos knygos. Tačiau bibliotekos neatsilieka nuo šiandienos tendencijų – modernėja, interaktyvėja, artėja prie skaitytojo. Tik ar transformuojantis jos įvaizdžiui išliks pagrindinis bibliotekos atributas – knyga?

Bibliotekininkai pakeičiami aparatais

Elektrėnų viešoji biblioteka yra turtinga. Čia gausu leidinių, darbuotojų, kompiuterinės įrangos, modernių programų, teikiamų paslaugų, bibliografinės kraštotyrinės informacijos ir svarbiausia – skaitytojų. Kai Elektrėnuose išdygo modernus bibliotekos pastatas, jų padaugėjo dvigubai.
Ir dabar biblioteka nesiskundžia lankytojų kiekiu. Jei ne knygų paskaityti, tai kompiuteriu pasinaudoti, filmų pažiūrėti, kamerinės muzikos paklausyti ar tiesiog pabendrauti ateina.
„Kas siekia mokslų, tie skaito. Negaliu pasakyti, kad jaunimas šiais laikais tamsus. Ir vidurinės mokyklos moksleivių, ir studentų sulaukiame. Žinoma, labai dažnai jauni žmonės ateina kompiuteriais pasinaudoti, bet tai dažniausiai būna vaikai iš nepasiturinčių šeimų“, – pasakojo Elektrėnų viešosios bibliotekos direktorė Genė Dapkevičienė.
Kadangi bibliotekos pastatas ir įranga yra nauji ir modernūs, tai buvo puiki terpė išbandyti įvairius interaktyvius darbo ir knygų skolinimosi metodus. Čia įdiegtos net kelios leidinių paieškos sistemos, veikia knygų grąžinimo įrenginys, kurio darbui nereikia žmogaus priežiūros, biblioteka siūlo pasiskolinti kūrinius iš kitų Lietuvos ir netgi užsienio bibliotekų, siūlo naudotis įvariomis programomis, įdiegtomis kompiuteriuose. Inovacijos ypač parankios nedrąsiam jaunimui – besinaudodami paieška, jaunuoliai lengvai ir greitai suranda reikiamą knygą net neklausdami bibliotekininkių.

Skaitantys renkasi rimtą literatūrą

Direktorė dėl tokio bibliotekos modernėjimo yra ypač dėkinga Nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai. Tiesa, didėjant inovacijų išlaidoms, vis mažiau finansavimo skiriama knygoms. Dėl šios priežasties paslauga užsisakyti leidinį iš užsienio kainuoja pačiam užsakovui. „Tad tiesiog paskaitymui niekas knygų neužsakinėja, bet jei leidinio reikia, pavyzdžiui, magistro darbui, tokių užsakymų pasitaiko“, – pasakojo G. Dapkevičienė.
Ir palūkanos Elektrėnų bibliotekoje už laiku negrąžintas knygas nėra didelės – viso labo 10 centų už vieną vėlavimo dieną. „Ėjau į tarybos posėdžius, tariausi, ir nustatėme tokią kainą, o kitose savivaldybėse palūkanos yra daug didesnės ir grąžinti knygas galima tik darbo metu, nes ten nėra leidinių grąžinimo įrenginių“, – sakė bibliotekos direktorė.
„Vasarą čia yra štilis, – pasakojo nuolatinė bibliotekos lankytoja literatė Ona Maleravičienė, – mokslo metais daugiau ir studentų, ir mokinių ateina, bet sunku vient ik pagal lankymąsi bibliotekoje vertinti, ar jaunimas neskaito – juk dabar populiarios ir elektroninės knygos“. Paklausus, kaip kinta jaunimo skaitymo įpročiai, poetė neskuba smerkti jaunuolių. „Kiti laikai, skirtingos priežastys ir aplinkybės, skaitymo mastus vertinti reikia atsargiai“, – sako O. Maleravičienė. Literatė pastebėjo, kad bibliotekoje besilankantys jaunuoliai dažniausiai renkasi rimtesnę literatūrą. „O vaikai, pradinukai, maždaug trečiokai – ketvirtokai, prie bibliotekos durų būriuojasi dar prieš jos darbo laiką. Vos pravėrus duris, puola prie kompiuterių žaisti“, – pasakojo O. Maleravičienė.

Kaip gyveno knyga, taip ir gyvens

„Skaitytojų nemažėja, netgi priešingai – daugėja. Šiemet, lyginant su praėjusiais metais, ypač padaugėjo biblioteką lankančių vaikų“, – pasakojo Vievio bibliotekos vedėja Inga Sūnelaitienė. Jų į biblioteką darbuotojai pritraukia ir renginiais, kuriuos organizuoja su Vievio gimnazija, Vievio pradine ir Vievio meno mokyklomis. Mokslo metais bibliotekoje dažniausiai lankosi mokiniai, pavasarį ir vasasą – studentai, rašantys atsiskaitomuosius darbus.
Kompiuteriai Vievio bibliotekoje taip pat vieniši nestovi – pelėmis čia nuolat sprangsi ne tik vaikai, žaisdami kompiuterinius žaidimus ar ieškodami informacijos, bet ir suaugusieji, tvarkydami įvairius reikalus. O ar knygas skaito? „Kaip gyveno knyga, taip ir gyvens. Kompiuteris bibliotekos įvaizdžio nepakeitė“, – atsakė bibliotekos vedėja.

Senieji skaitytojai išlieka

Pastrėvio bibliotekos vedėja Danutė Kananavičienė pasakojo, kad dėl technologijų įtakos susidomėjimas knygomis mažėja. Tačiau bibliotekininkė bando jį sužadinti įvairiais renginiais, organizuojamais kartu su mokykla, ir naujų knygų reklamavimu. „Vaikai jau laukia, kol atvešiu naujų knygų, ir su dideliu susidomėjimu jas skaito“, – pasakojo D. Kananavičienė.
Bibliotekos lankytojai dažnai naudojasi kompiuteriais. Žinoma, ir žaidimams žaisti, bet dar ir mokymuisi. Taip pat prie kompiuterių specialūs užsiėmimai vyksta įvairiomis progomis ir šventėmis. Bibliotekininkė pripažįsta, kad skaitytojų bibliotekoje mažėja, nes atsiranda naujų terpių informacijai perduoti, tačiau į tai žvelgia optimistiškai. „Kas skaitė knygas, tas ir skaitys“, – aiškino vedėja. Bibliotekininkė džiaugiasi, kad dirba mokyklos pastate – čia ir mažieji skaitytojai arčiau, ir bendrus renginius su mokykla organizuoti paprasčiau.

Į biblioteką – ne tik skaityti

Semeliškių bibliotekos vedėja Irena Venskutonienė pasakojo, kad jaunimas beveik neskaito. „Iš 15 dvyliktokų klasėje skaitantys yra vos du – trys, – sakė I. Venskutonienė, – maždaug iki 9 klasės jau atkrenta nesidomintieji knygomis, o pradinukai dažniausiai būna labai aktyvūs“.
Kompiuteris, pasak vedėjos, yra neatsiejama jaunimo gyvenimo dalis, beveik visi juos turi. Į biblioteką jais pasinaudoti ateina tik tie, kurių tėvai negali kompiuterių įpirkti. „Taip biblioteka tampa antrais namais, kuriuose galima pažaisti kompiuterinius žaidimus“, – aiškino bibliotekininkė. Jei nebūtų kompiuterių, ar jais nuolat besinaudojantys vaikai užuot žaidę kompiuterinius žaidimus skaitytų knygas? „Abejoju. Greičiausiai jie žaistų lauke arba žiūrėtų televiziją. Manau knygos jų vis tiek nedomintų“, – sakė I. Venskutonienė. Bibliotekoje, pasak vedėjos, tikrai yra ką veikti ir be knygų skaitymo bei naudojimosi kompiuteriais. Vaikai čia žaidžia stalo žaidimus, dėlioja dėliones, dalyvauja renginiuose, laukdami mokyklinių autobusų ruošia namų darbus ar tiesiog bendrauja.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų