Dėkoju, Viešpatie, už žaliąją šventovę Lietuvą,
Kur prie galiūno ąžuolo, akmens,
upelio vingio galim pasimelsti.
Kur žmonės, iškentę nežemiškas kančias,
savigarbos dar neprarado.
Tik vieno, Dieve, teprašau:
neleisk užmiršt Tėvynės vardo.
(Genovaitė Žigutienė)
Nešinos žvakutėmis į parapijos salę pradėti minėjimo įžengė Elektrėnų literatų klubo ,,Strėva“ narės: Genovaitė Žigutienė, Onutė Šakienė ir Onutė Mozūraitienė. Degant žvakutėms, plevėsuojant trispalvei ir klausantis juodai apsirengusių moterų eilių, kūnas nuėjo pagaugais – juk minim tokią dieną!
Renginio vedėja Vilija Dobrovolskienė suteikė žodį merui. ,,Minint tokią dieną, linkiu Jums visiems daugiau vilties, mažiau gedulo“, – kalbėjo Kęstutis Vaitukaitis. ,,Ar aš kaltas, kad mano širdis
nenukalta iš šalto akmens? Kad tiek sykių apgautos vilties neišsemsi kaip marių vandens!“ – minėjimą toliau tęsė Kietaviškių pagrindinės mokyklos literatūrinės meninės kompozicijos dalyviai, kurie tądien subūrė visus draugėn dainuoti tokias dainas kaip ,,Jei ne auksinės vasaros“ ir dar daug įvairiausių kitų tremčiai skirtų kūrinių. Taip pat pasirodė ir Elektrėnų kultūros choras ,,Sidabrinė gija“. Žinoma, žodis buvo suteiktas Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Elektrėnų skyriaus pirmininkei Silvijai Endriukaitytei, kuri ir sakė šiuos žodžius – ,,Bedaliai ir beteisiai – nežinome už ką?“ – tikra tiesa, žmonės buvo ir bedaliai, ir beteisiai. Mes galime tik džiaugtis ir užjausti kitus, kad šios dienos minėjimas nėra mūsų praeities pėdos, džiaukimės tie, kuriems neteko būti nei bedaliais, nei beteisiais, nei vagonais nežinia už ką išvežtais…
Paminėjimas iš Elektrėnų parapijos salės persikėlė į bažnyčią. Kunigas Stasys Čiupala šv. Mišiose kvietė žmones mylėti Dievą, nes būtent meilė jam ir Tėvynei palaikė ištremtus į tolimus kraštus žmones, padėjo neprarasti vilties grįžti į gimtąsias žemes. Pasak kunigo, tremtiniai širdyje buvo laisvesni negu dabartiniai žmonės, tarnaujantys įgeidžiams, norams, silpnumui. Šv. Mišiose kunigas kvietė melsti, kad širdyje taptume laisvi, brangintume ne pilną pilvą ar kišenę, o Dievą ir Tėvynę.
Po šv. Mišių meras K. Vaitukaitis, seniūnas A. Šalkauskas, Šaulių kuopos nariai nuvyko į miesto kapines prie tremtinių ir politinių kalinių paminklo ir pagerbė jų atminimą tylos minute bei gėlėmis.
Red.inf.