Julija Kirkilienė
Gruodžio 28 d. vėl visi keliai vedė į Vievį. Vievio šv. Onos bažnyčioje įvyko šventinė Vievio – Mažosios Lietuvos kultūros sostinės 2022 – uždarymo ceremonija. Kartu vyko ir projekto „Mano instrumentas – balsas“ finalinis renginys. Kamilio Sen – Sanso „Kalėdų oratoriją“ atliko operos solistai Aistė Pilibavičiūtė, Nora Petročenko, Kęstutis Ališauskas, Dainius Puišys, VU chorai „Gaudeamus“, „Virgo“, „Pro musica“, Vievio kultūros centro choras „Con moto“ ir VU kamerinis orkestras, dirigentė – Rasa Gelgotienė. Apie Vievio miesto jubiliejinius renginius, vykusius Mažojoje kultūros sostinėje, apie idėjas ir jų sumanytojus kalbėjomės su Vievio kultūros centro direktore Audrone Stepankevičiūte.
J.K. 2022 metus baigėte išskirtiniais renginiais, skirtais Vievio 500 – ųjų metų jubiliejui paminėti, taip pat baigėte Vievio – Lietuvos mažosios kultūros sostinės 2022 projektą. Vievis dėl minėtų projektų gražiai skambėjo visos Lietuvos kultūrinėje erdvėje, o renginiuose apsilankė daugybė žiūrovų iš Vilniaus apskrities, kitų Lietuvos kraštų bei užsienio. Savivaldybės žmonės nespėjo aplankyti visų profesionalių renginių, nes jų buvo gausu, o jūs ar skaičiavote, kiek Vievio kultūros centras per metus suorganizavo renginių?
A.S. Dar nesuskaičiavome. Tačiau nemanau, kad reikia akcentuoti vien tik skaičius. Mums svarbiau renginių apimtis ir kokybė. Šiais dviem rodikliais ir galime džiaugtis. Kaip kasmet organizavome miesto šventes: Onines, Jonines, Užgavėnes ir kt., kurios šiemet išties buvo masinės, pritraukusios gausybę vieviečių ir miesto svečių. Kiek leido finansai, stengėmės kviesti populiarius atlikėjus. Manau, vieviečiai mūsų pastangas įvertino.
Įgyvendinome kaip niekad daug projektų, didžiąją jų dalį finansavo Lietuvos kultūros taryba kartu su Elektrėnų savivaldybe. Visi šie projektai – teminiai kelių ar keliolikos renginių ciklai, todėl renginių sąrašas netrumpas. Tikriausiai visiems įsiminė projekto „Grįžtu namo“ renginiai – pedagogo ir dirigento prof. Tado Šumsko, aktoriaus ir režisieriaus prof. Valentino Masalskio, aktoriaus Irmanto Jankaičio, Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro dirigento prof. Gintaro Rinkevičiaus, kompozitoriaus Jaroslavo Cechanovičiaus kūrybos vakarai, vainikuoti fotomenininko Vytauto Suslavičiaus meninės fotografijos paroda.
J. K. Kokius kitus renginius būtų svarbu paminėti?
A.S. Festivalis „Vievio džiazo klavišai“ išties išgarsino Vievį šalies džiazo atlikėjų ir gerbėjų bendruomenėje. Didžiausią padėką siunčiame festivalio meno vadovui, džiazo grandui Dainiui Pulauskui, „atviliojusiam“ į Vievį garsiausius šalies džiazo atlikėjus.
Puikiai pavykęs edukacinis projektas „Mano instrumentas – balsas“ pakvietė į Vievį ir kitas mūsų savivaldybės seniūnijas, visą Lietuvos klasikinio dainavimo žvaigždyną – operos solistus, LMTA pedagogus prof. Astą Krikščiūnaitę, prof. Ireną Milkevičiūtę, prof. Deividą Staponkų, doc. Aušrą Stasiūnaitę, prof. Vladimirą Prudnikovą ir jų studentus vokalistus.
Dėl Covid 19 pandemijos trejus metus tęsėme projektą „Chorų festivalis-konkursas „Mūsų dainose“, vyko daugybė renginių: chorų ir dainuojamojo folkloro kolektyvų konkursai, profesionalių ir mėgėjų chorų koncertai, bendruomenių dainavimo vakarai, kvalifikacijos kėlimo seminarai ir t.t.
Su partneriais iš Pernu (Estija) įgyvendinome projektą „Kultūrų tiltas: Vievis – Pernu“. Mūsų mėgėjų meno kolektyvai lietuviškas mėgėjų teatro ir ansamblinio dainavimo tradicijas pristatė Estijoje, o estai į Vievį atvežė savo folklorinį muzikavimą ir šokių.
Kartu su Vievio bendruomene „Santarvė“ įgyvendinome projektą „Vievis Oginskių kultūros kelyje“ – vyko Oginskių dinastijos kompozitorių kūrinių koncertas, mokslinė konferencija, fotoparoda. Projekto kulminacija tapo įrengtas Oginskių pažintinis takas ir atidengta Vievio ežero pakrantėje Oginskių dinastijai skirta skulptūra.
J.K. Prašytume priminti ir kitus Mažojoje kultūros sostinėje 2022 įvykdytus projektus.
A.S. Kartu su bendruomene „Santarvė“ ir Vievio meno mokykla įgyvendintas projektas „Tapybos pleneras „Vieviui 500“. Dvylika profesionalių tapytojų dovanojo Vieviui plenero metu sukurtus unikalius darbus, kurie akivaizdžiai rodo, jog mūsų miestą kiekvienas autorius mato savitai.
Ypatinga dovana jubiliejų švenčiančiam Vieviui – pažintinė knyga apie mūsų miestą ir jo apylinkes. Tai Vievio kultūros centro inicijuotas projektas „Knygos „Vievio miesto ir jo apylinkių istorija“ leidyba“. Prie šio projekto prisidėjo daugybė vieviečių, vieni atnešė nuotraukų, kiti siūlė informaciją ar patarė. Knygos sudarytoja ir didžiosios dalies tekstų autorė Romutė Lapinskienė kantriai ir kruopščiai sistemino gautą medžiagą. Taigi bendromis jėgomis „gimė“ ilgai laukta knyga, kuria didžiuojamės.
Tai tikrai ne visi šiemet įgyvendinti projektai. Vievio švietimo įstaigos taip pat organizavo atvirų renginių, kuriuos skyrė Mažosios kultūros sostinei ir Vievio jubiliejiniams metams paminėti.
Sulaukėme ir šalies žiniasklaidos dėmesio: parengti keli LRT reportažai apie mūsų įgyvendinamus projektus, sukurta BTV projekto „Gyvenu čia“ laida apie Vievį.
J.K. Daug projektų vykdėte kartu su bendruomenėmis?
A.S. Atskirai noriu padėkoti bendruomenėms, kurios tiesiogiai prisidėjo prie Vievio 500-mečio ir Vievio – Mažosios Lietuvos kultūros sostinės renginių viešinimo. Vievio bendruomenė „Santarvė“ (pirmininkė Audronė Davidavičienė), Kurkliškių kaimo bendruomenė (pirmininkas Gediminas Jachimavičius), Pilypiškių bendruomenė „Aliosa“ (pirmininkas Šarūnas Jasaitis), gavusios Elektrėnų savivaldybės finansavimą, įsigijo reprezentacinių suvenyrų: marškinėlių, puodelių, ženkliukų su Vievio jubiliejiniais logotipais. Visa tai buvo gražios dovanos aktyviausiems vieviečiams ir Mažosios kultūros sostinės svečiams.
Šaunu, kai bendruomenės ir atskiri iniciatyvūs gyventojai siūlo savo idėjas, kurios prasmingai plečia renginių spektrą. Tokiais pavyzdžiais gali būti Vievio gimnazijos mokytojo Justino Mickūno pateikta fotografijų paroda „Vievis: praeitis ir dabartis“, kuri gražiai įsikomponavo į projektą „Knygos „Vievio miesto ir jos apylinkių istorija“ leidyba“. Gintas Vilkelis – savanoris karo siaubą išgyvenančioje Ukrainoje – atvežė foto parodą „Iš Charkovo ir Iziumo Lietuvos savanorių akimis“. „Drakonų laivų“ varžybos, kurias inicijavo Gintaras Jančiauskas kartu su Kultūros centru, „išaugo“ į Vievio miesto savaitės atidarymo šventę, prie kurios veiklų aktyviai prisidėjo bendruomenė „Aktėvystė“, Vievio bendruomenė „Santarvė“, kitos organizacijos. Ir, be abejo, prie Mažosios sostinės programos prisidėjo Vievio švietimo įstaigos, biblioteka, vaikų dienos centrai.
Vievyje lankėsi kitų 2022 metų Mažosios kultūros sostinių atstovai. Alsėdžių (Plungės r.), Šakynos (Šiaulių r.), Nemakščių (Raseinių r.), Leipalingio (Druskininkų sav.) bendruomenės, pristatydamos savo veiklas, Vieviui dovanojo gražias mėgėjų meno kolektyvų programas. Vievio kultūros centro kolektyvai taip pat buvo šiltai priimti šių metų Mažosiose sostinėse.
Be abejo, svarbiausias renginių partneris – Vievio seniūnija ir seniūnas Zenonas Pukėnas. Daugelis šių metų renginių – nuolatinio Kultūros centro ir seniūnijos bendravimo išdava. Labai džiaugiamės gražiu bendradarbiavimu su Vievio bažnyčios klebonu Alfonsu Kelmeliu, kuris visada palaiko prasmingas idėjas ir padeda. Džiaugiamės, kad vis daugiau jaunimo, ypač Vievio gimnazistų, įsitraukia į savanoriškas renginių įgyvendinimo veiklas.
Nuolatos jautėme ypatingą Elektrėnų savivaldybės mero ir administracijos dėmesį. Ypač mero K. Vaitukaičio įsteigtais jubiliejiniais medaliais „Vieviui 500“, kurie keleto renginių metu buvo įteikti Vievio kraštui nusipelniusiems žmonėms.
J.K. Kokius renginius galėtumėte išskirti?
A.S. Visų pirma, naujo kultūros centro atidarymą – ir kaip ilgai lauktos svajonės išsipildymą, ir kaip ypatingą kultūrinį renginį, surinkusį pilnutėlę salę publikos net ir vasaros poilsio metu. Tuomet, pamenu, ir aš, ir kolegos, jautėme didžiulį pakylėjimą, kad pagaliau dirbsime puikiomis sąlygomis, o žiūrovams siūlysime renginius, vyksiančius patraukliose šiuolaikinėse erdvėse, turinčiose kokybišką įrangą. Ir, be abejo, projektiniai renginiai.
J.K. Iš kur tokiai renginių įvairovei sėmėtės idėjų?
A.S. Daugelis idėjų bręsta lėtai, keletą metų, kol, pasitaikius progai, jas „suguldai“ į projektą. Tokios buvo knygos apie Vievį išleidimo ir Vievio įkūrėjų Oginskių įamžinimo idėjos. Kitos idėjos gimsta netikėtai. Pavyzdžiui, mintis apie „Vievio džiazo klavišus“ ir man, ir Dainiui Pulauskui kilo vieno pokalbio metu, o paskui ta idėja keletą mėnesių buvo lėtai ir nuosekliai brandinama, kol tapo konkrečiu projektu.
J.K. Kodėl baigiamajam renginiui pasirinkote ne naujai pastatytą kultūros centrą, o bažnyčią?
A.S. Dar ruošiant Vievio – Lietuvos mažosios kultūros sostinės projektą mintyse mačiau visų renginių „žemėlapį“ ir „kalendorių“. Aišku, mes labai didžiuojamės naujuoju kultūros centru ir gausybę renginių ten organizavome. Tačiau projekto Vievis – Mažoji Lietuvos kultūros sostinė 2022 pabaiga sutampa su Šv. Kalėdų laikotarpiu. Projekto „Mano instrumentas – balsas“ finalinis renginys – prancūzų kompozitoriaus Kamilio Sen – Sanso „Kalėdų oratorija“ – sakralinis kūrinys. Šios dvi priežastys ir paskatino dviejų renginių sintezę. Dvasingas, pakilus kūrinys gražiai užbaigė projektą ir iškilmingai vainikavo Lietuvos mažosios kultūros sostinės pabaigą.
J.K. Gal dar liko neįgyvendintų planų? Kokie jie?
A.S. Tik nauji planai: pateikti projektai laukia sprendimo dėl finansavimo, su partneriais ir atlikėjais jau svarstome dalyvavimo sąlygas. Todėl labai laukiame galimybių toliau tęsti itin pasisekusius projektus ir tikimės naujų idėjų sėkmės. Kadangi turime įvairiems renginiams pritaikytą salę, įrangą, siūlysime vieviečiams mokamus renginius: profesionalius spektaklius, koncertus.
J. K. Ar apie renginių ciklą sulaukėte žiūrovų atsiliepimų?
A.S. Sulaukėme daugybės vieviečių, elektrėniečių, svečių iš kitų vietų komplimentų, o mes, savo ruožtu, NUOŠIRDŽIAI DĖKOJAME VISIEMS MŪSŲ RENGINIŲ LANKYTOJAMS IR UŽ PAGYRIMUS, IR UŽ KOMENTARUS, IR UŽ PATARIMUS.
Kiekvienas iš mūsų turime savitą meninį skonį, patinkantį žanrą, atlikėją. Mes stengiamės pasiūlyti įvairialypę renginių programą, kad kiekvienas ne tik rastų sau patinkančių ir tinkančių renginių, bet patirtų naujų įspūdžių ir mėgintų „prisijaukinti“ tai, kas iki šiol gal nepatiko ar tiesiog nebuvo išbandyta. Didžiausias mūsų darbo įvertinimas, manau, yra vievietės Rasos P. (po vieno gausybę publikos sutraukusių šiųmetinių koncertų) man ištarta frazė: „Buvo nepakartojamas renginys. Didžiuojuosi, kad esu vievietė…“.
Aš taip pat didžiuojuosi esanti mūsų miesto dalis…
SU NAUJAISIAIS, BRANGŪS MŪSŲ RENGINIŲ LANKYTOJAI!
P.S. Mažosios kultūros sostinės uždarymo renginyje dalyvavo daug svečių, tarp jų – Seimo narys Kęstutis Vilkauskas, Seimo narės Silvos Lengvinienės patarėja Margarita Skvarčienė. Elektrėnų savivaldybės mero pavaduotojas Raimondas Ivaškevičius ir administracijos direktoriaus pavaduotoja Inga Kartenienė įteikė mero įsteigtus medalius „Už nuopelnus Vievio kraštui“ keliolikai vieviečių. 60 vieviečių šiuos medalius gavo per Onines, o dabar apdovanojamųjų sąrašas buvo papildytas. Baigiamajame renginyje iškilmingai įnešta Lietuvos mažosios kultūros sostinės vėliava buvo sulankstyta ir iškilmingai įteikta saugoti Vievio seniūnui Zenonui Pukėnui ir Vievio kultūros centro direktorei Audronei Stepankevičiūtei.
2022 -ųjų metų renginių rėmėjai
Finansavimą skyrė:
1. Elektrėnų savivaldybė
2. Europos žemės ūkio fondas Kaimo plėtrai
3. Lietuvos Kultūros taryba
4. Vietos veiklos grupė
5. Nacionalinė mokėjimo agentūra
6. UAB „Finėjas“
7. UAB „Plastiksė“
8. UAB „Gelmesta“
9. UAB „Malsena plius“
10. UAB „Apvalūs medžio gaminiai“
11. UAB „Bauwerk Group Lietuva“
12. UAB „Agrokoncerno grupė“
13. UAB „Autoverslas“
14. UAB „Dailinta“
15. UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“
16. UAB „Vievio paukščiai“
17. UAB „Jotvidanė“
18. UAB „Sėkmės užeiga“
Partneriai:
19. Vievio seniūnija
20. Elektrėnų savivaldybės sporto centras
21. Vievio meno mokykla
22. Vievio gimnazija
23. Vievio J. Milančiaus pradinė mokykla
24. Vievio miesto Lazdynų Pelėdos biblioteka
25. Vievio šv. Onos bažnyčia
Informaciniai partneriai:
26. UAB „Elektrėnų žinios“
27. UAB „Elektrėnų kronika“
28. UAB „Trakų žemė“
Bendruomenės:
29. Bendruomenė „Aktėvystė“
30. Vievio bendruomenė „Santarvė“
31. Pilypiškių bendruomenė „Aliosa“
32. Kurkliškių bendruomenė
L. Felčinskajos nuotr.
