Tautodailininkė papasakojo apie savo domėjimąsi etnokultūra ir įvairiomis atskirų tautodailės sričių technologijomis
Elektrėnų krašto muziejus dalinasi tautodailininkės Vidos Juknelienės parodos „Nuo dygsnio iki šiaudų sodo“ atidarymo, vykusio rugsėjo 6 d., momentais. Pasigrožėti Vidos sukurtais darbais ir pasveikinti su gražia jubiliejine sukaktimi susirinko sausakimša salė!
Atidarymo metu tautodailininkė papasakojo apie savo domėjimąsi etnokultūra ir įvairiomis atskirų tautodailės sričių technologijomis. Abromiškių dvaro svirne susirinkusieji išgirdo pasakojimą apie V. Juknelienės kūrybinį kelią, kurį pradėjo siuvinėdama adinuke, paskatinta mokytojos Marijos Adomavičienės. V. Juknelienės parodoje galima pamatyti ir tautinių istorinių kostiumų, ir jų dalių: marškinių, skarelių, nuometėlių, pasijonių, prijuosčių, siuvinėtų adinukės technika. Adinukė – vienspalvis siuvinėjimas, kuriuo puošiami marškiniai, palaidinės, skarelės, nosinės, prijuostės, apatiniai sijonai, lovos baltiniai. Lietuvėms būdingiausia baltoji adinukė, kai baltas audinys siuvinėjamas baltais siūlais.
V. Juknelienės kurti tautiniai istoriniai kostiumai daugelį kartų reprezentavo Elektrėnų krašto ir folklorinio ansamblio „Runga“ išskirtinumą dainų šventėse ir kituose renginiuose. Ypač reikšminga tautodailininkės tautinių istorinių kostiumų kolekcija, keturi moterų drabužių komplektai, kurti pagal metų laikų aprašymus R. Volkaitės-Kulikauskienės rašytoje monografijoje „Senovės lietuvių drabužiai ir papuošalai.“
Nuo 2020-ųjų Vida Juknelienė riša šiaudų sodus, su kuriais jau teko dalyvauti Vilniaus regiono konkursinėse liaudies meno parodose „Aukso vainikas“. Parodos ekspoziciją puošia septyni šiaudiniai sodai. Kiekvienas tautodailininkės sodas turi savo pavadinimą, yra persmelktas lietuviškos mitinės ir tautinės dvasios. Smulkiomis detalėmis, iš paukštelių ir lizdelių, iš snaigių bei kitokių detalių šiaudų soduose atsispindi metų laikų simfonija. Kai kurių sodų forma primena žvaigždes ir saulę – prieinama prie mitinio senovės baltų religijos pasakojimo apie Teliavelio ir jo nukaltos bei danguje pakabintos Saulės legendą. Kai kurios šiaudų sodų piramidės simbolizuoja žmonių vienybę, gyvenimo pradžią ir pabaigą, amžinybę ir kt.
Šiaudinių sodų rišimas yra išskirtinė lietuvių tautos ir kultūros tradicija, 2023 m. įrašyta į UNESCO nematerialaus paveldo sąrašą. Sodai rišami nuo senosios baltų religijos laikų. Žmonės iš sausų šiaudų sodus rišdavo per įvairias šventes, krikštynas, vestuves. Taigi, šiaudų sodai, kabinami dažniausiai ties stalu, turėjo ne vien dekoratyvinę, bet ir apeiginę reikšmę. Nors yra įvairių šiaudų sodo formų, labiausiai paplitusi aukštutinė ir žemutinė piramidė. Abiejų piramidžių viršūnės, nukreiptos tiek aukštyn, tiek žemyn, simbolizuoja dangaus aukštybes ir pragaro gelmes. Geras ženklas, jeigu sodas sukasi, tai reiškia gerą namų energiją.
Nuo 1995 m. Vida Juknelienė yra Lietuvos tautodailininkų sąjungos Vilniaus bendrijos narė, o 2002 m. jai suteiktas etninės kultūros ugdymo konsultanto statusas. V. Juknelienė ne kartą apdovanota padėkomis už tautodailininkės darbą, yra kūrybinga, kupina įvairių idėjų ir sumanymų, atgaivina pamirštus šeimos švenčių papročius ir apeigas bei maloniai savo patirtimi dalinasi su jaunąja karta, o sukurtus rankdarbius pristato visuomenei.
V. Juknelienės rankdarbių parodą papildė Algimanto Šakio sukurti žalvario dirbiniai, neatsiejama „Rungos“ ansamblio kostiumų puošybos dalis.
Kviečiame užsukti į Abromiškių dvaro svirno ekspoziciją pasidžiaugti Elektrėnų krašto tautodailininkės Vidos Juknelienės darbais iki spalio 31 d.
Elektrėnų krašto muziejus