Virginija Jacinavičiūtė
„Ar jūsų mieste dažnai vyksta panašūs kultūros festivaliai, klausė manęs Elektrėnų kultūros centro vestibiulyje savo kūriniais prekiaujanti jauna menininkė. Susimąsčiau, ilgai tylėjau bandydama prisiminti, kol įsitikinau, kad muziką ir meną vienijantis festivalis Elektrėnuose vyksta pirmą kartą. Mintis surengti festivalį „Ars Nova“ kilo Kultūros centro renginių organizatorei Gretai Garmašaitei, kuri su komanda elektrėniškiams ir svečiams suteikė galimybę apsilankyti šiuolaikiškame, miesto dvasia dvelkiančiame renginyje.
Gegužės 27–28 d. Kultūros centre laukė visa paletė įvairių ir įdomių veiklų ir reginių. Jau vos įžengus į vestibiulį pasitiko kūrybingi žmonės, savo rankomis gaminantys grožį, kuris suteikia džiaugsmo ir jaukumo. Elektrėniškės, aktyvios ir kūrybingos dynukės Upė ir Saulė Veiknytės supažindino su savo amatu. Sesės iš modelino gamina spalvingus papuošalus, kuriais ne kartą prekiavo mugėse. Kad modelinas sukietėtų, jį reikia „pakepti“ orkaitėje!
Vilnietė Viktorija Kolina festivalyje siūlė įsigyti stilingų gaminių su grafikos iliustracijomis – plakatų, kalendorių, atvirlaiškių, lipdukų ir kt. (Daugiau darbų galima pamatyti Instagrame: alernarius), Viktorijos draugė Ieva Kaziliūnaitė, prekiavusi savo stiklo gaminiais, papasakojo daug įdomybių apie stiklo liejimo technologiją ir vitražų gamybą. Sužinojome, kad Nidos bažnyčioje galima aptikti moderniu suliejimo būdu pagamintą vitražą, kad Dailės akademija turi vos keletą studentų, kurie mokosi vitražo amato, kad studentai daug laiko praleisdavo tyrinėdami Elektrėnų bažnyčios vitražus, kurie yra pavyzdinio grožio ir technikos.
Smagu buvo mugėje sutikti elektrėniškę Nijolę, kuri kartu su dukra Justina gamina „Toisel“ prekės ženklo papuošalus plaukams – lankelius, gumeles bei rankines iš gobeleno. Įdomu tai, kad gobeleną Justina gamina pati staklėmis – tai pomėgis, kuris Justinai leidžia save realizuoti.
Festivalyje buvo galima išvysti įvairių meno instaliacijų. Daugiausiai dėmesio sulaukė Vito Umbraso ir Gretos Garmašaitės sumanymas pavadinimu „Greitai nebeturėsim“. Šiuo kūriniu buvo siekiama atkreipti dėmesį į aktualią šių dienų problemą – atliekas, kurios kelia grėsmę gyvūnų išlikimui. Juodame, šiukšlėmis nukrautame kambaryje buvo rodomi vaizdai iš vandenyno, atskiras kambarys buvo skirtas sukilusių jausmų apmąstymui. Pakalbinti žmonės teigė, kad instaliacija „Greitai nebeturėsim“ sukėlė daug emocijų ir minčių.
O elektrėniškė Greta Suslavičiūtė menine instaliacija „Feu“ papuošė laiptinės lubas. Mergina pasakojo šiuo kūriniu siekusi paraginti žmones keisti savo požiūrį, būti tolerantiškesniems, pakantesniems, prisiimti atsakomybę už pasaulio ateitį, tarsi priversti žiūrovą paklausti savęs, kuo galiu prisidėti prie geresnio rytojaus.
Menines instaliacijas žiūrovai galėjo išvysti netikėčiausiose vietose. Tamsiame koridoriaus kampe stebėjome Evelinos Dapkutės instaliaciją „Paukštis“, o tualete laukė Paulinos Ružauskaitės kūrinys „Apaugęs“. „Nežinojau, ko tikėtis, paskaičiusi, kad menas sukurtas tualete. Bet pamačiusi nustebau, nes tikrai įspūdingai atrodo“, – įspūdžiais dalinosi vieviškė Gražina.
Elektrėnų meno mokyklos dailės skyriaus mokiniai surengė parodą „Bonbonjerė“, kurios pagrindiniu akcentu buvo ledinukai. Per dvi dienas kultūros festivalyje koncertavo gausus būrys atlikėjų, suteikusių galimybę nemokamai išgirsti mažai girdėtus muzikos stilius bei netikėčiausias muzikos improvizacijas, sukeliančias netikėčiausių pojūčių, išlaisvinančias vaizduotę. Vienas didžiausių koncertų vyko sekmadienį, kai koncertavo Geteborgo alternatyvios muzikos orkestras. Įdomus buvo Elektrėnų kultūros centro choro „Eldija“ performansas, kurio metu visi norintys galėjo išbandyti dirigento profesiją. Šios progos nepraleido meras Gediminas Ratkevičius, kuris varijuodamas tarp aukštų ir žemų natų, tylaus ir garsaus dainavimo, privertė chorą nemenkai paplušėti.
Menininkas Pidžinas (Pijus Čeikauskas) kvietė išbandyti gatvės piešimo meną. Freska piešta ant fojė sienos, o prisidėti galėjo visi norintys. Kaip sakė menininkas, piešinio idėjos negalvojo iš anksto, į piešinį sugula įvykiai, kurie nutinka piešimo metu. Ši freska liks Kultūros centre bei primins debiutinį festivalį.
Renginių organizatorės G. Garmašaitės klausėme, ar festivalis atitiko organizuojant turėtus lūkesčius, ar pajuto žiūrovų susidomėjimą. „Buvau nusiteikus viskam – ir dideliam lankytojų skaičiui, ir mažam. Festivalį reikia užauginti, ne visi pripratę prie tokio formato. Didesnis žmonių kiekis lankėsi prie menininkų instaliacijų, mažesnis kūrybinėse dirbtuvėse ar koncertuose. Aš džiaugiuosi, kad Elektrėnuose įvyko toks nišinis renginys. Esame kultūrine švietėjiška veikla užsiimanti organizacija, turime edukuoti visuomenę visa įmanoma kultūrine sinteze. Tą darome ir darysime ateityje“, – sakė G. Garmašaitė.