Trakų g. Nr. 2 namo pirmo aukšto gyventojai sakė nežinantys, kur kreiptis, kad iš po langų būtų pašalinti šviesą užstojantys medžiai
Julija Kirkilienė
Šią savaitę Elektrėnuose medžius geni ryškiais rūbais apsirengę žmonės, vadinami arboristais. Apie tai sužinoję aktyvūs elektrėniškiai skuba juos pakalbinti: vieni pyksta, kad medžius genėja, kiti prašo medžius pjauti, treti medžių neleidžia nė paliesti. Prieš porą metų Seimui pakeitus Lietuvos Respublikos Želdynų įstatymą, želdynus ir želdinius tvarkyti gali ne kiekvienas medkirtys, o tik želdynų ir želdinių priežiūros specialistai. Apie želdynų ir želdinių priežiūrą Elektrėnuose kalbėjomės su Elektrėnų seniūnu Antanu Šalkausku ir arboriste, Elektrėnuose organizuojančią darbą, Kristina Žalnierukynaite.
Elektrėnų seniūno komentarai
J.K. Pirmiausia noriu paklausti, iš kur tie iš svetur atvykę specialistai, kokius medžius jiems reikia genėti, kokius pjauti?
A.Š. Darbų seka yra tokia: gyventojai seniūnijai parašo prašymą, kokius medžius jie norėtų pašalinti, kokius apgenėti ir panašiai. Seniūnijos specialistė Vida Apanavičienė visus prašymus surašo į sąrašą, o specialistai tuos medžius apžiūri, fotografuoja, padaro aprašą, kokius reikia genėti, kokius šalinti, parašo išvadas ir tik tada pradeda vykdyti darbus. Pagal gyventojų prašymus, darbų specialistams užteks keliems metams.
J.K. O seniūnijai geriau tokia tvarka?
A.Š. Pakeitus Želdynų įstatymą, dirbti kitaip negalima. Seniūnijai tai yra ir geriau, ir blogiau. Geriau todėl, kad želdynų ir želdinių priežiūrai Elektrėnuose seniai reikėjo specialistų rankos. Gerai ir tai, kad seniūnijai nebereikia konfliktuoti su gyventojais, už visus geriau žinančiais, kad medis yra brangesnis net už žmogų. Blogiau yra tai, kad specialistų darbas kainuoja brangiau nei seniūnijos darbuotojų.
J.K. Kaip suradote ir kodėl pasirinkote firmą UAB „Arbovita ir Ko“?
A.Š. Skelbėme konkursą. Bendrovė atsiliepė į paskelbtą konkursą ir jį laimėjo. Mūsų žiniomis, tai pati kvalifikuočiausia įmonė Lietuvoje ir jos darbu esame patenkinti. Ši įmonė turi visus sertifikatus bei yra arbotistų asociacijos narė, o taip pat gyventojams gali suteikti kompetentingą informaciją apie želdynų ir želdinių priežiūrą, genėjimą, kirtimą.
Pokalbis su arboriste Kristina
J.K. Šią savaitę Elektrėnuose medžius geni ryškiomis spalvomis apsirengę „medkirčiai“. Seniūnas sako, kad tai UAB „Arbovita ir Ko“ specialistai. Trumpai papasakokite elektrėniškiams, kas ta arboristika.
K.Ž. Jei labai trumpai, arboristika yra medžių priežiūra urbanizuotose teritorijose: miestuose, kaimuose, gyvenvietėse. O jei norit paprasto paaiškinimo, tai galiu pasakyti, kad arboristas yra tas žmogus, kuris padeda sutarti medžiui ir žmogui. Medžiai prie namų, aikščių, gatvių turi būti prižiūrimi, kad netrukdytų eismui, neužgožtų šviesos, nekeltų pavojaus žmonėms, tačiau kiekviena intervencija medžiui yra stresas, tai mes esame tie žmonės, kurie prižiūri medžius taip, kad mūsų įsikišimas nepridarytų didelės žalos augalui, o dažnais atvejais net padėtų pratęsti jo gyvenimą.
J.K. Pasak seniūno, tai pati kompetentingiausia firma Lietuvoje. Iš kur toks pasitikėjimas?
K.Ž. Šito turėtumėt klausti seniūno (juokiasi). Tačiau, matyt, žmogus pasidomėjo mūsų įmonės darbais ir specialistų kvalifikacijomis bei sertifikacijomis. Mūsų įmonės direktorius Renaldas Žilinskas – pirmasis Lietuvoje Europos arboristikos tarybos (EAT, angl. EAC) sertifikuotas arboristas, turintis ETT (European Tree Technician) – Europos arboristikos techninio eksperto (medžių techniko) kvalifikaciją. Jis buvo pirmasis įgijęs Tarptautinės arboristikos draugijos suteikiamą medžių rizikos vertinimo kvalifikaciją, taip pat senolių medžių priežiūros specialisto sertifikaciją. Kol kas Lietuvoje jo dar niekas neaplenkė. Be to, visi pas mus dirbantys arboristai turi arboristikos mokslų diplomus arba mokosi šiuo metu. Aš esu arboristinio vertinimo specialistė ir dar mokausi toliau. Viešojoje erdvėje galima rasti nemažai aprašytų mūsų darbų, nepraleidžiame progos ir patys edukuoti visuomenę.
J.K. Žmonės apie tokią arboristo profesiją neseniai ir sužinojo. Aukštuminė arboristika patenka į pavojingiausių profesijų dešimtuką. Ar tikrai? Kur tokią specialybę galime įsigyti?
K.Ž. Lietuvos žmonės apie arboristus greičiausiai išgirdo prieš gerą dešimtmetį. Anksčiau tokių specialistų nebuvo ir niekas pas mus jų nemokė. Medžius pjaustė tas, kas turėjo pjūklą – nuo komunalininkų iki gatvės tiesėjų. O sodinami medžiai miestuose buvo pagal miškininkystės principus. Tai mūsų direktorius su keliais kitais kolegomis gal prieš dvylika metų važiavo šios profesijos mokytis pas latvius. Dabar mokytis medžių priežiūros subtilumų važiuojame ir į Lenkiją, ir į Čekiją, ir į Italiją – ir dar visur kitur. O pas mus ši pavojinga, bet labai romantiška profesija įteisinta vos prieš keletą metų. Belieka tik pasidžiaugti, kad pradėję nuo privačių sodybų, kurių savininkai pirmieji suprato tinkamos medžių priežiūros svarbą, dabar bendradarbiaujame ir su savivaldybėmis.
Įsigyti šią profesiją galima Kraštovaizdžio ir želdynų ekspertų grupės (KŽEG) įsteigtame sertifikaciniame centre, kuris glaudžiasi po buvusios Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos (dabar Inžinerijos kolegijos) sparnu. „Arbovita ir Ko“ taip pat yra KŽEG bei sertifikacinio centro dalimi. Greta dendrologijos, medžių fiziologijos, dirvotyros ir kitų teorinių dalykų dėstytojų iš kolegijos, studentams dėstome ir mes su Renaldu. Mokome juos praktiškai prižiūrėti medžius – nuo šaknyno iki pačios viršūnės. Esame į gyvenimą išleidę jau gal pusšimtį arboristų, ir juos labai greitai rinka tiesiog įsiurbia – šių specialistų labai trūksta. Ir mes patys įdarbintume keletą. O paskutiniu metu mokytis ateina žmonės, kurie arboristiką mato kaip išskirtinį hobį. Jie yra įsigiję sodybas, turi sodus, padeda pažįstamiems dažniausiai po sėdimo darbo. Bet toks hobis yra labai nepigus – tiek mokslai, tiek visa sertifikuota įranga yra be galo brangi. O mokytis pas mus reikia pusantrų metų. Tame pačiame KŽEG suteikiame ir tarptautines sertifikacijas. Esame sertifikavę iki dešimties Europos medžių priežiūros specialistų, tarp arboristų geriau žinomų kaip ETW. Tai daryti mus įgaliojo Europos arboristikos taryba. Žodžiu, veikiame daug, visko nevardysiu, nes neužteks laikraščio puslapių. Tik dar labai noriu spalio 10-11 d. pakviesti visus želdiniais besirūpinančius elektrėniškius į KŽEG Vilniuje organizuojamą tarptautinę konferenciją „Europos arboristikos patirtys ir tendencijos“, į kurią gausiai registruojasi savivaldybių specialistai.
J.K. Seniūnas sako, kad, pasikeitus augalų priežiūros įstatymui, išnyko dėl želdinių su gyventojais vykę konfliktai. O Jums ar dažnai tenka žmonių priekaištų išklausyti dėl medžių genėjimo, pjovimo ar panašių situacijų?
K.Ž. Kadangi mes medžių nepjauname, tik rūpinamės jų sveikata, tai dėl pjovimo priekaištų ir negauname. Mes stengiamės aplinkiniams ir savo mokiniams suformuoti tokią nuostatą, kad arboristika nėra medkirtystė. Mes tuo ir skiriamės nuo pastarųjų, kad, jei tik įmanoma, stengiamės medžius išgelbėti. Medžiai pjaunami tik kai yra nudžiūvę, pavojingi (tai irgi turi nustatyti ne kas kitas, o specialistas, turintis kompetenciją vertinti medžius) arba dėl projektinių sprendinių, kai jų išsaugoti neįmanoma.
Tai, žinokit, priekaištų mes daugiausiai gauname, kad pjauname per mažai. Ypač prie daugiabučių namų. Kiekvienas, atsidaręs langą, turi savo nuomonę, kaip mums dirbti ir ką pjauti. Visada bandau paaiškinti kodėl nepjaustome medžių viršūnių, nes dažniausiai to pageidaujama. Tokių barbariškų būdų mes nenaudojame, nes tai yra blogiausia, ką gali padaryti sveikam medžiui, ir dar yra draudžiama. Taip pat nepjauname, kaip prašomi „kuo daugiau“, nes kuo daugiau nupjausi – tuo daugiau atžels. Genime tiek, kad medis nejaustų žalos, būtų jam būdingos lajos formos ir neleistų stresinių atžalų. Antraip jau kitais metais rezultatas bus tas pats. Gauname daug pastebėjimų ir replikų, nes visada atsiranda geriau už mus žinančių, ką turime daryt. Čia panašiai kaip ir krepšinio treneriai pas mus – kas antras. Bet taip būna tik prie daugiabučių. Tad man, kaip darbų vadovei, tenka pasiruošti pakalbėti su visais ir paaiškinti dalykus, apie kuriuos žmonės net nebuvo girdėję. Ir dažnai netgi pavyksta.
J.K. Kokius pagrindinius darbus atliekate Elektrėnuose?
K.Ž. Mūsų įmonė pagal savivaldybės pateiktą sąrašą atliko kelių šimtų medžių arboristinį vertinimą. Nustatyta medžių būklė ir parengtos rekomendacijos jų sutvarkymui. Pagal tą sąrašą dalį medžių dabar genime. Šie darbai jau persirito į antrąją pusę. Tvarkomi tie medžiai, dėl kurių gauta daugiausiai gyventojų prašymų. Tad gal dar savaičiukę čia užtruksime ir važiuosime dirbti kitur, nes laukiančių eilė – labai didelė.
J.K. Ar pastebėjote, kad Elektrėnai – naujas miestas, bet medžiai šimtamečiai? Statant Elektrėnus, kartu buvo tiesiama autostrada Vilnius – Kaunas, o iš naujo greitkelio vietos išrauti medžiai buvo persodinami Elektrėnuose. Ar juos bus galima išsaugoti Elektrėnuose?
K.Ž. Na, šimtamečių medžių, augančių gatvėse ir daugiabučių namų kiemuose aš nepastebėjau. Daugiausiai čia auga 50-70 metų medžiai. Greičiausiai jie nebuvo persodinti labai dideli. Arba ne tose vietose, kur dirbame mes.
J.K. Ir pabaigai. Kuo Elektrėnų žalieji plotai skiriasi nuo kitų miestų ir ką reikėtų daryti, kad Elektrėnai liktų žalias miestas?
K.Ž. Elektrėnai tikrai turi daug gražių, didelių medžių. Daugelyje vietų jie susodinti labai tankiai ir, konkuruodami tarpusavyje, išaugo labai aukšti. Kai kuriose vietose medžius reikėtų praretinti, paliekant vertingiausius, kad jie galėtų išsiskleisti visu savo grožiu ir džiugintų, o ne baugintų žmones. Dažnai susiduriu su žmonių baime aukštiems medžiams, o tai yra dėl to, kad jie nebuvo tinkamai prižiūrėti, todėl dažnai lūžta jų šakos, tankiuose parkeliuose daug nudžiūvusių, pakibusių šakų. Kaip ir visur, miesto medžiams reikia kvalifikuotos priežiūros. Neužtenka vien tik pakelti jų lajas, kad netrukdytų praeiti. Apskritai, į medį reikia žvelgti kaip į kraštovaizdžio ir ekologinį elementą ir nepamiršti, kad jis turi ne tik šakas, bet ir šaknis, kurias reikia saugoti statybų, rekonstrukcijų metu. Antraip daug vertingų želdinių tiesiog žus. Kaip jau minėta, arboristai atsirado neseniai, tad kaltinti dėl netinkamos priežiūros nėra ką, nes anksčiau tokių specialistų nebuvo. O ir dabar gerų specialistų nėra daug ir visi yra labai užimti. Tad šis mūsų darbas Elektrėnuose, tikiuosi, bus gražaus ir vaisingo bendradarbiavimo pradžia – po truputį kasmet, ir miesto medžiai bus gražesni ir sveikesni. Tikiuosi, ir žmonės pajus skirtumą.