Pandusų trūkumas Elektrėnuose: neįgaliųjų ir jaunų tėvų kasdieniai iššūkiai

Pandusų trūkumas Elektrėnuose: neįgaliųjų ir jaunų tėvų kasdieniai iššūkiai

Z. Jančauskį į Laisvalaikio centro liftą lydi administratorius Vaidas Bernotas

 

Neda Bučelytė,
VU komunikacijos fakulteto studentė praktikantė

Nors Elektrėnai yra vienas jauniausių miestų Lietu­voje, bet ir čia žmonės sensta bei serga. O ir jaunų žmonių, auginančių kūdikius, netrūksta. Todėl Elektrėnų savivaldybėje, kaip ir kiekviename Lietuvos kampelyje, norėtųsi, kad aplinkos prieinamumas būtų tiesiogiai susijęs su galimybėmis neįgaliesiems ir tėvams su naujagimiais dalyvauti visose gyvenimo srityse­ lygiai taip pat, kaip ir kitiems asmenims. Tik blogai, kad ne kiekvienas už tai ­atsakingas žmogus tai supranta. O gerai tai, kad valdžios institucijos leidžia įstatymus, įpareigojančius užtikrinti didesnę specialiųjų poreikių turinčių asmenų inte­graciją į visuomenę, todėl pandusus ( kitaip – nuovažas) prie renovuotų daugiabučių įėjimų į laiptines įpareigoja pastatyti.

Padusai – kiekvienam vežimėliui
„Kaip mums nesijausti diskriminuojamiems?“ – klausia Elektrėnų neįgaliųjų draugijos pirmininkas­ Zigmantas Jančauskis. Nors Elek­trėnai yra jaunas miestas, bet jo infrastruktūra nėra pakankamai pritaikyta neįgaliems asmenims. Net informacinių nuorodų neįgaliems niekur nėra.
„Negalime išeiti iš namų. Net renovuojant daugiabučius, ne prie kiekvieno namo padaromas įėjimas neįgaliems, o ką jau bekalbėti apie ­patekimą į butus laiptinėse, kuriose nėra lifto. Tiesa, jeigu žmogus kreiptųsi, gal padarytų iki antro aukšto keltuvą, bet kai kur siauros laiptinės, tai keltuvas netilptų. Kalbant apie patį būstą, tai taip, savivaldybė padeda, yra programa būsto pritaikymui“, – komentuoja Zigmantas Jančauskis. Negalią turintys gyventojai gali kreiptis į savivaldybę dėl būsto pritaikymo, turi teisę pasinaudoti valstybės bei savivaldybės parama. Atvykę iš savivaldybių atsakingi specialistai įvertina, ką reikia sutvarkyti, norint pagerinti neįgaliųjų gyvenamąją aplinką. Pritaikomi sanitariniai mazgai, vidinių durų platinimas, kad judėjimo negalią turintis asmuo galėtų lengviau judėti namuose, įrengiami keltuvai. Tačiau ne visų namų laiptinės yra tinkamos keltuvams įrengti, kadangi jos yra per siauros ir platinti jas nėra galimybės. Keltuvų įrengti aukštesniuose (išskyrus antrą) aukštuose neįmanoma. Asmenims, gyvenantiems pirmame aukšte, gali būti įrengtas atskiras ­įėjimas į gyvenamąją vietą per ­balkoną.
Kūdikį auginanti jauna mama Renata taip pat skundėsi redakcijai, kad prie laiptinių nėra pandusų, todėl jauniems tėvams vežimėlius tenka rankomis į laiptines tempti. O moterims po gimdymo tai tikras iššūkis.
Kodėl ne prie visų renovuojamų daugiabučių yra įrengtas privažiavimas tėvams ir neįgaliesiems, Elektrėnų komunalinio ūkio generalinis direktorius Ričardas Leckas komentavo: „Yra užsakomas toks projektas, jei yra neįgalus žmogus, tuomet yra privaloma įrengti įėjimą į laiptinę judėjimo negalią turintiems asmenims. Jei nėra neįgalaus žmogaus toje laiptinėje ar tame name, tai nėra privaloma ir tada žmonės balsuoja, ar reikia pakitimo ar ne“.

Pandusų įrengimą ne gy­ventojų pageidavimas lemia
Nors Komunalinio ūkio gen. direktorius Ričardas Leckas apie Trakų g. 8 namo renovaciją kalbėjo, esą projekte neįgaliesiems privažiavimas nenumatytas, nes gyventojai to nepageidavę, bet už renovaciją ­atsakingi specialistai mano kitaip.
Ar reikia statyti pandusus prie renovuotų daugiabučių, klausėme Aplinkos projektų agentūros atsa­kingų darbuotojų. Aplinkos projektų valdymo agentūros Komunikacijos skyriaus vadovė Eglė Pliuskuvienė redakcijai atsakė:
„Panduso įrengimą lemia ne gyventojų pasirinkimas, tai yra viena iš privalomų sąlygų. Tačiau yra numatytų aplinkybių, kada dėl pa­grindimo galima jo neįrengti: projekte turi būti numatyta įrengti pandusą, kad į pastatą galėtų patekti asmenys su negalia, išskyrus atvejus, kai pandusą įrengti nėra techninių galimybių arba įrengus tik pandusą, nebūtų užtikrinamas asmenų su negalia patekimas į pastatą ir jų judėjimas pastate“.
Su APVA specialistais laikraštyje diskutuoja EKŪ daugiabučių namų administravimo tarnybos vadovė Vilija Leleivienė: „Administratorius tikrai nėra suteikęs tokios informacijos, kad panduso įrengimas priklauso tik nuo gyventojų pagei­davimo. Panduso įrengimas yra reglamentuotas apimant panduso išilginį nuolydį, juostų ilgį, pakilimo aukštį, juostos krypties keitimo atveju poilsio aikštelių matmenis ir kitus rodiklius. Panduso įrengimą skaičiuoja atestuoti specialistai techninio darbo projekto rengimo metu. Taigi, kaip techninio darbo projekto rengėjai ir Administratoriaus ­atstovai techninio darbo projekto viešo aptarimo susirinkimo metu nurodė, kad atsižvelgiant į labai ribotą teritoriją nuo pastato iki gatvės bei laiptų aukštį, įrengti pandusą yra techniškai sudėtinga/ techniškai neįmanoma. Matuojant laiptų aukštį, teritoriją ir skaičiuojant panduso normatyvus, būtų panaikinamas pėsčiųjų šaligatvis, o to daryti negalima”.
Redakcijos žiniomis, prie Trakų g. 8 namo Elektrėnuose panduso įrengimui visos sąlygos yra, bet renovacijos užsakovui EKŪ lengviau atsikalbinėti, nei renovacijos darbų nepriimti tol, kol nebus padaryta ­pagal reikalavimus.

Į šarvojimo patalpas ir į žuvies kioską – tik su kojomis…
Neįgalieji Elektrėnuose turi dvi svarbias vietas, į kurias patekti gali tik su kojomis. Žuvies kioskas, esantis Taikos ir Draugystės gatvių kampe, jau ilgai yra minimas prašymuose, kad prie kiosko padarytų privažiavimą su vežimėliu, kad žmonės, turintys judėjimo negalią, galėtų patys nusipirkti tai, ko nori. Sklypas, kuriame yra žuvies kioskas, priklauso savivaldybei, tačiau ši nepriverčia savininko padaryti panduso. „Pabetonavo, bet su vežimėliu žmogus neužvažiuos. Nors siūlymus teikiam, bet niekas nieko labai nedaro. Viskas ilgai užtrunka“, – situaciją komen­tuoja Elektrėnų krašto neįgaliųjų sąjungos vadovė Audra Česonienė. Na, iš žuvies kiosko reikiamų produktų pardavėjas gali išnešti pagal užsakymą, bet mirusiam žmogui pagerbti neįgalaus giminaičio, neprineši. Elektrėnų šarvojimo patalpose, įrengtose bažnyčios rūsyje, į šarvojimo salę žmogų su vežimėliu įnešti ir išnešti tenka aukštais laiptais. Laidojimo paslaugų direktorius Darius Kmelnickas informavo, kad jau yra užsakytas keltuvas ir lapkričio mėnesį bus įrengtas. Jis priminė, kad Elektrėnuose dar yra šarvojimo salė Sabališkių gatvėje, kur infrastruktūra neįgaliesiems pritaikyta iš esmės. Šarvojimo patalpų Vievyje savininkė Ona Uscilienė į prieš metus padarytą pastabą su­reagavo iš karto – nuovaža buvo padaryta greitai. Elektrėnuose yra ir daugiau įstaigų, kur neįgaliesiems „vaikščioti negalima“. Tai ir odontologijos klinika Rungos gatvėje, ir Gintarinė vaistinė, kurioje neįgalieji aptarnaujami lauke, skambučiu ­išsikvietę vaistinininkę. Z. Jančauskis sako, kad gerai tiems neįgaliesiems, kurie turi artimus žmones, o vienišiems lieka tik paslaugas į namus užsisakinėti. Žinoma, jei tam turi lėšų.

Seniūnijos atsinaujina ir pritaiko infrastruktūrą neįgaliesiems
Šiuo metu asmenims su judėji­mo negalia į visas Elektrėnų savival­dybės seniūnijas galima patekti. Prie seniūnijų yra įrengti pandusai. ­Patekti galima ne tik į seniūnijas, bet ir į kultūros centrus.
Beižionių seniūnijoje į Šv. Kryžiaus išaukštinimo bažnyčią­ per pagrindinį įėjimą asmenims su judėjimo negalia patekti yra sudėtinga. Tačiau į ją patekti galima per zakristiją. Prašymai dėl bažny­čios pagrindinio įėjimo tvarkymo, nebuvo teikiami.
Pastrėvio seniūnijos seniūnas Arūnas Kanapeckas džiaugiasi prie Pastrėvio mokyklos tvarkomu šaligatviu. Šaligatvio pritaikymas neįgaliems asmenims palengvino patekimą į mokyklos sporto salę, kurioje rinkimų metu būna įrengtos balsavimo patalpos. Mokyklos pirmame aukšte taip pat yra biblioteka bei dirba socialinis darbuotojas, iš ten galima patekti ir į seniūniją. „Jei bus poreikis, tikrai rasim sprendimo būdą, kaip pagerinti judėjimą neįgaliems asmenims“, – sakė Arūnas Ka­napeckas.
Elektrėnų krašto neįgaliųjų ­sąjungos pirmininkė Audra Če­sonienė pastebi ir kitą problemą: „Akliesiems nėra pritaikytos specialios plytelės vaikščioti su lazdele. Net kai naujai daro, šaligatvio akliesiems nepritaiko“.
Nuo autorės
Atvažiavusi žurnalistinę praktiką atlikti į Elektrėnus, susidariau nuomonę, kad čia gyvena geranoriški, vieni kitus gerbiantys žmonės, todėl, jei dar ir ne visur galima su vežimėliais privažiuoti, viliuosi – kitą kartą atvykusi į Elektrėnus kartu su neįgaliaisiais galėsiu aplankyti visas įstaigas, biurus ir prekybos taškus. Laikai juk keičiasi…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami Video

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų