Naujienos iš savivaldybės tarybos posėdžio
Julija Kirkilienė
Po vasaros atostogų į posėdį susirinkę tarybos nariai buvo pilni energijos ir išminties, citavo skaitytas frazes ir kūrė savo, kalbėjo net tie tarybos nariai, kurie anksčiau tylėdavo. Aktyviai kalbėti tarybos narius bene bus įkvėpęs prie savivaldybės piketavęs pilietis Artūras Žvejys, tarybą sveikinęs ir jiems už paramą bei garbės vardo suteikimą dėkojęs klebonas, mons. Jonas Sabaliauskas, o posėdžiui įpusėjus sujudimą sukėlę LNK laidos „24 valandos“ žurnalistai. Per tokį sujudimą taryba apsvarstė 23 klausimus ir, kaip sakė tarybos narys Arvydas Pukalskas, tos pačios tarybos narių lūpos priimtus sprendimus bei atliktus darbus ir peikė, ir gyrė, o Viktorui Valiušiui atrodė, kad taryba savo sprendimais išvis naikina savivaldą.
Kontrolieriaus kontrolė
Posėdžio pradžioje administracijos direktorius Virgilijus Pruskas paskaitė ataskaitą, kaip gerai vykdomi tarybos priimti sprendimai. Pirmuoju klausimu buvo patvirtinta savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos kontrolierės Danguolės Kliucevičienės ataskaita. Tarybos nariams Algimantui Adomaičiui, Viktorui Valiušiui, Vaidui Ratkevičiui, Kęstui Vitkauskui kilo neaiškumų, kodėl nustačius savivaldybės įmonėse trūkumų, kontrolieriai nepatikrina rekomendacijų įgyvendinimo. Daugiausia klausimų kilo dėl savivaldybės vaistinės įsiskolinimų ir direktorės išeitinės išmokos, ligoninės buhalterinių ataskaitų ir Ledo rūmų rekonstrukcijos nekokybiškų darbų. D. Kliucevičienė atsakė, kad apie įmonių veiklos rezultatus audito ataskaitose taryba informuojama nuolatos ir dėl neatitikimų nuolatos teikia audituojančioms įmonėms rekomendacijas. Visa informacija apie veiklos rezultatus yra pateikiama svetainėje www.elektrenai.lt ir jei tarybos nariai tas ataskaitas paskaitytų, tai žinotų, kad kontrolierė vaistinei mažinti įsiskolinimus rekomenduoja nuo pirmos savo darbo ataskaitos. D. Kliucevičienė sako, kad Kontrolės ir audito tarnybos veikla ir yra prižiūrėti, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas ir pan. O kaip taisyti esamą padėtį, yra jau ne kontrolieriaus, o tarybos veikla.
Kolumbariumas Elektrėnuose bus
Savivaldybės taryba vėl grįžo prie klausimo, svarstyto pavasarį, apie kolumbariumo statybą Elektrėnų kapinėse. Pavasarį tam klausimui nebuvo pritarta, o šiame posėdyje balsams pasiskirsčius po lygiai, mero balso persvara tarybos sprendimui pritarta. Sprendimo projektą inicijavo paminklų gamybos ir kapaviečių priežiūra užsiimanti bendrovė „Labradoras“. Nors meras K. Vaitukaitis klausimo svarstymo pabaigoje barė tarybos narius, kam jie pila žvyrą į riedančius ratus ir tūpčioja vietoje dėl nepagrįstų įtarinėjimų, opozicija turi pagrindo abejoti sprendimo skaidrumu. Pavyzdžiui, konkurso sąlygose įrašyta, kad įmonių, dalyvausiančių kolumbariumo statybos konkurse paskutinių trejų metų metinė apyvarta būtų ne mažesnė kaip 100 tūkst. eurų ir jos būtų įvykdžiusios panašią statybą už 30 tūkst. eurų. Henriko Petrausko nuomone, tokios sąlygos užkerta kelią konkurse dalyvauti savivaldybėje veikiančioms panašioms įmonėms. Po posėdžio kai kurie tarybos nariai dar svarstė, kad krematoriumo statybos konkurse tokių sąlygų įrašytų nebuvo, todėl konkursą kelių milijonų projektui laimėjo įmonė, turinti mažesnę metinę apyvartą nei nustatyta kolumbariumo statybai. A. Adomaitis sakė nerimaujantis, kad į savivaldybę bus įleisti verslininkai, norintys pelnytis iš gyventojų nelaimės. A. Pukalskas pasigedo gavęs per mažai informacijos, kaip tokios paslaugos ir kokiomis kainomis teikiamos kitose savivaldybėse. Bet sprendimas priimtas ir greitu laiku Elektrėnų kapinėse bus teikiama, kaip rašoma aiškinamajame rašte, įvairios ritualinės paslaugos. Kremuotų palaikų nebereikės užkasinėti į žemę ir prižiūrėti kapavietę. Užteks susimokėti kolumbariumo eksploatuotojui ir mirusysis ilsėsis tvarkingoje aplinkoje.
Komisijos dirbs tvarkingai
Kad tarybos laikinosios komisijos dirbtų pagal nuostatus, o ne pagal savo išmanymą, aktualu gal tik tiems, kas patenka į tų komisijų nemalonę. O tokią nemalonę dažniausiai užsitraukia savivaldybės įmonių vadovai, kai juos kas nors apskundžia tarybai. Būsimieji laikinųjų komisijų objektai gali padėkoti Elektrėnų ligoninės direktorei Laimutei Matkevičienei, kad ši išreikalavo tokius nuostatus patvirtinti ir veikti pagal juos. Pavyzdžiui, nuostatuose parašyta, kad veikla turi atitikti suformuotas užduotis, tai yra, jei komisija yra sudaryta ligoninės Terapinio skyriaus slaugytojų skundui tirti, tai komisija tai ir turi daryti, o ne ieškoti trūkumų, kuriuos surasti turi Kontrolieriaus ir audito tarnyba. Taryba taip pat pasitvirtino nuostatus dėl viešųjų konkursų į sveikatos priežiūros įstaigų vadovų pareigas. Pirmasis toks konkursas vyks kaip tik Elektrėnų ligoninės direktoriaus pareigoms užimti. Meras pažadėjo atsižvelgti į V. Ratkevičiaus pasiūlymą ir į konkurso komisiją pakviesti Sveikatos ministerijos atstovą, bet konkurso skaidrumu vis tiek abejojo A. Adomaitis. Jo nuomone, konkursuose vis dar galioja sovietinių laikų taisyklė, kad nesvarbu, kas balsuos, svarbu, kas balsus skaičiuos.
Rugsėjui artėjant
Prieš mokslo metų pradžią Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Džeraldas Dagys svarstymui pateikė visą komplektą klausimų, kaip pradėti naujus mokslo metus. Po juristo išaiškinimo, balsams pasiskirsčius per pusę, bet mero balsui likus kitoje pusėje, Beižionyse paliktos sukomplektuotos 6 klasės. Ir nors savivaldybei tai kainuos brangiau nei mokinius vežioti į Semeliškių gimnaziją, Beižionyse išsaugota mokykla, nors ir pavadinta Beižionių daugiafunkcio centro klasėmis, priklausančiomis Semeliškių gimnazijai. O Vievyje vaikų lopšelio-darželio „Eglutė“ priešmokyklinukai perkelti į Vievio pradinę mokyklą, bet darželyje vietos visiems norintiems vis tiek „Eglutėje“ neužtenka. „Ąžuolyno“ mokykloje jau nebus formuojamos 9-10 klasės, todėl mokykla bus pavadinta progimnazija, o Lazdėnuose ir Pakalniškėse nesusirinko mokinių ir pradinės klasės nebus formuojamos, todėl vaikai bus pavėžėti į Vievio pradinę mokyklą.
Socialinė atskirtis ir kelnaitės
Įdomi diskusija užvirė, svarstant klausimą dėl pritarimo Elektrėnų savarankiškų gyvenimo namų trečio aukšto patalpų įrengimui. Projektas „Socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra“, įvertintas 381 tūkst. eurų, kurie bus skiriami iš Europos Sąjungos fondų pagal prioritetą „Socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu“. Tą socialinės atskirties mažinimą, pasibaigus Europos Sąjungos finansavimui, Viktoras Valiušis palygino su maudymusi be kelnaičių. Kiek tų pinigų ES beskirtų, socialinė atskirtis šalyje nemažėjo, o Didžioji Britanija, matydama beprasmį pinigų švaistymą, traukiasi iš Europos Sąjungos sudėties. Iš tiesų, už tuos 381 tūkst. eurų Elektrėnuose būtų galima nupirkti per 20 vieno kambario butų. Meras tik tarybos narius nuramino, kad jei tiek pinigų trečio aukšto įrengimui nereikės, juos bus galima pasikeisti su kitomis savivaldybėmis, kitiems tikslams, pavyzdžiui, kelių remontui. Apie socialinės atskirties bėdas savivaldybėje priminė ir dvi elektrėniškės, gyvenančios Rungos g. 22 bendrabutyje. Gavus ES lėšų, bendrabutis remontuojamas, o tam reikia iškeldinti gyventojus. Skolų už gyvenimą bendrabutyje turinčios Vlada Simanavičienė ir Virginija Gedutienė, išsigandusios, kad bus išmestos į gatvę, suskubo pasikviesti LNK laidos „24 valandos“ žurnalistus. Meras viešai pažadėjo, kad žmonės į gatvę išmesti nebus, bet priminė, kad kiekvienam už gyvenamąjį plotą reikia mokėti. Vlados skola bendrabutyje siekia beveik 8 tūkst. eurų, tad moteris, norėdama tokią skolą padengti, tikrai liktų ir be kelnaičių.