Apie Pastrėvio biblioteką ir bibliotekininkę, knygas ir jų poveikį

Turbūt niekas neabejoja, kad bibliotekos yra labai svarbūs kultūros židiniai. Ir kuo kaimas ar miestelis yra mažesni, tuo svarbesni. Štai Pastrėvyje, kaime, nuo Elektrėnų nutolusiame apie 10 kilometrų, kažkada veikusios mokyklos pastatas dabar tapo daugiafunkciu – čia veikia seniūnija ir biblioteka, dirba ikimokyklinės klasės ir kultūrinės veiklos organizatorė, trečiame aukšte gyvena ukrainiečių šeimos. Bet šįkart ne apie tai. Šįkart apie bibliotekininkų darbo vietą ir svarbą mūsų kasdieniniame gyvenime kalbėjomės su Elektrėnų savivaldybės viešosios bibliotekos Pastrėvio filialo vyr.bibliotekininke Danute Kananavičiene. Proga pokalbiui buvo išskirtinė – jos trisdešimt metų šioje darbo vietoje. Išskirtinė ne tik šiuo skaičiumi, bet ir vieta – biblioteka veikia mokyklos patalpose, kuriose klasių vis mažėjo, o biblioteka plėtėsi.

Gal pradėkime nuo klausimo, ar Pastrėvyje esate vietinis žmogus.
Esu gimusi Būdos kaime. Baigiau Laičių pradinę mokyklą, esu labai dėkinga savo pirmajai mokytojai Stasei Ustilienei, 1972 metais pradėjau lankyti mokyklą būdama septynerių metų, nemokėdama ne tik rašyti ir skaityti, bet visiškai lietuviškai kalbėti. Mokytoja išmokė ne tik raidžių, bet ir lietuvių kalbos. Iki mokyklėlės dažniausiai apie tris kilometrus su broliais Romu ir Tadu keliavome pėsčiomis. Aštuo­nias klases baigiau Daugirdiškių aštuonmetėje mokykloje, kuriai vadovavo žinoma Elektrėnų krašto literatė Vladislava Kursevičienė. Man labai patiko jos dėstomas dalykas, rusų kalbos ir literatūros pamokos, jos buvo įdomios, informatyvios, man puikiai sekėsi. Vėliau baigiau Vievio vidurinę mokyklą. Tada geltonųjų autobusiukų nebuvo, tekdavo iki mokyklos keliauti marš­rutiniu autobusu, kuris, anais laikais dažnai kursuodavo.

Prisiminkite savo vaikystės biblioteką.
Jokūbiškių pradinėje mokykloje buvo nedidelė krūvelė vaikiškų knygelių, kurias mano pirmoji mokytoja Stasė Ustilienė leisdavo nusinešti namo, vėliau skaičiau Daugirdiškių aštuonmetės mokyklos bibliotekoje. Ten jau buvo nemažas pasirinkimas knygų, sudėliotų bemaž į tris lentynas. Mokiniams knygas parekomenduodavo ir išduodavo lietuvių kalbos ir literatūros moky­toja Natalija Jančiauskienė.Vėliau pradėjau lankytis Laičių kaimo bibliotekoje, kurioje buvo nemažas pasirinkimas įvairiausios literatūros. Tuometinė bibliotekininkė, o vėliau kolegė Jadvyga Bušinskienė mielai aptarnavo, leisdavo pasinaudoti laidiniu telefonu…
Vaikystės ir jaunystės biblio­tekose kažkaip įsiminė lentynose labai gražiai išrikiuoti Lenino bei marksizmo kūrėjų K.Markso ir F.Engelso rinktiniai raštai. Buvome verčiami skaityti L.Brežnevo lei­dinius „Mažoji žemė“, „Agimimas“, „Plėšiniai“. Bibliotekose buvo kaupiama TSKP suvažiavimų medžiaga. Per istorijos pamokas turėjome žinoti ir mokėti visų suvažiavimų dienotvarkes, nes tokie klausimai buvo valstybinių egzaminų bilietuose…

Gal prisimenate, apie kokią specialybę svajojote vaikystėje ir jaunystėje?
Mane žavėjo lėlės, visada norėjau turėti sesutę. Svajojau apie darbą vaikų darželyje. Dar besimoky­dama vidurinėje mokykloje vasaros atostogų metu dirbdavau vaikų darželyje. Daug įtakos turėjo moky­tojos, turbūt todėl labai žavėjo pedagoginis darbas, tad ir įstojau į Vilniaus pedagoginę mokyklą studijuoti ikimokyklinio ugdymo. Po studijų įsidarbinau auklėtoja Vievio vaikų darželyje. Puikiai sekėsi dirbti su pačiais mažiausiais darželinukais (jų kasdieną būdavo apie dvidešimt), bendrauti su auklėtinių tėveliais bei įstaigos administracija.
Po pusmečio Pastrėvio Marytės Melnikaitės kolūkio vaikų darželyje prireikė vedėjos. Tuometinė darželio vedėja Rimgaila Jundienė paragino mane eiti dirbti į Pastrėvį. Aš tik pusę metų buvau dirbusi auklėtoja. Jei kažkas nesiseks, vedėja žadėjo priimti atgal į Vievį ir parekomendavo mane Trakų švietimo skyriui.

Ir kaip sekėsi?
Atėjau į naują kolektyvą, visos darbuotojos buvo vyresnės, aš jauniausia, 21-erių metų. Pastrėvio vaikų darželyje buvo dvi grupės – lopšelio ir darželio. Prie naujų pareigų teko dar vienas išbandymas. Kadangi medicinos sesuo buvo dekretinėse atostogose, teko dirbti ir dietologės darbą, sudarinėti meniu ir valgiaraščius. Darželį lankė Pastrėvio, Mustenių, Belezų ir kitų kaimo vietovių, buvusių kolūkio teritorijoje, vaikai. Jie atvykdavo kolūkio transportu. Su vaikučiais kūrybingai dirbo ikimokyklinio ugdymo studijas baigu­sios auklėtojos Laima Komparskienė ir Jadvyga Strasevičienė ir aptarnaujantis personalas.
Ūkinius reikalus tekdavo spręsti su kolūkio pirmininku Kostantu Žukausku ir specialistais.

Smagu prisiminti pilną naujovių ir naujų potyrių laikotarpį.

Kaip manote, kokiomis sa­vybėmis pasižymėjote, kad to­kią jauną Jus pakvietė vadovauti darželiui?
Atsakingas požiūris į darbą, mokėjimas bendrauti su vaikais, tėvais ir darželio bendruo­mene. Galbūt kūrybingumas, žin­­­gei­­du­mas ir darbštumas. Baigiau šios specialybės studijas, labai gerai įvertintos praktinės metodinės ži­nios. Kaip dabar suprantu – buvau ir labai labai drąsi.

O kaip pasukote į bib­liotekininkystę?
Galima apibūdinti, kad atsitiktinai. Prasidėjus privatizacijai, kolūkio neliko, daugumos vaikučių tėvai neteko darbų ir darželis buvo uždarytas. Dar 1991-aisias išsikraustėm iš buvusio vaikų darželio pastato ir atsikraustėme į mokyklos pastatą. Jame darželis veikė dvejus metus. O 1993 m. tuometinė Pastrėvio dešimtmetės mokyklos direktorė Dan­­gutė Stasiūnienė mane paragino ateiti dirbti į biblioteką. Ilgai nesvars­čiusi nuo 1993-iųjų rugsėjo 20-osios ir dirbu joje. Taip nuo pedagoginio darbo perėjau prie kultūros darbuo­tojos. Esu patenkinta ir labai tuo džiaugiausi.

30 metų dirbate Pastrėvio bibliotekoje. Kaip prisimenate pirmuosius darbo metus?
Bibliotekos patalpa buvo viena, knygų fondas labai didelis, jo dalis buvo sandėliuojama mokyklos antrame aukšte. Tad pirmiausia reikėjo tvarkyti fondą. Buvo nemažai neaktualios literatūros, teko nurašyti daug knygų, kad vertingesnės sutilptų į lentynas. O dirbti biblio­tekoje buvo labai smagu. Kadangi biblioteka buvo mokyklos pastate, labai šiltai sutiko pedagogų kolektyvas, organizavome bendrus renginius, šventes, įvairiausias pramogas su vaikais. Puikiai įgyvendindavome naujas idėjas ir sumanymus. Kadangi mokykloje trūko pedagogų, kurį laiką net turėjau pamokų, dėsčiau etiką, dailę, gamtos pažinimo pamokas. Tai dar labiau suartino su mokyklos bendruomene, įgyvendinant bendrus siekius ir idėjas…

Kadangi beveik trečdalį amžiaus dirbate viename darbe, gal galite pakalbėti ir apie Pastrėvio bibliotekos gyvavimo etapus?
Mūsų bibliotekos istorija gerai žinoma. Dar 1950 m. Stančikuo­se, Bernardo Bliujaus gyvenamajame na­me, įsikūrė maža skaityklėlė. Ten, kambaryje, kur gyveno šeimininkai, prie sienos buvo pritvirtinta lentyna, ant ku­rios buvo sustatytos knygos, brošiūros. Jos buvo atvežtos iš Vievio bibliotekos, tada Pastrėvys priklausė Vievio rajonui… Kas norėdavo, tas užėjęs pasiimdavo leidinį į namus, vėliau vėl grąžindavo.
1954 m. Pastrėvio biblioteka buvo perkelta iš privačių patalpų į kolūkio valdybos patalpas. Jos buvo nedidelės, vieno kambario, ten glaudėsi klubas ir biblioteka. Tuomet biblioteka dirbo nuo 11 val. dienos iki 2 val. nak­ties, aptarnavo du kolūkius, turėjo apie 300 skaitytojų. Kolūkį šefavo Vilniaus operos ir baleto teatras, 1955 metais teatro artistai atvažiavo koncertuoti ir atvežė 150 knygų dovanų. Tuomet fonde jau buvo 2300 knygų. Prie bibliotekos jau buvo didelis kambarys – skaitykla, kur skaitytojai lei­do laisvalaikį: šokdavo, dainuodavo, klausėsi radijo ir kt.
Dar po dešimties metų knygų fonde buvo daugiau kaip 5500 leidinių, tačiau skaitytojų sumažėjo, nes nemažai kaimo gyventojų išvyko gyventi į naujai statomą miestą – Elektrėnus.
1985 m. biblioteka atsi­kraustė į Pastrėvio centrą – mokyk­los patalpas. Naujose patalpose netrūko skaitytojų, ypač vaikų. Po metų mokyklos biblioteka ir kaimo bibliotekos buvo sujungtos. 1999 m. prasidėjo Pastrėvio pagrindinės mokyklos, tuo pačiu ir biblio­tekos, renovacija. Teko kraustytis iš vienos patalpos į kitą, tačiau po dvejų metų, pasibaigus renovacijai, biblioteka prasiplėtė, buvo įkurta skaitykla.
2000 m. įsteigus Elektrėnų savivaldybę buvo įsteigta ir Elektrėnų savivaldybės viešoji biblioteka, tapome jos filialu.

Kaip manote, kokius po­kyčius labiausiai pajuto skaitytojai?
Tikriausiai bibliotekos kraustymąsi iš vienų patalpų į kitas ir jos renovaciją. Biblioteka prasiplėtė, buvo įkurta erdvi skaitykla. Su skaitytojais svarstėme ir tarėmės, kokia spalva dažyti sienas? Kadangi nuomonės buvo skirtingos, nutarėm visas keturias sienas dažyti skirtingomis spalvomis. Taip beveik kiekvienas skaitytojas, atėjęs į biblioteką, mėgavosi savo pasirinkta spalva. Bene 2005 m. Elek­trėnų savivaldybės viešoji biblioteka laimėjo 6 „Phare“ projektus „Viešųjų interneto prieigos taškų steigimas kaimiškose vietovėse“. Biblioteka modernizuota ir kompiuterizuota. Įdiegus prieigą prie interneto padidėjo ir susidomėjimas bibliotekos paslau­gomis, jos tapo reikalingesnės.
2012 m. bibliotekoje įdiegta LIBIS po­sistemė, skaitytojams išduodami bibliotekos skaitytojo bilietai, kuriais gali naudotis beveik visose Lietuvos bibliotekose.

Turbūt būtina pristatyti ir Pastrėvio bibliotekos fondą.
Jame yra daugiau kaip 9000 knygų ir 29 pavadinimų periodinių leidinių, kurie išduodami į namus, sudarytos sąlygos juos skaityti ir vietoje. Bibliotekoje yra puikios galimybės naudotis kompiuteriu ir internetu, teikiamos kopijavimo ir skenavimo paslaugos, o žaislotekoje yra didelė pasiūla edukacinių-lavinamųjų žaislų, dėlionių ir kitų žaidimų mažiesiems lankytojams.

O koks yra bibliotekininko darbas? Kas jame yra svarbiausia?
Tai nuolatinis bendravimas. Ateina įvairaus amžiaus lankytojų, jų poreikiai ir norai skirtingi. Vieni nori paskaityti, kiti pabendrauti ar tiesiog pabėgti nuo kasdieninių rūpesčių.
Dirbti bibliotekoje buvo labai smagu, kai buvo didelė mokykla, daug atvažiuojančių ir labai aktyvių bibliotekos skaitytojų-mokytojų. Bendrai visą laiką organizuodavom renginius, mokiniai noriai dalyvaudavo parodose, mielai pristatydavo savo piešinius ir kitus darbelius, o šie domindavo jų tėvus, senelius. Organizuodavau eilėraščių, raiškiojo skaitymo konkursus. Labai aktyviai su mokiniais dalyvavo mokytojos Viktorija Juknevičienė, Dalė Rakauskienė, Vanda Urbonavičienė, Vilija Špiliauskaitė, Jurgita Sta­siūnaitė ir kt.
Kai pradėjau dirbti bibliotekoje, Pastrėvio mokykla buvo pagrindinė, dešimtmetė, netrukus ji tapo devynmetė, vėliau tik pradinė. Ir taip atkeliavom, kad Pastrėvyje liko tik priešmokyklinis ugdymas, darželio vaikai. Smagu, kad Semeliškių gimnazijos Pastrėvio skyrius gyvuoja. Pernai jame buvo tik viena grupė, šiemet susidarė dar viena, jau veikia dvi parengiamosios mokyklai vaikų grupės.

Bibliotekininko darbe tur­būt ne­mažai skaitytojams ne­matomos veiklos?
To skaitytojams nematomo darbo tikrai labai daug. 2012 m. atėjo VIPT (viešieji interneto prieigos taškai), biblioteka buvo aprūpinta penkiais kompiuteriais, spausdintuvu, kopijavimo aparatu. Teko išmokti su jais dirbti. Buvo nelengva, teko mokytis su vaikais, dabar to mokau ir kitus, vyresnius žmones. Kompiuterizavus biblioteką labai padidėjo lankytojų skaičius – tada dar namuose daug kas neturėjo kompiuterių, tad norintieji jais pasinaudoti valandą galėjo naudotis nemokamai, žmonės, ypač vaikai, užsirašydavo į eilę net savaitei į priekį.
Tada biblioteka tapo infor­matyvesnė, patrauklesnė, čia vyko pamokos ir popamokinė veikla, būreliai.
Nuolat reikia dirbti su fondu. Atrinkti susidėvėjusias ir neaktualias knygas, parengti parodas, dirbti su skolininkais, atsakyti į užklausas ir kt.

This slideshow requires JavaScript.

O kaip apibūdintumėte bibliotekininko profesiją? Kokios savybės svarbiausios šios profesijos atstovams?
Bibliotekininko profesija yra labai plati, netgi universali. Sunku apibendrinti, kokios savybės ir gebėjimai svarbiausi šios profesijos žmogui – tai nuo daug ko pri­klauso. Juk tenka dirbti ne tik su knygomis, o ir nuolat bendrauti su žmonėmis, mokytis ir mokyti kitus, organizuo­ti įvairius renginius. Tad bibliotekininkui reikia labai įvairių savybių, turbūt svarbiausia būti aktyviam, žingeidžiam, kūrybiškam, nuolat prisitaikyti prie naujovių, išmanyti informacines technologijas. Pasitaiko atvejų, kai tampi socialiniu darbuotoju ar psichologu.

Turbūt daug sukate galvą galvodama apie būsimus ren­ginius ir veiklas?
Metų pabaigoje planuoju veiklą ateinantiems metams. Suplanuo­ju, ką noriu nuveikti, pasiekti, tada tuos planus perduodu Elektrėnų savivaldybės viešajai bibliotekai, čia juos įtraukia į bendrus planus. Žinoma, per metus atsiranda naujų idėjų, sumanymų, pasikeičia aplinkybės, tuomet planas koreguojamas. Organizuojamuose renginiuose sten­giuosi prisidėti prie savo krašto identiteto kūrimo.

Turbūt yra ir tradicinių renginių? Pakalbėkim apie tokius.
Balandžio mėnesį vyksta Na­cionalinė bibliotekų savaitė. Šių metų tema buvo „Kartu įveikiant krizes“, jos metu organizuojamos įvairios veiklos – parodos, edukacijos ir kiti užsiėmimai. Lapkričio mėnesį vyksta Šiaurės šalių bibliotekų savaitė, jos metu vyksta Šviesos šventė, garsiniai skaitymai, parodos, įgyvendinamos idėjos, atspindinčios temą. Šių metų savaitės tema „Kalėdos Šiaurės šalyse“.
Stengiuosi paminėti Seimo atmintinais paskelbtus metus, žymiausių rašytojų ir kitų kūrėjų jubiliejus parodomis ar popietėmis. Štai šiemet sukako 770 metų nuo Dzūkijos (Dainavos) vardo pirmojo paminėjimo. Pastarąjį įvykį taip pat norisi kažkaip paminėti – juk esam Dzūkijos pakraštyje, Pastrėvyje yra ir dzūkuojančių žmonių.
Organizuojam ir kitas jubiliejines šventes, parodas, edukacijas vaikams bei suaugusiems.

O kokie buvo išskirtiniai renginiai?
Vyko įvairi veikla: apsilankė rašytojas Edmundas Malūkas, Vytautas Račickas, daug vietinių li­teratų: Ona Rasutė Šakienė, Onutė Kulbokienė, Vladislava Kursevičienė, Ona Graži­na Maleravičienė, Onu­tė Mozū­rai­tienė, Genovaitė Žigu­­tie­nė, nuolat renginiuose dalyvau­da­vo Kęstutis Rėklys ir kt.
Džiau­­­­giuo­si, kad 2002 m. biblio­teko­je lankėsi šviesaus atminimo po­nia Alma Adamkienė, ji padovanojo daug vertingų enci­klopedinių-informacinių leidi­nių, pasirašė bibliotekos atsiliepimų knygoje.
2020 m. Trakų „Rotary“ klubas bibliotekai padovanojo daugiau kaip 200 egzempliorių vertingos literatūros.
Kalėdinių vainikų ir Velykinių verbų rišimo, kiaušinių marginimo edukacijos, kurias vedė tautodailininkė Ona Patronaitienė ir etnologė Ona Rasutė Šakienė.
Pastrėviečių, labai aktyvių bibliotekos lankytojų, tautodailininkių Angelės Gliaudelienės ir Bronės Cibulskienės tautinių juostų parodos.
Bendradarbiaujant su pastrė­viete, keramike Rasa Rakauskiene 2021–2022 metais bibliotekoje buvo eksponuojamos keramikos darbų parodos „Spalvotas molis“ ir „Molio indai“.
2022 metais vyko edukacija su floriste Giedre Tartėniene, kuri gamino kompoziciją, skirtą bibliotekos 70-ečio jubiliejui „70 linkėjimų bibliotekai“.
Bibliotekos jubiliejinės 60-ečio ir 70-ečio šventės. Pastrėvio etnografinio ansamblio „Vuolasta“ jubiliejams skirtos parodos ir kt.
Šiemet liepos mėnesį bibliotekos iniciatyva lankėsi ELVIS autobusiukas, lankytojai sužinojo, kas yra garsinės knygos ir žurnalai bei kaip jų klausytis. Artimiausiu metu šia paslauga galima bus pasinaudoti ir Pastrėvio bibliotekoje.
Apie bibliotekoje organizuo­jamus, vykstančius renginius stengiuo­si papasakoti, pateikti nuo­traukas feisbuko puslapiuose, vietinėje spaudoje.

Man regis, Pastrėvio biblioteka yra ir bendruomenės suėjimų vieta.
Tai sena tradicija. Kai prieš 30 metų atėjau dirbti į biblioteką, ilgametė Pastrėvio bibliotekininkė Marytė Bliujienė dainavo kaimo etnografiniame ansamblyje, jo narės susirinkdavo bibliotekoje repetuoti. Kai M. Bliujienė išėjo į užtarnautą poilsį ir gana greitai pasitraukė iš ansamblio veiklos, jo vadovė Laima Tidikienė paprašė, gal gali ir toliau ateiti čia repetuo­ti. Aš, žinoma, sutikau, man buvo labai smagu tos dainingų moterų repeticijos. Ir nė vienas bibliotekos renginys be „Vuolastos“ ansamblio neapsieidavo. Jo narės buvo labai aktyvios – padainuodavo, bendraudavome, vaišinomės jų pagamintais patiekalais. Tai buvo deimantas bibliotekos veiklai.
Labai aktyviai bendradarbiaujama su Pastrėvio bendruomenės pirmininke Viktorija Juknevičiene bei Pastrėvio kultūros klubo kultūros renginių organizatore Gražina Bu­bėniene organizuojant renginius, bendras veiklas, įgyvendinant projektus, mokymus, paskaitas ir kt.

Biblioteka turbūt yra ir kraštotyrinio darbo saugykla?
Stengiamės tokia būti. Labai džiaugiuosi buvusios kultūros renginių organizatorės Aldonos Kazakevičienės kraštotyros darbu – ji surinko visas etnografinio ansamblio „Vuolasta“ moteris ir jas nufilmavo, 16 jų dainų įamžino kompaktiniame diske, tai labai vertinga dovana visam mūsų kraštui. Pastrėvio kraštotyrininkė, etnografinio ansamblio „Vuolasta“ va­dovė Laima Tidikienė bibliotekai perdavė saugoti kolūkio metraštį su nuotraukomis, etnografinio ansamblio „Vuolasta“ nuotraukų albumus su trumpais aprašymais, bbliotekoje pristatė savo knygeles „Pastrėvio apylinkės istorija“, „Trys apybraižos“, „Strėvininkai: šio krašto Lietuvos savanoriai“, taip pat buvo skyriaus apie Pastrėvį knygoje „Elektrėnai“ sudarytoja.

Pernai Pastrėvio biblio­teka minėjo savo 70 metų sukaktį. Kuo 2022-ieji buvo išskirtiniai?
Bibliotekos 70-etį pažymėjom renginių ciklu. Jį pradėjom kū­rybine edukacija patiems mažiausiems biblio­tekos lankytojams „Čiuožiam į biblioteką“. Smagiai mažieji nučiuožė nuo vaikiškos čiuo­žyklos prie knygelių lentynų, domėjosi knygelėmis, edukaciniais-lavinamaisiais žaislais ir kt., o vėliau kūrė pasakų knygą. Vyko ir skaitymo skatinimo akcija „Aš skaitau – skaityk ir tu“. Pirmiems 30 Pastrėvio bibliotekos skaitytojų, perskaičiusiems po tris knygas, bu­vo įteikti jubiliejiniai skirtukai, skirti Pastrėvio bibliotekos 70-mečiui. Juos sukūrė Laura Urbonienė.
Parengiau fotografijų paro­dą „Aki­mirkos Pastrėvio bibliotekoje“, kurioje atsispindėjo bibliotekos veikla, vykę renginiai ir kt.
Lapkričio mėnesį vyko literatūrinė-kūrybinė popietė „70 linkėjimų bibliotekai“. Į jubiliejų buvo atvykusi floristė Giedrė Tartėnienė, kuri su lankytojais sukūrė puokštę – ši iki šiol puošia mūsų biblioteką. G. Tartėnienės edukacijoje visiems sudalyvauti nepavyko, žmonės labai susidomėję stebėjo tą procesą. Buvo daug teigiamų emocijų, nuoširdžių padėkų, sveikinimų ir linkėjimų, veikė keramikos darbų paroda.

Kaip biblioteka bendrauja su senjorais?
Jie gan aktyvūs bibliotekos lankytojai, skolinasi knygas, periodinius leidinius, ateina pa­sidomėti naujovėmis. Labai akty­vios tautodailininkės Angelė Gliaudelienė ir Bronė Cibulskienė. Jos visada randa laiko užsukti į biblioteką, pasidomėti savivaldybėje vykstančiais renginiais, vėliau juose sudalyvauti. Ne vieną sykį buvo surengtos jų austų tautinių juostų parodos. Pagal poreikį po darbo lankau tris negalią turinčius skaitytojus namuose Mustenių, Peliūnų ir Strėvininkų kaimuose. Aprūpinu knygomis, periodiniais leidiniais, pabendrauju. Labai gerai jaučiuosi darydama šį kilnų darbą.

O kaip dirbate su jauni­mu?
Sunku jaunimą prisivilioti, technologijos užvaldė jaunus žmones, vaikus. Daug bendradarbiaujam su Semeliškių gimnazijos Pa­strėvio skyriaus ikimokyklinio am­­­žiaus vaikais. Labai aktyvi moky­toja Viktorija Juknevičienė dažnai ateina su vaikais į biblioteką: skaito, žaidžia, piešia, pagal pasirinktą temą žiūrime animacinius filmukus ir juos aptariame, diskutuojame. Tačiau ikimokyklinukai dar nedideli, bet pagal galimybes stengiuosi juos sudominti,paruošiu pri­zų ir siurprizų.
Bibliotekoje vasaros laikotarpiu vyko edukacijos: robotikos, origami ir kitos, kurias veda darbuotojos iš Elektrėnų viešosios bibliotekos. Moksleiviai į biblioteką ateina knygų ir programinių leidinių. Nemažai lankosi vasarą atostogaujantys miestų vaikai.

Vasarą bibliotekoje lanky­tojų sumažėja ar padau­gėja?
Skaičius išlieka daugmaž toks pat, tik ateina naujų. Mūsų seniūnijoje sparčiai vyksta statybos, tad jaunimo vasarą matome daugiau: užsuka praleisti laisvalaikio, paskaityti.

O kaip pati bendraujate su knygomis? Kokią literatūrą labiausiai mėgstate skaityti?
Labai mėgstu skaityti psichologines knygas. Juk žmogaus psichologija – neišsemiama tema, o mokykloje apie ją beveik nekalbama. Labai mėgstu ir naujas grožinės literatūros knygas.

Stengiatės perskaityti, kad kitiems galėtumėte patarti, ką rinktis?
Taip, juk smagu, kad žmogui pasiteiravus apie vieną ar kitą knygą, gali ją apibūdinti ne tik pagal anotaciją. Juk skaitytojai to iš manęs ir tikisi.

O paties skaitymo gydomuoju poveikiu tikite?
Tikiu. Ir bibliotekų gydomuo­ju poveikiu tikiu. Ateina kartais žmonės ne tik knygų pasiimti, o pabendrauti, pabūti bibliotekoje tarp žmonių. Žmonės nori bendravimo, tai gyvybinis poreikis. Po pandemijos atitolo žmonės vieni nuo kitų, tad bendravimas, pabūvimas tarp žmonių tapo dar svarbesnis.
Skaitydamas žmogus turi galimybę tarsi pabūti kažkuo kitu, įsijausti į knygos veikėjo gyvenimą ir kartu su juo išgyventi tam tikras emocijas, būsenas, diskutuoti, suteikia galimybę į savo bėdas pa­žvelgti „iš šalies“. Žmogus, skaitydamas knygą, susipažįsta su knygos veikėjais ir kartais atpažįsta save, o sekdamas veikėjų gyvenimą, mintis, ima aiškiau suvokti savo bėdų sprendimo galimybes ir būdus… Manau, knygų skaitymas – visiems prieinama terapija, nes bibliotekose galima rasti dominančių knygų, tai nieko nekainuoja, o jų skaitymas žmogui padėti gali nemažai.

Kokių knygų skaitytojai dažniausiai pageidauja?
Kiekvienai knygai ar autoriui yra savas skaitytojas.Vieni mėgaujasi tik lietuvių literatūra, kiti labiau domisi užsienio kūriniais. Dauguma prašo parekomenduoti ko nors lengvai skaitomo, atpalaiduojančio, kad nereikėtų daug galvoti. Yra tik detektyvus skaitantys, besidominantys medicina ar istorija…

Kadangi daug kalbėjomės apie knygas ir skaitymą, leiskite paklausti, ar savo vaikus, vaikaičius pavyko „palenkti“ prie knygų?
Vyresnysis sūnus Linas gyvena Didžiojoje Britanijoje, labai skaito garsines knygas, vaikaitė Mia labai mėgsta knygeles, žinoma, pradeda skaityti anglų kalba. Aidas su šei­ma gyvena Elektrėnuose, jam visos knygos po ranka. Vaikaičiai Emilija ir Kristupas jau yra mano skaitytojai, noriai atvažiuoja su marčia Jovita į biblioteką, išsirenka knygų, žaidžia žaislotekoje. Bibliotekoje yra daug lavinamųjų žaidimų, dėlionių ir pan. Tad vaikaičiams biblioteka yra įdomi vieta.

Kaip manote, kas yra svarbiausia, kad vaikai norėtų skai­tyti?
Nuo pat mažens mamos ir tėveliai turi sudominti vaikus, o tam reikia nemažai pastangų. Yra labai gražių knygučių mažiesiems – ir su raidelėmis, skaičiukais, žaisliukais ir skiemenukais, ir su garsais, kai kurias galima vartyti maudantis. Ir mūsų bibliotekos fonde turim tokių įdomių, interaktyvių, žaidybinių knygelių mažiausiesiems.
Kai mažas vaikas pradeda vartyti knygelę, puikiai matosi, kiek iki to jis „bendravo“ su knygutėmis.
Kai skaitantys tėveliai į biblio­teką kartu atsiveda savo vaikus, tai tie vėliau dažniausiai tampa aktyviais bibliotekos skaitytojais.

Kaip galėtume užbaigti mūsų pokalbį?
Bibliotekoje stengiuosi sukurti jaukią atmosferą darbui, poilsiui, mokymuisi ir laisvalaikiui. Kad kiekvienas atėjęs lankytojas jaustųsi laisvai, patogiai įsitaisytų, praleisdamas laiką su knyga ar periodiniais leidiniais, pasiūlau kavos ar arbatos, suteikiu galimybę augti ir tobulėti kartu su knyga ir interaktyviu pasauliu, atverti praeities ir ateities įamžintus lobynus, kasdienybę praturtinti šventėmis, renginiais, puoselėjant tradicijas… Vaikai gali leisti laiką žaislų kampelyje. Per tris dešimtmečius bibliotekos funkcijos labai pakito. Tai ne tik knygos ir periodiniai leidiniai, tai žinių šaltinis, tenkinantis įvairiausius lankytojų poreikius. Buvo laikas, kai biblioteką skaitytojai lankydavo norėdami pasisemti išminties ir žinių. Dabar gi, kai visos žinios su išmintimi beveik kiekvieno piliečio kišenėje ar rankinėje išmaniojo telefono ar planšetinio kompiuterio pavidalu, bibliotekas lanko vartotojai ir vartoja čia teikiamas paslaugas. Naudojantis informacinėmis technologijomis galima susimokėti mokesčius, užsiregistruoti į gydymo įstaigą, pasieškoti darbo, atlikti įvairias bankines operacijas, ieškoti gyvenamojo būsto ar automobilio, bendrauti virtualiai nuotoliniu būdu ir kt. Teikiamos kopijavimo, spausdinimo bei skenavimo paslaugos. Žinoma, technologijos vis tobulėja, tačiau labai norėtųsi, kad jos neužgožtų skaitymo ir bendravimo. Tikiu, kad knyga išliks visada, nes ji yra vertybė ir žmogui reikalinga.
Tegul ir ateityje biblioteka išlieka kultūros židiniu, bendruomenės dalimi, dvasios stiprybės ir šviesių minčių skleidėja.
Maloniai kviečiu būti aktyviais Pastrėvio bibliotekos skaitytojais ir lankytojais!
Minint mano darbo jubiliejų maloniai kviečiu visus dalyvauti rugsėjo 22 d. 17 val. literatūrinėje-muzikinėje popietėje „Skambančiu, rudenėjančiu taku…“,kurioje turėsime progą klausytis Elektrėnų literatų klubo „Strėva“ narių kū­rybos ir vokalinio ansamblio „Var­nalėša“ dainų.

Dėkoju už pokalbį ir linkiu visapusės sėkmės Jums ir Pastrėvio bibliotekai ir skaitytojams.

Kalbėjosi Daiva Červokienė
D. Kananavičienės asmeninio albumo nuotr.