Lietuvos kelias į Šiaurės Atlanto Sutarties Organizaciją (NATO)

2004 m. kovo 12 dieną Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras Antanas Valionis pasirašė Lietuvos prisijungimo prie Šiaurės Atlanto sutarties dokumentą. 2004 m. kovo 29 dieną Lietuva tapo NATO nare. Minint 21-ąsias Lietuvos prisijungimo prie Atlanto aljanso metines, spausdiname Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos ilgamečio docento, istoriko dr. Felikso Žigaro publikaciją apie Lietuvos kelią į NATO. Dėkojame autoriui už specialų laikraščiui „Elektrėnų kronika“ paruoštą šviečiamąjį straipsnį.

Doc. dr. Feliksas Žigaras

Pirmieji Lietuvos ir NATO ryšiai
1990 m. kovo 11 d. atkūrus Lietuvos valstybės nepriklausomybę, iš karto iškilo jos nepriklausomy­bės išsaugojimo, nacionalinio saugumo ir jo įtvirtinimo problemos. Atkūrusi nepriklausomybę Lietuva turėjo šias alternatyvas savo kariniam saugumui užtikrinti: 1) neutraliteto politiką, 2) jungimąsi į kelių mažų valstybių (trijų Baltijos šalių) aljansą, 3) jungimąsi į dvišalį aljansą su viena didžiųjų valstybių, 4) narystę daugiašaliame kolektyviniame aljanse. Visus kelius išanalizavusi Lietuva pasirinko narystę daugiašaliame kolektyvine gynyba grindžiamame aljanse – NATO.

Politiniai pasikeitimai
1989 m. Europoje prasidėjo fun­damentalūs politiniai pasikeitimai, dėl kurių baigėsi karinis ir ideolo­ginis Europos padalijimas ir iširo Varšuvos paktas. Nuo 1990 m. liepos 5‒6 d. vykusio Londone aukščiausio lygio Aljanso susitikimo prasidėjo esminė NATO transformacija. Jos tikslas sukurti atskiras,bet ne atskirtas karines pajėgas, kuriomis galėtų pasinaudoti tiek NATO, tiek VES. Liepos 6 d. NATO valstybių vadovų susitikime Londone buvo priimta deklaracija dėl Aljanso transformavimo. Šioje deklaracijoje Vidurio ir Rytų Europos valstybėms pateikti bendradarbiavimo pasiūlymai, tarp jų – užmegzti diplomatinius santykius su NATO.
1990 m. lapkričio 17 d. Briuselyje pradėjo veikti Baltijos informacijos biuras, kuriame dirbo besikuriančios Užsienio reikalų ministerijos atstovas Belgijai ir Europos Bendrijai Rimantas Morkvėnas, turėjęs tik tuometinio užsienio reikalų ministro Algirdo Saudargo pasirašytus įgaliojimus, nes oficiali diplomatinė akreditacija tokiu statusu buvo neįmanoma. Tačiau informacijos biuras Briuselyje vykdė diplomatines funkcijas, jo veikla buvo skirta tarpvalstybiniams santykiams, ryšiams su Europos Bendrija, taip pat ryšiams su NATO. ­Informacijos biuras Briuselyje veikė iki Lietuvos Nepriklausomybės pripažinimo, vėliau buvo pertvarkytas į oficialią atstovybę.
Beniliukso šalių parlamentinės tarybos vykdomojo komiteto kvietimu 1991 m. gegužės 31‒birželio 1 d. Briuselyje lankėsi Lietuvos, Estijos ir Latvijos delegacijos, vadovaujamos šalių vadovų Vytauto Landsbergio, Arnoldo Riuitelio ir Anatolijaus Gorbunovo. Tai buvo pirmasis istorijoje neoficialus Baltijos šalių vadovų vizitas Briuselyje ir NATO būstinėje.
1991 m. gruodžio 16–19 d. Vilniuje surengtas NATO parlamenti­nės asamblėjos Rouzo ir Roto (Rose-oth) seminaras „Baltijos valstybių saugumo poreikiai“. Jame dalyvavo 60 svečių iš užsienio. Tai buvo pirmasis tarptautinis par­lamentinis renginys, kuriame NATO valstybių parlamentarai kartu su ­kolegomis iš Baltijos valstybių ir Rusijos aptarė Rusijos karinių pajėgų išvedimą iš Baltijos regiono. Šis seminaras buvo ypatingos reikšmės ne tik Lietuvai ir kaimyninėms Baltijos valstybėms, kurios pergyveno ypatingą savo sudėtingos istorijos laikotarpį, bet ir fone viso to, kas vyko Vidurio ir Rytų Europoje.

Pradžia
Pirmieji Lietuvos ir NATO ryšiai užsimezgė jau 1991 m. gruodžio 20 d.: tada Briuselyje įvyko steigiamasis Šiaurės Atlanto bendradarbiavimo tarybos (angl. North Atlantic Cooperation Council, NACC) susitikimas, kuriame dalyvavo 16 NATO, 6 buvusios Varšuvos pakto ir 3 Baltijos valstybės. NACC tikslas – Rytų ir Vakarų valstybių pasitikėjimo ir bendradarbiavimo stiprinimas. Dalyvavo Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras Algirdas Saudargas. Lietuva kartu su Latvija ir Estija prisijungė prie Šiaurės Atlanto bendradarbiavimo tarybos. Priimtas bendras NACC pareiškimas dialogui, partnerystei ir bendradarbiavimui. Vidurio ir Rytų Europos valstybėms atrodė, kad NACC bus tarpinė institucija siekiant tikrosios narystės NATO. Tokias viltis dar labiau sustiprino 1992 m. šių šalių pripažinimas Vakarų Europos Sąjungos (VES) bendradarbiavimo partnerėmis.
1992 m. sausio 13 d. ambasadorius Adolfas Venskus oficialiai pradėjo eiti Lietuvos atstovo Briuselyje ryšiams su Europos Bendrija ir NATO reikalams pareigas.
Tų pačių metų kovo 13‒16 d. Lietuvą, Latviją ir Estiją pirmą kartą aplankė NATO Generalinis sekretorius Manfredas Viorneris (Manfred Wörner). Kovo 15-ąją jis susitiko su Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininku Vytautu Landsbergiu.
Savo kelionės tikslą jis apibūdino kaip norą susipažinti su politine ir ekonomine padėtimi, Lietuvos pasiruošimu integruotis į Europos ­kolektyvinio saugumo sistemą.
Spaudos konferencijoje M. Vior­neris kalbėjo, kad tai pirmasis jo vizitas, kad pokalbiai ir susitikimai Lietuvoje nepaprastai naudingi abiem pusėms. NATO, pasak Generalinio sekretoriaus, ne tik pripažįsta Lietuvos, Latvijos ir Estijos nepriklausomybę, bet ir besąlygiškai ją remia. Šiaurės Atlanto aljanso šalys stebi visus sovietų kariuomenės judėjimus ir nori, kad pajėgos būtų kuo skubiau išvestos. Tai garantuos stabilumą Baltijos regione. M. Vior­neris pabrėžė, kad NATO suinteresuota, jog Lietuva palaikytų draugiškus ir gerus santykius su savo kaimynais. Generaliniam sekretoriui padarė didžiulį įspūdį Lietu­vos Vyriausybės pasiryžimas vykdyti reformas. Šis M. Viornerio vizitas į Lietuvą buvo svarbus žingsnis Lietuvos kelyje į NATO.
1992 m. rugsėjo 23 d. NATO būstinėje Briuselyje įvyko specialus Šiaurės Atlanto Tarybos susirinkimas, kuriame dalyvavo Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas V. Landsbergis padarė tris pranešimus ir turėjo daug įvairių pokalbių, kurių apibendrinimas – vis nuoseklesnis Europos dėmesys Baltijos regionui. Rusijos kariuomenės išvedimo klausimas suprantamas kaip labai aktualus visiems. NATO Generalinis sekretorius M. Viorneris labai aiškiai pabrėžė, kad Šiaurės Atlanto organizacija yra suinteresuota taikinga įvykių raida Baltijos regione ir Lietuvos stabilumu, kad ji nebūtų ­spaudžiama iš šalies.
Tų pačių metų lapkričio 18 d. Lietuvos užsienio reikalų ministras Algirdas Saudargas dalyvavo NACC užsienio reikalų ministrų ­susitikime Briuselyje. Buvo aptarti taikos palaikymo patirties ir praktikos klausimai. Tačiau greitai į NACC buvo priimtos Rusija ir kitos buvusios SSRS respublikos, todėl NACC neteko transatlantinės bendrijos atstovės funkcijos. Nors dar kurį laiką NACC veikla Lietuvai buvo gana reikšminga, pavyzdžiui, 1993 m. NACC šalių užsienio reikalų ministrai priėmė ­pasirengimo bendroms taikos palaikymo operacijoms programą. NACC reikšmė Lietuvai ėmė mažėti atsiradus Taikos Partnerystės (PfP – Partnership for Peace) programai. Kartu su oficialiu Lietuvos prašymu priimti į NATO ši programa įžiebė naujas Lietuvos, Latvijos ir Estijos narystės Aljanse viltis.
Po Seimo rinkimų 1992 m. rudenį (rinkimus laimėjo Lietuvos demokratinė darbo partija (LDDP) kilo daug nerimo, ar toliau bus tęsiamas Sąjūdžio kursas link Lietuvos integracijos į Vakarų politines struktūras.
Dar 1993 m. spalio 2 d. Lietuvos Respublikos Seimo opozicijos partijos paskelbė Politinių partijų memorandumą Lietuvos Respublikos Prezidentui Algirdui Brazauskui „Dėl būtino Lietuvos orientavimosi į NATO“, kuriame sakoma, kad būtina nedelsiant ir aukščiausiuoju lygmeniu pareikšti apie tolygų norą: glaustis, jungtis, įstoti į NATO.
1993 m. spalio 5 d. Lietuvos politinės partijos kreipėsi į Respublikos Prezidentą A. Brazauską dėl Lietuvos Respublikos integravimosi į NATO: „Manome, kad Lietuva, nebūdama integruota į kolektyvinės gynybos sistemą, nėra saugi. Todėl reikėtų kartu su Centrinės Europos valstybėmis jungtis į Vakarų Europos gynybos organizacijas. Esame įsitikinę, jog Lietuvai būtina aukščiausiu lygiu pareikšti savo norą stoti į NATO“.
Ryžtingai siekdama Lietuvos, Latvijos ir Estijos narystės Aljanse tikslų, Baltijos Asamblėja (BA ‒ Lietuvos, Estijos ir Latvijos parlamentų tarptautinio bendradarbiavimo organizacija; įkurta 1991 m. lapkričio 8 d. Taline) konsolidavo Baltijos valstybes ir jų politikus parlamentarus, užkirto kelią nutolimui arba dezintegracijai dėl pasitaikančios ­konkurencijos ar neišspręstų dvišalių problemų. Dokumentai, kuriuose išreiškiama bendra Baltijos valstybių pozicija ir noras greičiau integruotis į ES ir NATO buvo priimami beveik kiekvienoje BA sesijoje. Jau 3-ioji BA sesija 1993 m. spalio 31 d. priėmė kreipimąsi į Šiaurės Atlanto asamblėjos generalinį sekretorių, kuriame BA pareiškė pasitenkinimą dėl NATO pareikšto sutikimo bendradarbiauti su kitomis Centrinės ir Rytų Europos šalimis. Lietuva, Estija ir Latvija galutiniu bendradarbiavimo tikslu laiko vieningos ir stabilios kolektyvinio saugumo garantijų sistemos sukūrimą. BA prašė NATO šalis ir Šiaurės Atlanto asamblėjos generalinį sekretorių rasti galimybę prisiimti valstybių, kurios išreiškė norą stoti į Šiaurės Atlanto sąjungą, realias stabilumo garantijas.
1993 m. lapkričio 29 d. Lietuvos Respublikos Seimo opozicijos partijos išleido Lietuvos Respublikos Prezidentui A. Brazauskui memorandumą „Dėl pamatinių Lietuvos nacionalinės užsienio politikos principų“, kuriame pažymima: „<…>Esame įsitikinę, kad reikia: pateikti oficialų Lietuvos prašymą dėl narystės NATO; taip būtų pradėtas konkretus dialogas dėl sutarties<…>“.
Lietuvos Respublikos Seimas 1993 m. gruodžio 23 d. priėmė rezoliuciją, kurioje buvo rekomenduo­ta Vyriausybei oficialiai pareikšti norą stoti į Šiaurės Atlanto Sutarties Organizaciją.

Lietuvos Respublikos oficialus prašymas priimti Lietuvą į NATO
Ėmus laikytis nuoseklios integracijos į NATO politikos, 1994 m. sausio 4 d. NATO šalių viršūnių susitikimo Briuselyje išvakarėse, Lietuvos Respublikos Prezidentas Algirdas Brazauskas išsiuntė laišką NATO Generaliniam sekretoriui Manfredui Viorneriui su oficialiu prašymu priimti Lietuvą į Aljansą. Laiške rašoma: „Lietuvos Respublikos vardu pareiškiu, kad Lietuva ­tvirtai laikosi Šiaurės Atlanto sutartyje išdėstytų vertybių ir įsipareigojimų, ir norėdama prisijungti prie Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos, ­siekia prisidėti prie Šiaurės Atlanto regiono saugumo.
Lietuvos Respublika visiškai supranta narystės Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijoje įsipareigojimų mastą ir norėdama juos įgyvendinti įsipareigoja imtis atitinkamų vidaus teisinių ir organizacinių veiksmų<…>“.
Šis prašymas sutapo su su­intensyvėjusiomis NATO viduje ­diskusijomis dėl Aljanso plėtros į ­Rytus. 1994 m. sausio 10–11 d. NATO valstybių ir vyriausybių vadovų aukščiausiojo lygio susitikimas Briuselyje patvirtino NATO atvirų durų politiką. Susitikimo metu taip pat buvo priimti JAV inicijuoti Partnerystės taikos labui (angl. ­Partnership for Peace, PfP) programos Kvietimas ir Rėminis dokumentas (Framework Document).
Partnerystė taikos labui – tai pagrindinė NATO iniciatyva, kurios tikslas – didinti tarpusavio pasitikėjimą, plėsti bendradarbiavimą ir stiprinti saugumą. Ši programa skirta valstybėms, dalyvaujančioms NACC (angl. North Atlantic Cooperation Council) veikloje, taip pat ESBO (Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija) šalims. Joms buvo pasiūlyta partnerystė su valstybėmis NATO narėmis. NACC kvietė valstybes partneres­ dalyvauti politinėse ir karinėse NATO institucijose, susijusiose su partnerystės veikla. Šios partnerystės tikslas – plėsti ir intensyvinti politinį bei karinį bendradarbiavimą visoje Eu­ropoje, didinti stabilumą, mažinti grėsmę taikai ir stiprinti tarpusavio ryšius praktiškai bendradarbiaujant ir laikantis demokratijos principų.
1994 m. sausio 27 d. Lietuvos Respublikos Prezidentas A. Brazauskas oficialaus vizito į NATO būstinę metu pasirašė PfP Kvietimą ir Pagrindinį dokumentą ir pateikė Pristatomąjį dokumentą, kur išdėstė savo pagrindinius tikslus. Nuo to laiko imta laikytis nuoseklios integracijos į NATO politikos.
Kovo 11 d. Lietuva pasirašė karinio bendradarbiavimo sutartį su NATO nare Danija. Tai buvo pirmoji tokio pobūdžio sutartis su NATO valstybe.
Baltijos valstybių prezidentai (Lietuvos – Algirdas Brazauskas, Latvijos – Guntis Ulmanis, Estijos – Lenartas Meris), susitikę 1994 m. kovo 25 d. Palangoje, pasirašė „Sutartį dėl Baltijos valstybių prezidentų aukščiausiojo lygio su­sitikimų“, kurioje pabrėžiama, kad Baltijos prezidentų aukščiausiojo lygio susitikimai yra konsultacinė ir koordinacinė Estijos, Latvijos ir Lietuvos Respublikų prezidentų institucija. Baltijos prezidentų susitikimų tikslas yra plėtoti glaudesnį bendradarbiavimą tarp Baltijos valstybių, koordinuoti savo strategijas saugumo ir užsienio politikos klausimais, taip pat dėl kitų problemų, kurios­ turi įtakos trišaliams santykiams. Baltijos prezidentų susitikimų darbas vyksta trijų prezidentų sesijų metu. Dokumentai, kuriuose išreiškiama bendra Baltijos valstybių pozicija ir noras greičiau integruotis į ES ir NATO buvo priimami beveik kiekviename Baltijos valstybių prezidentų susitikime.
Be kita ko, 1994 m. gegužės 25 d. buvo atidarytas Lietuvos biuras prie NATO, kuris, intensyvėjant Lietuvos ir NATO bendradarbiavimui, 1997 m. rugpjūčio 4 d. buvo reorganizuotas į aukštesnio rango nuolatinę atstovybę – Lietuvos misiją prie NATO.
Tų pačių metų birželio 13 d. Briuselyje Lietuvos Respublikos Vyriausybė pasirašė su NATO Saugumo susitarimą, kuriame pa­brėžiama, kad atsižvelgdamos į tai, kad Lietuvos Respublika yra Šiaurės Atlanto Bendradarbiavimo Tarybos (North Atlantic Co-operation Concil ‒ NACC) ir programos „Partnerystė taikos labui“ (Partnership for Peace – PfP) dalyvė, sutinka konsultuotis politiniais ir su saugumu susijusiais klausimais, plėtoti ir stiprinti politinį ir karinį bendradarbiavimą Europoje, supranta, kad šalims efektyviai bendradarbiaujant šiais klausimais, reikia keistis svarbia ir (arba) konfidencialia informacija.
Pirmą kartą istorijoje Latviją 1994 m. liepos 6 d. aplankė JAV prezidentas B. Clintonas. Susitikime su JAV prezidentu dalyvavo Lietuvos, Latvijos ir Estijos prezidentai – A. Brazauskas, G. Ulmanis ir L. Meris.
JAV prezidentas B. Clintonas sakė, kad jis džiaugiasi tuo, jog Estija, Latvija ir Lietuva pirmosios prisijungė prie programos „Bendradarbiavimas taikos labui“ ir jau dabar kuria bendrą Baltijos taikos palaikymo batalioną. Jo teigimu, remti Baltijos valstybių integraciją į Vakarų pasaulio struktūras yra JAV derybų prioritetas.
Prezidentas B. Clintonas pabrėžė, jog jis išsakė savo nuomonę dėl armijos išvedimo iš Baltijos valstybių ­Rusijos prezidentui B. Jelcinui. JAV prezidentas mano, kad turi būti griežtai laikomasi armijos išvedimo tvarkaraščio, o rusakalbiams Baltijos valstybėse turi būti suteiktos lygios teisės su etniniais gyventojais, nesiejant šio klausimo su armijos išvedimu. Prezidentas patikino, kad JAV palaikys Baltijos valstybes, besistengiančias įeiti į Vakarų Europos struktūras. Jis taip pat pažadėjo padėti plėtoti ekonomiką ir drauge su Latvijos bei Estijos žmonėmis džiaugtis, kai „paskutinis Rusijos kariškis peržengs“ šių šalių valstybines sienas.
Prezidentai užtikrino B. Clintoną, kad jie kartu su savo kaimynais ir toliau dirbs kurdami geresnę nepadalintą Europą, remiantis abipuse pagarba ir geranoriškumu.
1994 rugpjūčio 22‒1995 kovo 1 d. pirmasis Lietuvos kariuomenės taikos palaikymo 32 karių būrys LITPLA-1 Danijos Karalystės taikos palaikymo bataliono DANBAT sudėtyje dalyvavo Jungtinių Tautų tarptautinėje taikos palaikymo operacijoje Kroatijoje.
1994 m. lapkričio 18 d. Lietuvos Vyriausybė patvirtino pirmąją Lietuvos Respublikos ir Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos indivi­dualią programą „Partnerystė taikos labui“. NATO šiai programai pritarė lapkričio 23 d. Šiuo politiniu žingsniu Lietuva viena pirmųjų prisijungė prie PTL programos ir joje išdėstytų principų.

Partnerystės tikslai
1995 m. sausio 31 d. Lietuva prisijungė prie PTL programos PARP (Gynybos planavimo ir priežiūros procesas (Planning and Review Process – PARP), kuris įgalino Lietuvą teikti Aljansui informaciją apie karines pajėgas, mokymų centrus, pastangas siekiant suderinamumo su NATO karinėmis pajėgomis. Tuo metu PARP buvo viena svarbiausių priemonių kuriant Lietuvos karines pajėgas, atitinkančias NATO standartus ir pajėgas veikti kartu su NATO ir jos valstybių karinėmis pajėgomis.
Partnerystės tikslai buvo kariniai tikslai, nustatantys sąveikos (kaip vienos iš standartizacijos ly­gių) skirtingų šalių karinių vienetų reikalavimus. Lietuvos kariuomenė įsipareigojo įgyvendinti prisiimtų partnerystės tikslų keliamus reikalavimus karinių vienetų sąveikai operacijų metu, siekdama užtikrinti kokybišką ir veiksmingą savo karinių vienetų dalyvavimą NATO vadovaujamose operacijose ir tuo pačiu geriau pasirengti būsimai narystei Aljanse. Lietuva ir NATO dvišalių susitikimų metu tarpusavy suderino ir patvirtino partnerystės tikslų keliamus reikalavimus Lietuvos kariuomenei. Šie reikalavimai taip pat atitiko nacionalinius Lietuvos kariuomenės plėtros prioritetus.

Kaip jau minėta JAV ir Baltijos valstybių aukščiausiojo lygio susitikimai prasidėjo 1993 m. rudenį, kai visi trys prezidentai dalyvavo JT Generalinės asamblėjos 48-ojoje sesijoje. Vašingtone prezidentus draugiškai priėmė JAV prezidentas B. Clintonas. Keturšalis pokalbis buvo pratęstas 1994 m. liepos 6 d. Rygoje. Tačiau dalykiškiausias vizitas į JAV įvyko 1996 m. birželio 24–27 d., kai L. Meris, G. Ulmanis ir A. Brazauskas viešai ir gana išsamiai išdėstė šalių saugumo, ekonomikos ir kitų sričių siekius, susitiko su prezidentu B. Clintonu ir kitais JAV administracijos pareigūnais, su įvairiais šalies visuomenės sluoksniais ir ­institucijomis.
Birželio 25 d. Baltuosiuose rūmuose trijų Baltijos valstybių vadovai susitiko su JAV prezidentu B. Clintonu. Čia buvo pratęstas pokalbis apie Estijos, Latvijos ir Lietuvos saugumą, jų integraciją į NATO. „JAV prezidentas pareiškė, kad JAV yra suinteresuotos Lietuvos, Latvijos ir Estijos saugumu. Jis pabrėžė savo susižavėjimą ta pažanga, kurią šios valstybės padarė, siekdamos įsilieti į demokratinę Vakarų Europą. Jis pagyrė estų, latvių ir lietuvių drąsą ir pasiryžimą, padėjusį savo tėvynėse, Amerikoje ir visame pasaulyje kovoti už nepriklausomybę ir ją atgauti“, – buvo teigiama pranešime.
Prezidentai dar kartą patvirtino esą įsitikinę, kad naujosios Europos demokratinės valstybės turi integruotis į transatlantines struktūras. Buvo pabrėžta, kad NATO plėtra yra Europos integracijos pagrindinis elementas, kuris sustiprins visos Europos saugumą. B. Clintonas dar kartą pakartojo, kad pirmosios į NATO priimtos valstybės neturėtų būti paskutinės ir kad NATO plėtros procesas bus atviras visoms Europos šalims, neaplenks nė vienos.
Po 1996 m. spalio mėn. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų suformuota Lietuvos Vyriausybė patvirtino, jog integracija į Europos Sąjungą ir NATO tampa pagrindiniu Lietuvos užsienio politikos tikslu.

Prioritetai
1996 m. gruodžio 19 d. priimtas „Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas“, kuriame integracija į Europos ir transatlantines (NATO) struktūras pavadinta prioritetiniu Lietuvos užsienio politikos tikslu ir nacionalinio saugumo užtikrinimo priemone.
Lietuva nuosekliai siekė, jog visos trys Baltijos šalys būtų pirmųjų pakviestų valstybių grupėje. Tačiau ­suvokus, jog pirmasis NATO plėtimosi etapas bus ribotas ir tik­riausiai nebus įmanoma pakviesti visų, 1997 m. pradžioje imta propaguoti „bent vienos Baltijos šalies“ idėja. Tai geriau nei visų palikimas plėtimo nuošalėje. Vienos, geriausiai pasirengusios valstybės pakvietimas su pirmaisiais suteiktų narystės perspektyvą ir kitoms dviem Baltijos ­šalims.
Nuo 1997 m. gegužės 30 d. pradėjo veikti Euroatlantinė partnerystės taryba (Euro-Atlantic Partnership Council – EAPC), pakeitusi Šiaurės Atlanto bendradarbiavimo tarybą (angl. North Atlantic Cooperation Council, NACC). Būstinė Briuselyje. EARC faktiškai perėmė NACC veiklą, kuri buvo išplėsta ir apimanti tiek politinę, tiek ir karinę bendradarbiavimo sferas. Taigi EAPC kokybiškai patobulino santykius su NATO.
Nuo 1997 m. Lietuva aktyviai pradėjo dalyvauti NATO ir šalių partnerių EAPC, kurioje daug dėmesio skiria PTL programos ir saviatrankos procesui stiprinti.
Kaip minėta, 1994 m. lapkričio 30 d., kaip atsakas į NATO PTL iniciatyvą, buvo pasirašyta pirmoji Lietuvos ir NATO Individualios partnerystės programa (IPP), kurios tikslas – padėti Lietuvai pasirengti būsimai narystei NATO. IPP programa yra viena iš PTL programos dalių. Ši programa Lietuvai suteikė galimybę dalyvauti tarptautiniuose mokymuose ir pratybose pagal PTL programą, plėsti ryšius su Aljansu ir į jį įeinančiomis valstybėmis. Tad Lietuva tapo viena iš aktyviausių PTL programos dalyvių. Nuo pat IPP pradžios Lietuva siekė stiprinti bendradarbiavimą ir laipsniškai plėtė veiklą pagal IPP, tačiau tuo metu imta labiau orientuotis į kokybę, o ne į kiekybę. 2002 m. PTL programoje dalyvavo 27 Vakarų, Rytų ir Šiaurės valstybės.
Aktyvus dalyvavimas PTL programoje leido Lietuvai sparčiai plėtoti savo kariuomenę pagal NATO standartus šiose trijose srityse: didinti Lietuvos ir NATO karinių pajėgų suderinamumą ir sąveikumą, rengti ir dalyvauti taikos palaikymo ­operacijose, įdiegti civilių ginkluotųjų pajėgų kontrolę. Lietuva buvo labai aktyvi karių rengimo ­dalyvauti tarptautinėse taikos palaikymo operacijose dalyvė. Ji pradėjo dalyvauti NATO vadovaujamose tarptautinėse taikos palaikymo operacijose nuo 1994 metų, kai nuo 1994 m. rugpjūčio iki 1995 m. spalio jos kariai įsitraukė į JT taikos palaikymo operaciją buvusioje Jugoslavijoje (UNPROFOR – United Nations Protection Force). Tada Danijos batalione (DANBAT) dalyvavo trys Lietuvos kariuomenės būriai (LITPLA–1, LITPLA–2 ir LITPLA–3). Pagal bendrą Lietuvos ir Danijos projektą Danija prieš tai Lietuvos karius mokė ir aprūpino ginkluote.
Pasirašius Deitono taikos susitarimą (Daytono taika (Deitono taika), Bosnijos ir Hercegovinos, Jugoslavijos ir Kroatijos taikos sutartis, užbaigusias šių šalių 1992–1995 m. karą Bosnijoje ir Hercegovinoje), Lietuva viena pirmųjų dalyvavo NATO vadovaujamoje taikos įvedimo Bosnijoje ir Hercogovinoje operacijoje (Operation Joint Endeavour) ‒ IFOR (Implementation Force), SFOR (Stabilization Force), taip pat kitose taikos palaikymo operacijose ir misijose įvairių karinių kontingentų sudėtyje: LITCOY–1, LITPLA–5, LITPLA–6, LITPLA–7), BALTBAT, BALTCON–1, BALTCON–2, BALTCON–3, NORDPOL, BALTSQN–5, KFOR–2, KFOR–3, KFOR–4, KFOR–5. Lietuva taip pat dalyvavo ESBO verfikacijos misijoje Kosove, ESBO sienos stebėjimo misijoje Gruzijoje. 2001 m. Lietuva suteikė transportinį lėktuvą „An-26“ ir įgulą NATO vadovaujamų stabilizavimo pajėgų Bosnijoje ir Hercegovinoje, taip pat taikos palaikymo pajėgų Kosove misijoms. Nuo 1994 m. iki 2002 m. pradžios daugiau kaip 900 Lietuvos karių dalyvavo tarptautinėse operacijose.
Po tarnybos tarptautinėse operacijose praktiškai visi grįžo į Lietuvos kariuomenės padalinius. Dauguma iš jų skiriami į pareigas, kurias eidami, jie galėjo pritaikyti savo žinias ir patirtį, supažindinti savo padalinius su svarbiausiomis permainomis, kas yra svarbiausia plėtojant visapusišką sąveiką su Vakarų šalių kariuomenių padaliniais, vykdančiais įvairių tipų operacijas. Tai taip pat didino Lietuvos kariuomenės suderinamumą su NATO karinėmis pajėgomis, formavo naują karininkų, išmokytų pagal Vakarų standartus, elitą; didino kariuomenės prestižą Lietuvoje ir visuomenės paramą Lietuvos ­integracijai į NATO.
Jau nuo pat 1994 m. buvo tikėtina, kad NATO plėtra neapims visų PTL programos dalyvių, todėl Lietuva siekė, kad Aljanso plėtra vienaip ar kitaip apimtų nors Baltijos valstybes. Nuo 1996 m. prasidėjo intensyvus NATO individualus dialogas (konsultacijos pagal formulę „16+1“) su suinteresuotomis tikrąja naryste partnerėmis. Lietuva viena pirmųjų nuo 1996 m. gegužės 10 d. pradėjo dalyvauti šiose politinėse NATO plėtros konsultacijose. Individualaus dialogo su NATO plėtra padėjo Lietuvai aiškintis tikrosios narystės Aljanse perspektyvas, teikti informaciją apie kariuomenės plėtrą, siekti jos didesnio karinio suderinamumo su NATO, taip pat informuo­ti NATO apie Lietuvos santykius su kaimyninėmis valstybėmis.
Madrido viršūnių susitikime 1997 m. liepos 8‒9 d. pakvietus į NATO Lenkiją, Čekiją ir Vengriją ir šioms šalims 1999 m. tapus tikrosiomis Aljanso narėmis, Baltijos šalių galimybės būti priimtomis į NATO dar labiau padidėjo, nes buvo ryžtasi pradėti plačią NATO plėtrą, o trijų valstybių priėmimas rodė, kad NATO plėtros procesas dar nesustos. Lietuva Madrido susitikimo deklaracijoje buvo paminėta tarp Baltijos regiono šalių, siekiančių NATO narystės, kurios padarė pažangą siekiant stabilumo ir bendradarbiavimo Baltijos regione.
1997 m. rugpjūčio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu buvo įsteigta Lietuvos misija prie NATO, o spalio 9 d. buvęs krašto apsaugos ministras Linas Linkevičius paskirtas Lietuvos ambasadoriumi prie NATO, pirmuoju kariniu atstovu prie NATO paskirtas kmdr. Eugenijus Nazelskis.

Baltijos šalių ir JAV Partnerystės chartija
1998 m. sausio 12–19 d. įvyko trijų Baltijos valstybių prezidentų vizitas Niujorke ir Vašingtone. Kaip buvo numatyta, pirmąją vizito dieną – sausio 14 – Lietuvos prezidentas kartu su Latvijos ir Estijos prezidentais susitiko su Vašingtono politine, akademine visuomene, spaudos at­stovais Carnegio tarptautinio taikos fondo centre ir Užsienio ryšių taryboje.
Sausio 16 d. Vašingtone trijų ­Baltijos šalių prezidentai A. Brazauskas, L. Meris, G. Ulmanis ir JAV prezidentas B. Clintonas Baltųjų rūmų Rytų salėje pasirašė partnerystės chartiją. Partnerystės chartijos pasirašymo ceremonijoje­ dalyvavo pusantro šimto keturių valstybių oficialių delegacijų narių ir kviestų svečių, tarp jų Rusijos ambasadorius. JAV prezidentas B. Clintonas, sveikindamas Baltijos valstybių prezidentus, kalbėjo: „Amerikos ­saugumas yra glaudžiai susijęs su Europos saugumu. Tačiau Europa niekada nebus saugi, jei Baltijos šalių saugumui grės pavojus. NATO durys yra ir bus atviros kiekvienai valstybei partnerei, ir Amerika pasiryžusi sukurti sąlygas, kurios vieną dieną Estijai, Lietuvai ir Latvijai leis peržengti šias duris.“ Tiesa, B. Clintonas kartu pareiškė, kad chartija negarantuoja priėmimo jau antrajame plėtimo etape. „Vis dėlto pokalbiai su JAV prezidentu nuteikė optimistiškai, ir aš net viešai pareiškiau nuojautą, kad Lietuva NATO nare gali tapti prezidento Valdo Adamkaus kadencijos metu“, – rašė prezidentas A. Brazauskas.
1998 m. kovo 26 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė deklaraciją „Dėl JAV, Lietuvos, Latvijos ir Estijos 1998 m. sausio 16 d. pasirašytos partnerystės chartijos“, ku­rioje pabrėžė:
„<…>Jungtinės Amerikos Valstijos, pareikšdamos apie savo tikrą, didelį ir nuolatinį dėmesį Lietuvos nepriklausomybei, suverenumui ir saugumui, remia mūsų valstybės pastangas tapti visateise Europos ir transatlantinių politinių, ekonominių, saugumo ir gynybos institucijų nare. Mes reiškiame tvirtą įsitikinimą, kad partnerystės chartijos deklaruoti principai bei įsteigtos konsultacinės institucijos bus naudingi siekiant Lietuvos Respublikos ir Jungtinių Amerikos Valstijų tikslų. <…>Manome, kad dabartinis labai aktyvus bei visapusis mūsų dalyvavimas programoje „Partnerystė taikos labui“ negali pakeisti Lietuvos Respublikos narystės Šiaurės Atlanto sutarties organizacijoje. Šiai narystei pritaria visos Lietuvos Respublikos Seime atstovaujamos politinės partijos“.
2008 m. sausio 16 d. bendrame­ Lietuvos, Latvijos ir Estijos pre­zi­dentų (Valdas Adamkus, Valdis­ Zat­leras, Toomasas Hendrikas­ Ilve­sas) pareiškime JAV ir Bal­ti­jos­­ valstybių partnerystės chartijos­ de­šimtųjų metinių proga tei­gia­ma:­ „Baltijos valstybėms 2004 me­tais įsto­jus į NATO, o netrukus į Europos Sąjungą, pagrindiniai JAV ir Baltijos valstybių partnerystės chartijos tikslai buvo įgyvendinti. Tačiau chartijos dvasia ir toliau gyva mūsų keturių valstybių nekintančiuose įsi­pareigojimuose bendroms laisvės, de­mokratijos, žmogaus teisių bei lais­vos rinkos vertybėms.<…>“.(B.d.)

Vašingtono viršūnių susitikimas ir Lietuvos integracija į NATO
1999 m. balanžio 23‒25 d. Vašingtono viršūnių susitikimo metu nebuvo konkrečiai nutarta, kurios šalys taps naujomis NATO narėmis, tačiau buvo nubrėžtos gairės, kaip „priartėti“ prie NATO narystės, patvirtintas Narystės veiksmų planas (angl. Membership Action Plan, MAP), kuris buvo pasiūlytas visoms devy­nioms valstybėms, siekiančioms būti NATO narėmis.

Pasiruošimo laikotarpio įvykių seka
Tai buvo bandymas susisteminti visas iki šiol egzistavusias NATO iniciatyvas ir programas. Nauja tai, kad NATO pirmą kartą įsipareigojo įvertinti šalių, norinčių tapti ­Aljanso narėmis, pateiktus integracijos į Aljansą planus. NATO valstybių vadovų susitikime buvo pripažintos Lietuvos pastangos ir padaryta pažanga siekiant narystės šioje ­organizacijoje.
Nors politinis sprendimas dėl integracijos į NATO buvo priimtas 1994 m., reikėjo imtis kon­krečių darbų, kad šis siekis būtų įgyvendintas. Todėl 1999 m. birželio 29 d. Lietuvos Respublikos Seime buvo įkurta NATO reikalų komisija, kurios pagrindiniai uždaviniai buvo: Seimo komitetų bei Seimo delegacijų NATO Parlamentinėje Asamblėjoje, taip pat Vakarų Europos Sąjungos Asamblėjoje darbo koordinavimas integracijos į NATO srityje; visuomenės informavimas ­nacionalinio saugumo, valstybės gynybos integracijos­ į NATO klausimais; įstatymų, jų papildymų ir pakeitimų inicijavimas ir rengimas; Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo įgyvendinimas; parlamentinių ryšių su NATO šalių ir siekiančių narystės šalių parlamentais stiprinimas. 1999 m. rugsėjo mėnesį Lietuva pristatė NATO pirmąjį pasirengimo narystei metinį planą.
2000 m. vasario 7‒9 d. Lietuvoje lankėsi 17 asmenų NATO delegacija. NATO ir Lietuvos dvišalėse konsultacijose buvo aptarta, kas nuveikta per metus, Narystės NATO veiksmų planas (MAP), planavimo ir peržiūros procesas, Lietuvos dalyvavimas PfP programoje. NATO štabo atstovai teigiamai įvertino Lietuvos atliktą pasirengimo narystei darbo planą.
NATO pareigūnai siekė padėti šalims kandidatėms, atkreipė dėmesį į mažiau sutvarkytas sritis. Visos pareigūnų pastabos turėjo nukreip­ti darbą reikiama linkme. Atkreipda­mi dėmesį į logistikos spragas, NATO atstovai pažymėjo, kad šiuo metu Aljanso institucijos šiai sričiai skiria itin daug dėmesio, ji sparčiai tobulinama.
2000 m. gegužės 18–19 d. Lietuvos ir Slovėnijos Vyriausybės kartu su Lietuvos ir Slovėnijos Atlanto Sutarties bendrijomis pakvietė NATO ir ES narius bei jų partnerių atstovus, taip pat NATO būstinės (Tarptautinio personalo), ES, VES Sekretoriato ir nevyriausybinių organizacijų atstovus į konferenciją Vilniuje „NATO vaidmuo besikeičiančio­je Europos saugumo aplinkoje“. Gegužės 19 d. Bulgarijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Rumunijos, Slovakijos, Slovėnijos užsienio reikalų ministrai ir Albanijos bei Makedonijos užsienio reikalų ministrų pavaduotojai pasirašė „Vilniaus pareiš­kimą“, kuriame išreiškė solidarumą ir patvirtino įsipareigojimą kartu su Europos valstybėmis, JAV ir Kanada kurti vieningą ir laisvą Europą, kuri užtikrintų stabilumą ir saugumą XXI amžiuje, taip pat patvirtino pasiryžimą toliau praktiškai ir politiškai gerinti pasirengimą narystei, įgyvendinti Narystės veiksmų planą, paragino NATO naujas nares pa­kviesti į NATO aukščiausiojo lygio susitikimą, kuris planuojamas buvo 2002 m. Prahoje. Pareiškimą pasirašiusios valstybės pradėtos vadinti V9 grupe, o jų bendradarbiavimas „Vilniaus procesu“. Šio susitikimo dalyvės (vėliau prisijungus ir Kroatijai) susibūrė į „Vilniaus dešimtuko“ grupę. Tai buvo pirmasis oficialus devynių šalių atstovų, siekiančių NATO narystės, susitikimas.
2000 m. lapkričio 17 d. Lietuvos Respublikos Prezidento V. Adamkaus dekretu Lietuvos integracijos į NATO vyriausiuoju koordinatoriumi paskirtas ambasadorius Giedrius Čekuolis. 2001 sausio 25 d. Lietuvos Respublikos Prezidento V. Adamkaus dekretu nepaprastąja ir įgaliotąja ambasadore prie NATO ir Vakarų Europos Sąjungos (VES) paskirta Gintė Damušis.

Pasiruošimą vertino ekspertai
2001 m. sausio 30 d. į Lietuvą atvyko NATO ekspertų darbo grupė. Per keturias dienas trukusį vizitą NATO specialistai siekė išsiaiškinti, koks Lietuvos, norinčios tapti Aljanso nare, pasirengimo lygis. Eks­pertų grupė lankėsi svarbiausiuose kariniuose padaliniuose – Divizijos gen. S. Raštikio puskarininkių mokykloje, Regioniniame oro erdvės stebėjimo centre Karmėlavoje, Mokomajame pulke Rukloje, LDK Algirdo MPB. Vėliau ši ekspertų grupė susitiko su NATO valstybių ambasadų atstovais ir Lietuvos KAS delegacija.
Aukštųjų NATO pareigūnų tei­gimu, šis vizitas – pirmasis vertinimo susitikimas nuo tada, kai buvo sudarytas narystės veiksmų planas. Šio vizito metu nebuvo apsiribota karinės gynybos, karinio pasirengimo lygio tyrimu, domėtasi politine, ekonomine Lietuvos padėtimi.
Lietuvos pasirengimui narystei NATO buvo domimasi nuolat. Lietuvos ilgalaikiai planai buvo peržiūrimi kas trejus metus, todėl buvo labai naudinga atsižvelgti į NATO ekspertų pastabas – tai padėjo išvengti galimų klaidų. Grupės vadovo Frenko Bolando nuo­mone, kol kas Lietuva įgyvendina visus prisiimtus įsipareigojimus, tačiau „tai nereiškia, kad jūsų šalį lyginsime su kitomis pretendentėmis“. Jis teigė, jog Lietuvos derybininkams, atėjus laikui, bus pateikti tikrai sudėtingi klausimai. O šio vizito ataskaitoje bus užfiksuoti duomenys, ką Lietuva padariusi iki šiol.
2001 m. gegužės 10–11 d. įvyko devynių NATO kandidačių premjerų susitikimas Bratislavoje. Susitikimo metu priimta bendra deklaracija dėl NATO plėtros; prie „Vilniaus proceso“ prisijungė dešimtoji valstybė Kroatija (V9 grupė peraugo į V10).

Šalies įsipareigojimai
Siekiant užtikrinti šalies gynybos politikos plėtros tęstinumą, 2001 m. gegužės 23 d. vienuolika Lietuvos parlamentinių partijų (tiek valdan­čiosios, tiek opozicinės partijos, o taip pat kelių mažesniųjų partijų ­atstovai) pasirašė susitarimą „Dėl Lietuvos gynybos politikos 2001–2004 m.“.
Partijos patvirtino, jog „Lietuvos prioritetas ir ateityje bus dalyvavimas NATO vadovaujamose bei ES tarptautinėse operacijose, krizių ir konfliktų prevencijoje, o gynybos išlaidoms turi būti skiriamas stabilus bendrojo vidaus produktas (BVP).

„Lietuvos gynybos išlaidos 2002 m. bus 2 proc. BVP, o 2003–2004 m. šis procentas nebus mažinamas“, – teigiama susitarime. Anot susitarimo, siekiant efektyviai panaudoti kariuomenei skirtas lėšas, jos plėtra bus vykdoma pagal nustatytas prio­ritetines sritis.
Susitarimu partijos pritarė nuo­statai iki 2006 m. sukurti brigadą, pajėgią veikti kartu su NATO pajėgomis pagal Šiaurės Atlanto ­sutarties 5 straipsnį Lietuvoje, o iki 2002 m. bus sukurtas batalionas, gebantis vykdyti bendras operacijas su NATO pajėgomis užsienyje. Iš pastarųjų metų tarptautinių forumų, kuriuose vienaip ar kitaip buvo aptarti Lietuvos pasirengimo tapti gynybinio Šiaurės Atlanto Aljanso nare klausimai, be abejo, Lietuvai reikšmingiausia buvo 2001 m. pavasario (gegužės 27–31 d.) NATO Parlamentinės Asamblėjos sesija­ Vilniuje, kurioje pranešimą skaitė NATO Generalinis sekretorius lordas George Robertson (Džordžas Robertsonas). Tai buvo visapusiškai reikšmingiausias tarptautinis politinis įvykis per visą Lietuvos Nepriklausomybės laikotarpį.

Narystė Aljanse – ne dovana, o atsakomybė
2001 m. gegužės 31 d. NATO Parlamentinės Asamblėjos plenariniame posėdyje buvo priimti du dokumentai: „Deklaracija dėl NATO plėtros“ ir „Deklaracija dėl pietryčių Europos“.
NATO Parlamentinės Asamb­lėjos Deklaracijoje dėl NATO plėtros „Asamblėja dar kartą patvirtina kiekvienos demokratinės Europos valstybės teisę siekti narystės NATO Aljanse – teisę, kurios jokia trečioji šalis negali vetuoti“.
„Deklaracijoje dėl pietryčių Europos“ pabrėžiama: „<…> Dar kartą patvirtiname savo įsitikinimą, kad remti stabilumą, demokratiją ir pastovų saugumą Pietryčių Europoje yra NATO narių abipus Atlanto pareiga. Mes esame įsipareigoję remti šį procesą parlamentiniu lygiu“.
Kalbėdamas apie stojimo į NATO kriterijus, NATO Generalinis sekretorius lordas G. Robertsonas pažymėjo, kad narystė Aljanse – ne dovana, o nemaža atsakomybė. Visiškai suprantama, pasak aukštojo pareigūno, kad Aljansas, kurio šerdis – gynyba, gali priimti tik tuos naujus narius, kurie turi reikiamą karinį potencialą ir deramą finansavimą. Bet Aljansas remiasi ir kitomis vertybėmis.
2001 m. birželio 27–28 d. Lietuvos kariuomenės vado brg. gen. J. Kronkaičio kvietimu Lietuvoje lankėsi NATO vyriausiasis Jungtinių pajėgų Europoje vadas gen. Joseph W. Ralstonas, kuris vizitavo Baltijos šalis. Į Lietuvą jis atvyko pirmiausia norėdamas geriau susipažinti su šalies karinėmis pajėgomis, jų struktūra, prioritetais, ištekliais.
Gen. J. W. Ralstono teigimu, Lietuvos kariuomenės vadovybė pasirinko tinkamą kelią, investuo­dama turimus išteklius į žmogų, t. y. karį. Jo nuomone, kario tarnyba priklauso nuo geros savijautos, kurią lemia ­gyvenimo ir mokymosi sąlygos. Sutvarkius kariuomenės infrastruktūrą, aprūpinimą, pradinį apginklavimą, bus galima pradėti rūpintis ir aukštesne krašto gynybos technologija. Kalbėdamas apie Lietuvos galimybę tapti Aljanso nare, gen. J. W. Ralstonas sakė, kad pirmiausia bus priimtas politinis, tiksliau – geopolitinis sprendimas.
Po JAV prezidento rinkimų daugelis manė, kad naujasis prezidentas George W. Bush (Džordžas Bušas) mažiau dėmesio skirs užsienio politikai, Europos saugumui ir NATO plėtrai. 2001 m. birželio mėnesį JAV Prezidento G. W. Busho šešių dienų vizitas į Europą parodė, kad JAV pritaria NATO plėtrai į Baltijos šalis 2002 m. JAV prezidento kalbose išreikšti šios valstybės planai nemažinti savo vaidmens Europoje, o ypač geri santykiai su Lenkija ir tvirta parama NATO plėtrai į Rytus leido kalbėti apie didėjančią JAV įtaką Vidurio Europoje. Tačiau naujoji JAV administracija atsisakė po Šaltojo karo pabaigos vyravusio romantizmo santykiuose su Rusija bei turėjo viziją, kaip spręsti naujas tarptautinių santykių problemas – agresyvių politinių režimų iššūkius, ES gynybos identiteto formavimąsi, NATO plėtrą į buvusios Sovietų ­Sąjungos teritoriją.
2001 m. liepos 6 d. Lietuvos kariniu atstovu prie NATO paskirtas plk. Alvydas Kunigėlis. Tą pačią dieną pirmą kartą į Klaipėdos uostą atplaukė aukštos parengties NATO laivų eskadra, kurią sudarė septy­nios Kanados, Vokietijos, Nyderlandų, Portugalijos, Ispanijos, Jungtinės Karalystės ir JAV fregatos, Norvegijos povandeninis laivas ir Jungtinės Karalystės tankeris.

Požiūris į NATO plėtrą po rugsėjo 11 d. teroro aktų JAV
Po 2001 m. rugsėjo 11 d. teroro aktų JAV pagerėję Rusijos ir Vakarų santykiai pasėjo abejonių dėl NATO plėtros. Po beveik mėnesio nestabilumo laikotarpio NATO – ir ypač JAV – vadovai Baltijos valstybėms leido suprasti, kad Varšuvoje pareikš­tas ryžtas plėsti NATO neblėsta. Ypač svarbiu galima laikyti Sofijoje vykusį Vilniaus dešimtuko (Lietuvos, Latvijos, Estijos, Slovakijos, Kroatijos, Slovėnijos, Rumunijos, Makedonijos, Albanijos ir Bulgarijos prezidentai) – narystės NATO siekiančių valstybių vadovų – susitikimą. Per susitikimą tiek Aljanso Generalinis sekretorius G. Robertsonas, tiek JAV prezidentas G. W. Bushas pareiškė, kad kova su teroristais plėtros neužgoš.
JAV Prezidentas, kreipdamasis į Sofijos susitikimo dalyvius, pažadėjo, kad NATO viršūnių susitikime Prahoje 2002 m. lapkritį bus priimti „istoriniai sprendimai“ dėl Aljanso plėtros į Rytų Europą. „Tame susitikime Jungtinės Amerikos Valstijos bus pasirengusios kartu su sąjungininkėmis priimti istorinius sprendimus, padaryti viską, ką galime, kad įgyvendintume vieningos, laisvos ir taikios Europos idėją“. G. Robertsonas užtikrino, kad plėtros logika yra nepakitusi.
Lietuva atsidūrė tarp tų valstybių, kurios po teroro aktų priartėjo prie JAV. Priartėjo ne fiziškai, bet psichologiškai, pasiūlydama ne tik moralinę, tačiau ir praktinę paramą teroro aukoms. 2001 m. rugsėjo 12 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė pareiškimą „Dėl teroro veiksmų prieš Jungtines Amerikos Valstijas“, kuriame pažymėjo: „Lietuvos Respublikos Seimas, reikšdamas nuoširdžią užuojautą Amerikos tautai, žuvusiųjų artimiesiems, smerkia siaubingus teroro aktus, įvykdytus JAV. Nėra ir negali būti jokio pateisinimo terorizmui, žmonių ir kultūros naikinimui. Šią sunkią Jungtinėms Amerikos Valstijoms valandą mes reiškiame savo solidarumą“.
Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus 2001 m. rugsėjo 14 d. pareiškime dėl Lietuvos saugumo politikos ir tarptautinės situacijos, susiklosčiusios po teroro aktų JAV, pažymėjo:„ <…>Todėl mūsų valstybė jau dabar privalo būti pasiruošusi kartu su NATO šalimis gintis ir ginti demokratinį pasaulį, veikti kaip Amerikos ir NATO sąjungininkė. Turime įvertinti, kiek išteklių turime ir galime skirti tokiai gynybai su­stiprinti<…>“.
Rugsėjo 18 d. Lietuva pristatė peržiūrėtas karinių pajėgų struktū­ras susitikime su NATO Vyriausiuo­ju politiniu-kariniu komitetu. Lietuvos gynybos struktūrų peržiūra įvertinta labai gerai.
2001 m. lapkričio 19 d. Vilniuje, Nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje buvo atidarytas Tarptautinio saugumo ir NATO Informacijos centras, kuris turėjo padėti formuo­ti teigiamą Lietuvos gyventojų nuo­monę apie Aljansą. Centre sukaupta visapusiška informacija apie NATO, skirta supažindinti visuomenę su organizacijos veikla bei jos plėtros problemomis.
Tarptautinio saugumo ir NATO Informacijos centras įkurtas Atlanto sutarties Lietuvos bendrijos (LATA) ir Nacionalinės M. Mažvydo biblio­tekos iniciatyva. Prie šio projekto įgyvendinimo prisidėjo Čekijos, Kanados, Norvegijos, Turkijos, Danijos, JAV diplomatinės atstovybės Lietuvoje, Užsienio reikalų ministerija.

Lietuva veikė kaip NATO partnerė
2001 m. gruodžio 17–20 d. krašto apsaugos ministras L. Linkevičius Briuselyje dalyvavo NATO Euroatlantinės partnerystės tarybos gynybos ministrų susitikime: 46 valstybių gynybos ministrai diskutavo apie tuo metu vykdomą tarptautinę antiteroristinę kampaniją, kiekvienos šalies indėlio ir kolektyvinių pastangų svarbą. Savo kalboje krašto apsaugos ministras L. Linkevičius pabrėžė, kad Lietuva parengė nacio­nalinę kovos su terorizmu programą, pateikė galimos paramos pasiūlymą dalyvauti šiuo metu JAV vadovaujamoje operacijoje.

Po rugsėjo 11 d. teroro išpuolių prieš JAV Lietuva aktyviai dalyvavo tarptautinės koalicijos prieš terorizmą veikloje. Lietuva, kaip JAV ir NATO sąjungininkė, palaikė NATO 5-ojo straipsnio dėl kolektyvinės gynybos taikymą išpuoliui prieš JAV bei leido pasinaudoti oro erdve JAV vyriausybinių orlaivių skrydžiams.
Tapo aišku, kad rugsėjo 11-osios teroristų išpuoliai Niujorke ir Vašingtone nesustabdė NATO plėtros proceso. Priešingai, jie įtikino daugelį Aljanso pareigūnų, kad reikia šį procesą spartinti. Kalbėdami, kad visos šalys kandidatės turi pelnyti narystės teisę, NATO pareigūnai bene dažniausiai kaip pavyzdį minėjo Lietuvą. 2002 m. sausio 17–18 d. Lietuvos Respublikos Prezidento V. Adamkaus vizitas JAV dar labiau sustiprino šią nuostatą.
Lietuvos Prezidento V. Adamkaus susitikimas su JAV Prezidentu G. W. Bushu 2002 m. sausio 17 d. buvo dar vienas įrodymas, kad šis Lietuvos siekis sulaukė vienintelės pasaulio supervalstybės lyderio paramos. „Jeigu kuri šalis ir verta būti pakviesta į NATO – tai Lietuva“, – Vašingtono Baltųjų rūmų Ovaliniame kabinete priėmęs Prezidentą V. Adamkų pasakė G. W. Bushas. Pokalbio metu buvo aptarti integracijos į NATO, dvišalių ryšių, santykių su kaimyninėmis valstybėmis klausimai. G. W. Bushas sakė, kad Lietuvos pastangos integruotis į NATO yra matomos ir vertinamos. JAV vadovas pakartojo remiąs Šiaurės Atlanto Organizacijos plėtrą ir pavadino Lietuvą narystės Aljanse siekiančių šalių lydere. G. W. Bushas pabrėžė, jog visos valstybės, siekiančios tapti NATO narėmis, turėtų ir toliau ­ruoštis, nes sprendimus dėl plėtros nulems tik jų pasirengimas.
V. Adamkus sakė, kad Lietuva atsakingai rengiasi prisiimti narystės NATO įsipareigojimus ir tikisi šiais metais sulaukti kvietimo prisijungti prie NATO. V. Adamkus pakartojo, kad Lietuva remia JAV suburtos antiteroristinės koalicijos pastangas įveikti terorizmą. Prezidentas sakė, kad Lietuva jau dabar veikia kaip NATO partnerė. G. W. Bushas padėkojo Lietuvai už paramą kovoje prieš terorizmą ir aktyvų dalyvavimą taikos palaikymo operacijose Balkanuose. JAV vadovas ragino tęsti narystei NATO reikalingas reformas. Aptariant tolesnę JAV ir Lietuvos dvišalių santykių plėtrą, G. W. Bushas akcentavo, jog ypač yra svarbu gerinti investicinį klimatą šalyje.

Pirmasis šalių susitikimas
Vis dėlto po Lietuvai skirtų pagyrimų G. W. Bushas įspėjo, kad iš anksto nieko negalima vertinti kaip jau įvykusio dalyko.
„JAV Prezidentas aiškiai pasakė, kad įstojimas į NATO priklauso nuo valstybių pasiruošimo, labai­ gerai vertino Lietuvos pasirengimą, bet kartu prašė perduoti NATO narėmis norinčioms tapti kai­mynėms, ir ne tik joms, jog niekas negali tikėtis specialių privilegijų arba net įvažiuoti į Aljansą ant kieno nors skvernų“, – „Lietuvos rytui“ po susitikimo sakė Prezidentas V. Adamkus.
Diplomatai šį susitikimą vadino istoriniu, nes dvišalis Lietuvos ir JAV vadovų susitikimas Baltuosiuo­se rūmuose buvo surengtas pirmą kartą.
2002 m. sausio 30 d. Baltijos šalių visuomeninės organizacijos, remiančios savo šalių siekį tapti NATO narėmis, Rygoje įkūrė bendrą organizaciją – Baltijos šalių Atlanto sutarties asociaciją. Baltijos šalių asociaciją įsteigė Latvijos transatlantinė organizacija (LATO), Lietuvos Atlanto sutarties asociacija (LATA) ir Estijos Atlanto sutarties asociacija (EATA). Baltijos organizacijos ir tyrimo institutai susitarė, padedant Danijos Atlanto sutarties asociacijai (DATA), rengti bendras diskusijas, teikti Baltijos šalių gyventojams daugiau žinių taikos ir gynybos klausimais.

Lietuvos ruošimasis NATO viršūnių susitikimui Prahoje
2002 m. vasario 22 d. Lietuvoje lankėsi NATO Generalinis sekretorius G. Robertsonas. Tai buvo paskutinis vizitų į šalis kandidates ciklas prieš NATO viršūnių susitikimą Prahoje. Po susitikimo su Lietuvos Respublikos Prezidentu V. Adamkumi G. Robertsonas sakė, kad Lietuva eina teisingu keliu į NATO, bet dar nepasiekė tikslo. Jo teigimu, sprendimų dėl konkrečių šalių pakvietimo į Aljansą dar nepriimta. Be to, jis pabrėžė, jog „niekas negaus pakvietimo už dyką“. Pasak NATO Generalinio Sekretoriaus, Lietuva ir kitos 9 narystės NATO siekiančios valstybės turi daug ką nuveikti, kad jų pastangas vainikuotų sėkmė ir jos taptų gynybinio Aljanso narėmis.
2002 m. kovo 4‒8 d. Vilniuje lankėsi aukšti NATO pareigūnai, kurie susipažino su Lietuvos pažanga siekiant narystės NATO. NATO Gynybos politikos ir pajėgų planavimo direktorato Pajėgų planavimo skyriaus direktorius Frenkas Bolandas (Frank Boland), NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas gynybos politikai ir operacijoms dr. Edgaras Baklis (Edgar Buckley) ir kiti ekspertai vertino Lietuvos pažangą, padarytą nuo 2001 m. rudens siekiant narystės Aljanse. Taip pat buvo aptartas tarptautinis karinis bendradarbiavimas ir dalyvavimas tarptautinėse operacijose, Lietuvos gynybos reforma ir PARP (Planavimo ir peržiūros procesas) programa.
Tai buvo trečias ir paskutinis Lietuvos ginkluotųjų pajėgų reformos įvertinimas prieš NATO viršūnių susitikimą Prahoje 2002 m. lapkričio mėnesį.

Svarbūs žingsniai
Lietuvos ambasadorė prie NATO Gintė Damušis 2002 m. balandžio mėn. vyriausiajam Aljanso pajėgų Europoje vadui Joseph W. Ralston (Džozefui Ralstonui) pristatė Lietuvos iniciatyvą pasiūlyti pagalbą Kaukazo ir Vidurio Azijos valstybėms plėtojant tarpusavio karinį bendradarbiavimą ir kontaktus su NATO.
Lietuva šią patirtį sukaupė, bendradarbiaudama gynybos srityje su Latvija ir Estija, dalyvaudama NATO Taikos partnerystės programose ir taikos palaikymo operacijose Balkanuose.
Balandžio 24 d. Vilniuje viešėjęs NATO pajėgų Europoje vyriausiasis vadas gen. Josephas Ralstonas susitikime su krašto apsaugos ministru L. Linkevičiumi svarbiu Lietuvos žingsniu pavadino neseniai priimtą Na­cionalinio saugumo strategiją. Generolas prisiminė prieš metus įvykusį savo vizitą į Vilnių ir pastebėjo, kad per praėjusį laiką buvo įvykdyti prisiimti įsipareigojimai.

Pasak gen. J. Ralstono, įvykiai pasaulyje liudija, kad negalima numatyti visų grėsmių. Todėl verta formuoti gerai parengtas, kintančioje situacijoje gebančias veikti karines pajėgas.
Aukštųjų NATO vadų vizitai į Lietuvą padažnėjo nuo 1998 m., kai Baltijos šalys pradėjo aktyviai reformuoti savo karines pajėgas, atsižvelgdamos į NATO valstybių karinius standartus. Lietuva tuo metu patvirtino dešimties metų karinių pajėgų vystymo planą ir nustatė prioritetus.
Kas pusmetį NATO Karinio komiteto organizuojamuose pasitarimuose buvo apžvelgiama bendra saugumo situacija pasaulyje, pateikiama naujausia informacija apie padėtį padidintos įtampos ar konfliktuojančiuose regionuose, aptariami standartizacijos sutarties (STANAG) įgyvendinimo procesai NATO narystės siekiančiose šalyse.
NATO Parlamentinės Asamblėjos pavasario sesijoje 2002 m. gegužės 28 d. Sofijoje (Bulgarijoje) priimtoje „Deklaracijoje dėl NATO plėtros“ patvirtino, „kad NATO tikslas ‒ politinėmis ir karinėmis priemonėmis saugoti visų savo narių laisvę ir saugumą. Todėl Asamblėja <…>pažymėdama, kad Bulgarija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Estija, Latvija ir Lietuva, sėkmingai vykdydamos savo šalies reformų programas ir dalyvaudamos NATO vadovaujamose operacijose Balkanuose, įrodė savo pažangą siekiant narystės NATO.“

Partnerystė taikos labui
2002 m. liepos 16‒24 d. Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje vyko tarptautinės JAV ir Baltijos šalių pratybos „RESCUER/MEDCEUR 2002“. Tai buvo pirmos pratybos, vykusios trijose Baltijos respublikose vienu metu. Tai ‒ humanitarinės pagalbos ir nelaimės likvidavimo operacijų pratybos, kuriomis buvo siekiama gerinti dalyvaujančių šalių gebėjimą sąveikauti tokių operacijų metu.
Rugsėjo 27 d. Lietuvos kariuo­menės vadas gen. mjr. Jonas Kronkaitis Pentagone susitiko su JAV kariuomenės vyriausiuoju vadu (JAV jungtinio štabų viršininkų komiteto pirmininku) gen. Richard Myers (Ričardas Muersas). Susitikimo metu gen. R. Myers domėjosi, kaip Lietuvai sekasi įgyvendinti NATO pasirengimo veiksmų programą, teiravosi apie karių mokymo ir karinio parengimo sistemą. Tai buvo pirmasis aukščiausiojo rango JAV ir Lietuvos kariškių susitikimas po Lietuvos valstybės nepriklausomybės atkūrimo.

2002 m. spalio 6 d. NATO Briuselyje paskelbtoje deklaracijoje „NATO transformacijos deklaracija“ pabrėžiama: „<…>2002 m. gegužės mėnesį Sofijoje vykusiame susitikime, NATO Parlamentinė Asamblėja pasisakė už plačią ir pagal regionus suderintą plėtrą bei pripažino, kad sėkmingai įgyvendindamos nacionalines reformos programos ir dalyvaudamos NATO operacijose Balkanuose Bulgarija, Estija, Latvija, Lietuva, Rumunija, Slovakija ir Slovėnija padarė didelę pažangą siekdamos narystės NATO.
<…>Partnerystės programų ir bendradarbiavimo dėka NATO atlieka pagrindinį vaidmenį padėdama šalims pereinamuoju laikotarpiu, ypač įgyvendinant reikalingas gynybos reformas. Šis vaidmuo po Aljanso viršūnių susitikimo Prahoje dėl NATO plėtros sprendimo priėmimo bus svarbesnis, siekiant išvengti nestabilumo ir nesaugumo pilkose ­zonose atsiradimo<…>“.
2002 m. spalio 21‒25 d. Lietuvoje vyko pirmos NATO „Partnerystės taikos labui“ pratybos „Co-operative Aura 2002“, kurias suorganizavo NATO Europos jungtinių pajėgų vyriausiojo štabo (SHAPE) karininkai.
Vilniuje vykusių pratybų tema ‒ politinių ir karinių krizių valdymo operacijos „Co-operative Aura 2002“ tikslas ‒ suteikti galimybę NATO partneriams, taip pat ir Lietuvai, aktyviai prisijungti prie NATO aukš­tesnio lygio štabo ir krizių valdymo procedūrų ir pasirengti dalyvauti NATO krizių valdymo pratybose.

NATO Prahos aukščiausio lygio susitikimas

2002 m. lapkričio 21 d. NATO pakvietė Lietuvą, Latviją ir Estiją ir dar keturias Vidurio Europos valstybes pradėti prisijungimo prie Aljanso derybas, kurios pasibaigė įstojimo protokolų pa­sirašymu 2004 m. kovą.
Istorinį pareiškimą, kuris vainikavo prieš beveik devynerius ­metus Lietuvos pradėtas pastan­gas, Prahoje paskelbė NATO Generalinis sekretorius G. Robertsonas: „<…>Todėl pranešu čia susirinkusiems NATO valstybių vadovams bei vyriausybėms, kad mes kviečiame pradėti derybas šias šalis: Bulgariją, Estiją, Latviją, Lietuvą, Rumuniją, Slovakiją ir Slovėniją. Taryba priėmė savo sprendimą ‒ susitarimas pasiektas“.

Lietuvoje – JAV prezidentas
Po 2002 m. lapkričio 21–22 d. Prahoje įvykusio NATO viršūnių su­sitikimo, kuriame Lietuva, Latvija, Estija, Slovėnija, Slovakija, Bulgarija ir Rumunija buvo pakviestos tapti Aljanso narėmis, lapkričio 22–23 d. Vilniuje lankėsi JAV prezidentas G. W. Bushas, kuris pasveikino Lietuvą, Latviją ir Estiją, pakviestas į NATO. Iš septynių pakviestų į Aljansą šalių JAV prezidentas lankėsi tik Lietuvoje ir Rumunijoje. Susitikime su JAV prezidentu dalyvavo Latvijos prezidentė V. Vykė-Freiberga ir ­Estijos prezidentas A. Riuitelis.
Lapkričio 23 d. prezidentūros Baltojoje salėje Vytauto Didžiojo ordino Didįjį kryžių G. W. Bushui įteikė Lietuvos prezidentas V. Adamkus. Dėkodamas už apdovanojimą savo kalboje G. W. Bushas pažymėjo, kad jam didelė garbė būti pirmuoju JAV prezidentu, atvykusiu į Lietuvą. „Tai garbė ir man, ir mano žmonai Lorai“,‒ sakė JAV vadovas, lapkričio 22 d. vakare atvykęs į Vilnių pasveikinti Lietuvos su pa­kvietimu į NATO.
JAV Prezidentas G. W. Bushas istoriniame susitikime Vilniaus Rotušės aikštėje kalbėjo: „Daugelis abejojo, ar ši šalis atgaus laisvę, tačiau Jungtinės Amerikos Valstijos visada pripažino tik nepriklausomą Lietuvos valstybę. Žinojome, kad Europa ne visada bus padalyta. Žinojome, kad bus panai­kintos dirbtinės padalijimo linijos, kurias sukūrė diktatoriai. Nebus daugiau jokių miunchenų. Nebus jaltų. Baigėsi ilga baimės, netikrumo, vienatvės naktis. Jūs įsiliejate į stip­rią ir augančią NATO šeimą. Mūsų Aljansas yra pasiryžęs ginti savo ­nares, ir tie, kurie pasirinktų Lietuvą savo priešu, taptų ir Jungtinių Amerikos Valstijų priešu. Niekada agresijos akivaizdoje drąsiems Lietuvos, Latvijos ir ­Estijos žmonėms nebeteks kovoti vieniems.“
Trys Baltijos šalys kartu gavo kaip niekada tvirtas saugumo garantijas, visos prisiėmė pareigą, esant reikalui, prisidėti prie tarptautinių NATO operacijų. Lietuva, Latvija ir Estija, gavusios pakvietimą tapti NATO narėmis, ir toliau tęsė regioninį karinį bendradarbiavimą.

Pasiruošimas deryboms dėl Lietuvos stojimo į NATO
2002 m. gruodžio 11 d. Prezidentas V. Adamkus patvirtino­ derybų dėl Lietuvos stojimo į NATO delegaciją, kurios vadovu paskirtas Už­sienio reikalų ministerijos, integracijos į NATO vyriausiasis koordinatorius Giedrius Čekuolis.

Delegacijos vadovo pavaduotojais paskirti Krašto apsaugos ministerijos sekretorius Povilas Malakauskas ir Lietuvos misijos prie NATO vadovė Gintė Damušytė. Į delegaciją taip pat įtraukti kiti Užsienio reikalų, Krašto apsaugos ir Finansų ministerijų bei Valstybės saugumo departamento pareigūnai.
Kaip minėta, 2002 m. lapkričio 21‒22 d. NATO viršūnių susitikimo metu Prahoje Aljanso valstybių prezidentai ir vyriausybių vadovai pakvietė septynias šalis pradėti prisijungimo prie NATO derybas. Tai proceso, kuriam pasibaigus, septynios pakviestosios šalys turėtų tapti visavertėmis NATO narėmis, pradžia. Buvo tikimasi, kad visas šis procesas bus užbaigtas iki 2004 m. gegužės mėnesio.
2003 m. sausio 10 d. Lietuvos kraš­to apsaugos ministerijos delega­cija Briuselyje NATO ekspertams pri­statė Lietuvos kariuomenės reformos planus, numatančius racionalesnį išteklių ir infrastruktūros panaudojimą, karinių junginių reorganizavimą ir beveik dvigubą aktyviojo rezervo sumažinimą. Šis kariuomenės reformos planas atitiko pasikeitusius gynybinius poreikius, Lietuvai gavus pakvietimą prisijungti prie NATO.
Briuselyje NATO būstinėje 2003 m. sausio 13 d. įvyko pirmasis konsultacijų dėl Lietuvos įstojimo į Aljansą etapas, kurio metu susitiko NATO atstovai ir Lietuvos derybininkų delegacija.
NATO pareigūnai teigiamai įvertino Lietuvos kariuomenės ‒ būsimos Aljanso sąjungininkės – pasirengimą reformoms ir rekomen­davo jau iki 2004 m. pavasario pradėti įgyvendinti naują ginkluotųjų pajėgų struktūrą.
2003 m. vasario 24‒26 d. Lietuvoje dirbo NATO Pajėgų planavimo ekspertų grupė, vadovaujama NATO Pajėgų planavimo sektoriaus direktoriaus pavaduotojo Frank Boland (Franko Bolando). Ekspertai domėjosi Lietuvos ginkluotųjų pajėgų pasirengimu dalyvauti kolektyvinės gynybos operacijose, kai šalis taps NATO nare.
2003 m. vasario 27 d. NATO Generalinis sekretorius Lordas G. Robertsonas su trumpu vizitu­ viešėjo Vilniuje. G. Robertsonas labai palankiai vertino didelį Lietu­vos visuomenės pritarimą narystei Šiaurės Atlanto aljanse, toliau išlaikomą stabilų krašto apsaugos sistemos finansavimą. Lietuvos politinės partijos yra sutarusios ir toliau lai­kosi šio sutarimo krašto apsaugos sistemai skirti 2 proc. bendrojo vidaus produkto.
Kovo 4 d. NATO būstinėje vykusiame NATO Vyriausiojo poli­tinio komiteto posėdyje Aljanso­ pa­rei­gūnams pristatytas tolesnių Lie­tu­vos reformų politinėje, ekonomikos, karinėje, išteklių, saugumo ir teisės srityse tvarkaraščio projektas.
Reformų tvarkaraštyje numatomi Lietuvos įsipareigojimai tęsti ginkluotųjų pajėgų reformas, informuoti visuomenę apie NATO, toliau kovoti su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu, kontroliuoti ginklų ir dvigubos paskirties prekių bei technologijų eksportą, stiprinti ekonomikos sektorių ir numatyti pakankamas išlaidas šalies gynybai.
Karinėje srityje Lietuva įsi­pareigojo iki 2004 m. parengti pa­jėgumus, tinkamus Aljanso operacijoms, įsilieti į integruotą NATO oro erdvės gynybos sistemą, garantuoti saugaus ryšio kanalus, parengti reikiamą skaičių karininkų dirbti NATO karinėse struktūrose.
Saugumo srityje įsipareigojama iki įstojimo į Aljansą užbaigti įgyvendinti visas būtinas teisines, procedūrines ir organizacines priemones, kurių reikia tinkamai NATO įslaptintos informacijos apsaugai ­užtikrinti.
Posėdyje pristatytą tvarkaraščio projektą komentavę NATO šalių narių atstovai palankiai įvertino ­Lietuvos numatomus įsi­pareigojimus, kai kuriais klausimais paprašė papildomos informacijos, domėjosi reformų eiga.
Lietuvos Valstybės gynybos posėdyje 2003 m. kovo 17 d. buvo pritarta „Lietuvos integracijos į NATO reformų tvarkaraščiui“, kurį sudarė penki skyriai: 1. Politiniai ir ekonominiai klausimai, 2. Gynybiniai ir kariniai klausimai, 3. Ištekliai, 4. Saugumo klausimai, 5. Teisiniai klausimai.
2003 m. kovo 26 d. Briuselyje vykusiame specialiajame Šiaurės Atlanto Tarybos posėdyje buvo pasirašyti šalies prisijungimo prie NATO steigiamosios Vašingtono sutarties protokolai, kurie atvėrė Lietuvai duris į visateisę narystę Aljanse.
Šiuos dokumentus parašais patvirtino visų pakviestųjų šalių ‒ Lietuvos, Latvijos, Estijos, Slovakijos, Slovėnijos, Bulgarijos bei Rumunijos, taip pat NATO valstybių atstovai.

Lietuvos tolesnė integracija į NATO
2003 m. kovo 28 d. Kanada tapo pirmąja NATO valstybe, ratifikavusia Lietuvos ir dar šešių Rytų, Vidurio ir Pietų Europos valstybių prisijungimo prie Aljanso protokolus.

Pakviestųjų šalių prisijungimo prie NATO protokolai turėjo būti ratifikuoti visų 19 Aljanso valsty­bių parlamentuose. Buvo manoma, kad šis procesas turi pasibaigti iki 2004 m. gegužę numatyto NATO viršūnių susitikimo. Kai protokolai būtų ratifikuoti NATO šalių parlamentuose, Lietuvos Respublikos Seimas ratifikuotų protokolą dėl Lietuvos prisijungimo prie steigiamosios NATO sutarties. Užbaigus šią ratifikacijos procedūrą, Lietuva taptų visateise NATO nare.
2003 m. kovo 31 d. Briuselyje NATO Pajėgų planavimo komitete (Defence Review Committee) buvo aptarti Lietuvos gynybos planai. Krašto apsaugos ministerijos pateiktą medžiagą pirmą kartą vertino ­institucija, kuriai savo gynybos planus pateikė visos Aljanso narės.
2003 m. balandžio 7 d. NATO būstinėje Briuselyje buvo surengtas pirmasis bendras Šiaurės Atlanto Tarybos (NAC) ir septynių pakviestųjų narystei valstybių posėdis.
Posėdžio metu aptarta situacija Irake, NATO parama Turkijai krizės atveju, NATO taikos palaikymo operacijos buvusioje Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje perdavimas Europos Sąjungai, reformų progresas pakviestosiose narystei valstybėse. Šiaurės Atlanto Taryba yra pagrindinė NATO sprendimų priėmimo institucija.
2003 m. balandžio 13‒14 d. Lietuvoje viešėjo Jungtinių NATO pajėgų Šiaurės Europoje (AFNORTH) vadas generolas seras Jack Deverell (Džekas Deverelas). Tai buvo jau antrasis šio aukšto karinio pareigūno vizitas į Lietuvą (pirmą kartą lankėsi 2001 m. vasarą). Vizito tikslas ‒ su aukščiausiais kariuomenės ir gynybos politikos planavimo pareigūnais aptarti Lietuvos karinių pajėgų plėtrą ir indėlį į bendras NATO šalių pajėgas.
Lietuva pripažinta aktyviausiai iš Baltijos šalių dalyvaujančia NATO mokslo programoje. Tai nurodoma 2003 m. NATO išleistame informaciniame biuletenyje apie pakviestųjų narystei valstybių dalyvavimą Aljanso mokslo ir tyrimų programose.
Kaip pranešė Lietuvos užsienio reikalų ministerija, leidinio „NATO mokslas ir visuomenė“ Lietuvą pristatančioje dalyje teigiama, jog šalyje vykdomi septyni programos „Mokslas taikos labui“ projektai, Latvijoje ir Estijoje ‒ po vieną.
2003 m. birželio 19 d. Lietuvos Respublikos misijos prie NATO įgaliotoji ambasadorė Gintė Damušytė ir karinis atstovas prie NATO plk. Alvydas Kunigėlis pirmą kartą dalyvavo NATO vadavietėje Norfolke (JAV) vykusiame Aljanso šalių narių atstovų kasmetiniame ­susitikime.
Krašto apsaugos ministerija 2003 m. liepos 11 d. patvirtino reformų tvarkaraščio įgyvendinimo planą. Ministro L. Linkevičiaus pasirašytame dokumente buvo užfiksuoti Lietuvos dešimties metų įsi­pareigojimai, kaip karinė ir resursų sritys bus derinamos prie Aljanso struktūrų ir procedūrų. Reformų tvarkaraščio įgyvendinimo planas ‒ vienas svarbių dokumentų Lietuvai tampant visateise NATO nare.
2003 m. spalio 1‒3 d. NATO Vyriausiosios jungtinių pajėgų Europoje vadavietės (SHAPE) Gynybos planavimo skyriaus vadovo brg. gen. Michael Combest (Maiklo Kombesto) vadovaujama delegacija Vilniuje derino gynybinių pajėgumų plėtros pasiūlymus (force proposals).
NATO ekspertai ragino Lietuvą sparčiau įgyvendinti kariuomenės reformą, kad ji, tapusi Aljanso nare, turėtų mobilias, greitai perdislokuojamas, gerai parengtas, tinkamai aprūpintas pajėgas. Ekspertai pabrėžė, kad vykdomos kariuomenės reformos tempai galėtų būti spartesni. Jie kvietė ieškoti galimybių ­perkelti Lietuvos turimus išteklius iš teritorinės į kolektyvinės gynybos pajėgumų plėtrą.
2003 m. spalio 30 d. Briuselyje įvyko NATO Vyriausiojo politinio komiteto posėdis, kurio metu buvo pateikta penktoji, paskutinė prieš Lietuvai tampant visateise NATO nare, metinė Lietuvos pasirengimo narystei Aljanse programa 2003‒2004 m.
NATO atstovai pagyrė Lietuvą už pažangą ruošiantis narystei Aljanse politinėje ir karinėje srityje, tačiau uždavė Lietuvos delegacijai „nepatogių“ klausimų dėl tolesnės politinės valios tinkamai finansuoti krašto apsaugos sistemą.
2003 m. gruodžio 1‒2 d. Krašto apsaugos ministerijos sekretorius dr. P. Malakauskas buvo išvykęs į Briuselį. Gruodžio 1 d. jis dalyvavo NATO šalių gynybos ministrų susitikime, į kurį pirmą kartą buvo pakviesti septynių būsimųjų Aljanso valstybių atstovai diskutuo­ti visais NATO ateičiai aktualiais ­klausimais.
Pagrindinės šio susitikimo temos: NATO vadovaujamų operacijų Afganistane, Kosovo provincijoje ir Bosnijoje ateitis, pajėgų planavimo proceso peržiūra, pasirengimas Aljanso viršūnių susitikimui, kuris ­vyks Stambule kitais metais.
2004 m. sausio 10 d. sukako dešimt metų, kai buvo inicijuo­ta NATO Partnerystės taikos labui programa. Per savo gyvavimo dešimtmetį PTL tapo neatsiejama Europos saugumo architektūros dalimi, padėjusia užmegzti politinį ir karinį bendradarbiavimą, didinusia valstybių tarpusavio pasitikėjimą ir supratimą. Dalyvavimas PTL ne tik padidino NATO ir valstybių-partnerių tarpusavio sąveikumą, bet ir padėjo subrandinti bendras vertybes, bendrą požiūrį. Partnerystė pa­skatino ir paspartino demokratėjimo procesus, ginkluotųjų pajėgų reformą daugelyje narystės Aljanse siekiančių valstybių bei atvėrė duris į Aljansą dešimčiai naujų NATO narių.
2004 m. vasario 5 d. Prancūzijos Parlamento Aukštieji Rūmai ‒ Senatas ‒ ratifikavo Lietuvos ir dar šešių Vidurio ir Rytų Europos valstybių prisijungimo prie NATO protokolus.
Prancūzija buvo paskutinė iš devyniolikos Aljanso narių, ratifikavusi Lietuvos, Latvijos, Estijos, Slovakijos, Slovėnijos, Rumunijos ir Bulgarijos stojimo į NATO protokolus, pasirašytus praėjusių metų kovo 26 d. Prancūzijai ratifikavus naujų narių prisijungimo prie Vašingtono sutarties protokolus, ši procedūra buvo pabaigta visose 19 NATO narių.

Lietuvos Respublika ratifikuoja Šiaurės Atlanto sutartį: Lietuva–NATO narė
2004 m. kovo 1 d. NATO Generalinis sekretorius Jaapas de Hoopas Schefferis (Japas de Hopas Scheferis)pranešė Lietuvai ir dar šešioms pakviestosioms į Aljansą šalims, kad prisijungimo prie Aljanso protokolams pritarė visos devyniolika NATO šalių narių, ir pakvietė Lietuvą pradėti Šiaurės Atlanto ­sutarties ratifikaciją.
Lietuvos Respublikos Seimas 2004 m. kovo 10 d., Nepri­klausomybės atkūrimo dienos iš­vakarėse, balsų dauguma ratifikavo Šiaurės Atlanto sutartį, peržengdamas paskutinį slenkstį.
Tapusi Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos nare, Lietuva 2004 m. turėjo sumokėti 2,488 milijono litų, 2005 m. ‒ jau 5,068 mln. Lt tiesioginių mokesčių į tris NATO biudžetus. NATO turi trijų rūšių biudžetus: civilinį, karinį ir investicijų. Mokestis NATO narėms priklauso nuo jų bendrojo vidaus produkto (BVP), šalies ekonominio pajėgumo. NATO narystės mokesčiai yra numatyti Krašto apsaugos ministerijai skirtuose valstybės biudžeto asignavimuose.

2004 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos Prezidentas V. Adamkus pasirašė įstatymą dėl NATO sutarties ratifikavimo, prisijungimo prie Šiaurės Atlanto aljanso raštą bei kreipimąsi į JAV valstybės sekretorių Colin L. Powell (Koliną Pauelą) dėl rašto deponavimo.
2004 m. kovo 12 d. Vilniuje pirmą kartą viešėjo naujasis NATO Generalinis sekretorius Jaap de Hoop Scheffer.
Kovo 12 d. sakydamas kalbą Seimo posėdyje NATO vadovas J. de Hoop Scheffer gyrė Lietuvą už jos indėlį daugelyje NATO vykdomų misijų ‒ Bosnijoje ir Hercegovinoje, Kosove, Afganistane, taip pat ­dalyvavimą taikos palaikymo misijoje Irake, politinį indėlį dalijantis ­vertinga patirtimi su Ukraina bei Pietų Kaukazo valstybėmis.
2004 m. kovo 17 d. Lietuvos parlamentinės partijos pasirašė susitarimą „Dėl 2005‒2008 m. gynybos politikos siekiant Lietuvos saugumo“, kuriame pratęsė Lietuvos parlamentinių partijų susitarimą dėl Lietuvos gynybos politikos 2001‒2004 metais. Partijos sutarė dėl esminių Lietuvos įsipareigojimų gynybos srityje, krašto apsaugos plėtojimo krypčių ir prioritetų bei krašto apsaugos plėtros planams įgyvendinti būtinų finansinių išteklių, taip pat įsipareigoja laikytis šių nuostatų.
2004 m. kovo 29 d. Vašingtone pasirašius raštų deponavimą patvirtinančius dokumentus, buvo baigtos visos stojimui būtinos procedūros, ir Lietuva bei dar šešios Vidurio ir Rytų Europos valstybės ‒ Latvija, Estija, Bulgarija, Rumunija, Slovakija ir Slovėnija ‒ tapo tikrosiomis Aljanso narėmis.

Didžiausias NATO plėtros procesas per 55 metų Aljanso istoriją
Lietuvos Respublikos ministras pirmininkas A. Brazauskas kartu su krašto apsaugos ministru L. Linkevičiumi kovo 29 d. dalyvavo Vašingtone rengtose septynių naujų narių prisijungimo prie Šiaurės Atlanto Sutarties iškilmėse. Ta proga Baltuosiuose rūmuose surengtame susitikime su JAV Prezidentu George W. Bushu dalyvavo septynių naujų NATO valstybių premjerai ir likusių trijų, narystės Aljanse siekiančių „Vilniaus dešimtuko“ šalių ‒ Albanijos, Kroatijos ir Makedonijos, vyriausybių vadovai. Susitikime dalyvavo ir NATO Generalinis sekretorius Jaap de Hoop Scheffer, JAV valstybės sekretorius Colin L.Powell, gynybos sekretorius Donald Rumsfeld (Donaldas Ramsfeldas), kiti aukšto rango kariškiai ir pareigūnai. Lietuvos Ministrą Pirmininką A. Brazauską lydėjo krašto apsaugos ministras L. Linkevičius ir Lietuvos ambasadorius JAV Vygaudas Ušackas.
Kovo 29 d. po ratifikavimo raštų deponavimo ceremonijos visų naujų NATO valstybių premjerai susitiko su JAV Prezidentu G. W. Bushu. Jis oficialiai pasveikino septynias Rytų ir Vidurio Europos valstybes su įstojimu į NATO, pabrėždamas, kad „Ši diena ‒ visų prie mūsų Aljanso prisijungusių tautų didelė sėkmė. Visos NATO narės turi būti laisvos, demokratiškos ir pasiryžusios ginti laisvės principus. Visos NATO narės turi būti pasirengusios prisidėti prie bendros mūsų Aljanso gynybos. ­Naujosios septynios narės per dešimt metų sukūrė savo institucijas, padidino savo karinius pajėgumus. Šios šalys šiandien stipresnės jau vien dėl didžiulių pastangų, joms prisijungus prie NATO, Aljansas tapo ­stipresnis.
<…>Esminė NATO misija išlieka nepakitusi: ginti nares nuo bet kokios formos agresijos. Šiandien mūsų Aljansas susiduria su nauju priešu, atnešusiu mirtį nekaltiems žmonėms nuo Niujorko iki Madrido. Teroristai nekenčia to, už ką kovoja mūsų Aljansas. Jie niekina mūsų laisvę, jie nori mus suskaldyti. Jiems nepasiseks. Mes būsime vieningi. Mes niekada nepasiduosime prievartai, atremsime mirtiną terorizmo pavojų ir drauge jį nugalėsime“.

Prie Šiaulių esančiame Zoknių kariniame oro uoste kovo 29 d. nusileido keturi NATO naikintuvai F-16, kuriuos nuspręsta dislokuoti Lietuvoje. Iki šiol Lietuvos oro erdvę kontroliavo mokomieji naikintuvai, kurie dėl reikiamos įrangos ir galingumo stokos tik iš dalies galėjo užtikrinti oro erdvės apsaugą.
Už naujųjų Aljanso narių saugumą buvo atsakingas vyriausiasis sąjungininkų pajėgų Europoje vadas gen. James L. Jonės (Džeimsas Džonsas), o gen. Robert H. Foglesong (Robertas Foglsongas) vadovavo NATO karinėms oro pajėgoms Lietuvoje. Gen. R. Foglesong taip pat buvo atsakingas už Latvijos, Estijos ir Slovakijos oro erdvės apsaugą.
Aljanso Šiaurės karo pajėgų štabas, iš kurio buvo vadovaujama Lietuvos oro erdvės kontrolei, yra dislokuotas Ramšteine, Vokietijoje. Oro erdvės apsauga yra vienas kertinių NATO valstybių bendros gynybos ir saugumo užtikrinimo tikslų.
Lietuvos, Latvijos ir Estijos gynybos ministrai kovo 29 d. paskelbė bendrą kreipimąsi, sveikindami NATO sprendimą imtis trijų Baltijos valstybių oro erdvės kolektyvinės apsaugos priemonių.
Prie NATO būstinės Briuselyje balandžio 2 d. buvo iškilmingai iškeltos septynių naujų narių ‒ Lietuvos, Latvijos, Estijos, Bulgarijos, Rumunijos, Slovėnijos ir Slovakijos – vėliavos. Ceremonijos metu nuskambėjo šalių himnai. Tai buvo didžiausias NATO plėtros procesas per beveik 55 metų Aljanso istoriją.
2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos Seime įvyko iškilmingas posėdis, skirtas Lietuvai tapus visateise NATO nare, kuriame Seimo Pirmininkas Artūras Paulauskas, pabrėžė: „<…> Lietuva į NATO atneša savo gynybinius pajėgumus, į NATO įsijungia profesionaliai parengti mūsų kariai. Kariai savo profesionalumu jau šiandien niekuo nenusileidžia bet kurios NATO šalies kariams. Mes ateiname į NATO su savo mokslo, verslo pasiekimais, dalyvavimo tarptautinėse taikos palaikymo misijose patirtimi, unikalia visuomenės ir ūkio transformacijos patirtimi, ypač vertinga reformas išgyvenančiuose pasaulio kraštuose. Tapę NATO nariais, mes niekam negrasiname, mes niekam nekeliame grėsmės, išskyrus viena ‒ tiems, kurie mums grasina, nes mūsų tikslas yra apsisaugoti ir kitus apsaugoti nuo galimų grėsmių, pasikeitusių kartu su besikeičiančiu pasauliu. XXI amžius mus pasitiko naujais pavojais, nauja žmonijos rykšte, čaižančia pasaulį bet kuria kryptimi, ‒ tarptautiniu terorizmu, nepaisančiu jokių sienų, jokių taisyklių, jokių iki šiol egzistavusių normų. Apsiginti nuo šio nematomo priešo esame pajėgūs tik sutelktomis jėgomis, ­suvieniję visas savo pastangas, nukreipę jas viena kryptimi, galinčia užtikrinti saugią NATO valstybių egzistenciją, mūsų žmonių būtį, ekonomikos, investicijų augimą saugioje, patikimoje ir nuspėjamoje aplinkoje<…>“.
Ministras Pirmininkas Algirdas Brazauskas savo kalboje pažymėjo: „<…>Pirmiausia norėčiau pasvei­kinti Lietuvos narystės NATO proga. Sėkmingai žengėme labai svarbų valstybės sutvirtinimo žingsnį. Prieš keletą dienų Vašingtone, dalyvaudamas iškilminguose ratifikacinių raštų deponavimo ceremonijos renginiuose, nuoširdžiai džiaugiausi ir didžiavausi mūsų tėvynei parodyta pagarba ir parama. Renginiais Vašingtone, mano manymu, pademonstruotas dar vienas labai reikšmingas dalykas ‒ transatlantinis ryšys, vienas iš Šiaurės Atlanto santarvės idėjos pagrindų. Jis tebėra svarbus ir reikalingas ne tik mums, Europos kraštams, bet ir pačioms Jungtinėms Amerikos Vals­tijoms. Neatsitiktinai JAV Prezidentas savo kalboje iškilmių metu aiškiai įvertino naujųjų NATO narių indėlį kovojant su terorizmu ir dėkojo, kad mes jau elgėmės kaip sąjungininkai, nors dar nebuvome prisijungę prie Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos<…>“.
Lietuvos narystės NATO proga taip pat sveikino krašto apsaugos ministras Linas Linkevičius, Jungtinių Amerikos Valstijų ambasadorius Lietuvoje Stephen D. Mull, Prancūzijos Respublikos ambasadoriaus Lietuvoje J. B. Harth ir kiti svečiai.
Taigi ‒ 2004 m. kovo 29 d. Lietuvai baigus visas teisines prisijungimo prie NATO procedūras ir Vašingtone kartu su kitų šešių ‒ Bulgarija, Estija, Latvija, Rumunija, Slovakija ir Slovėnija ‒ pakviestųjų šalių atstovais deponavus ratifikacinius Šiaurės Atlanto sutarties raštus, Lietuva tapo visateise NATO nare, o gegužės 1 d. ES narėmis tapo dar 10 valstybių: Čekija, Estija, Kipras, Latvija, Lietuva, Lenkija, Malta, Slovakija, Slovėnija ir Vengrija. Narystė šiose organizacijose užtikrino Lietuvai, Latvijai ir Estijai precedento neturintį karinio, politinio ir ekonominio saugumo lygį.
Balandžio 1 d. Seimui papildžius Atmintinų dienų įstatymą, kovo 29-oji, kai Lietuva faktiškai tapo visateise NATO nare, paskelbta Lietuvos įstojimo į NATO diena.
Lietuvai tapus visateise NATO nare vyko tolesnė Lietuvos integracija ir aktyvi bei intensyvi veikla Aljanse. Visų pirma, Lietuva dalyvauja visų svarbiausių Aljanso sprendimų priėmimo procese – Lietuva turi savo atstovus visose svarbiausiose NATO institucijose. Antra, Lietuva intensyviai dalyvauja NATO vadovaujamose tarptautinėse operacijose ir įvairiose Aljanso iniciatyvose. Trečia, Lietuva pagal nacionalinius ir NATO reikalavimus plėtoja ­kariuomenę.