Apie kiaulių maro pavojus

Apie kiaulių maro pavojus

Julija KIRKILIENĖ

Kiaulių maro problema, kuria  jau pritvinkęs net žiemiškasis oras, aktuali ir mūsų savivaldybės gyventojams. Kai kuriuose aplinkiniuose rajonuose, su kuriais ribojasi Elektrėnų savivaldybė, surasta šia liga sergančių šernų.

Nors savivaldybėje nėra stambių kiaulininkystės ūkių, bet dėl ligos sunaikinus bei utilizavus bent 10 paršiukų, ir už juos negavus kompensacijų, gyventojai turėtų nemažų nuostolių. Be to, savivaldybėje veikia mėsos perdirbimo įmonė, todėl skubame informuoti gyventojus apie tos klastingos ligos pavojus ir priemones, kaip nuo jos apsisaugoti.
Pavojus kiaulėms
Elektrėnų savivaldybėje Kazokiškių miške buvos rastas nugaišęs šernas, bet afrikinio kiaulių maro užkrato nenustatyta. Į pranešimus apie plintantį afrikinį kiaulių marą pirmieji savivaldybėje sureagavo Maisto ir veterinarinės tarnybos inspektoriai.
Savivaldybėje į pasitarimus buvo sukviesti ūkininkai ir kiti kaimo gyventojai, auginantys kiaules, medžiotojai. Nors savivaldybėje tik 10 stambesnių ūkininkų, kaip patys sako, tik savo reikmėms augina 10-20 paršiukų, bet informaciją apie ligos požymius ir apsisaugojimo priemones žinoti turėtų kiekvienas savivaldybės gyventojas, auginantis nors ir vieną kiaulaitę. Pirmiausia, kiaules reikia deklaruoti ne tik dėl galimos kompensacijos, bet ir dėl apskaitos, kurią privalo vesti Maisto ir veterinarijos tarnybos. Bet žmonės, galbūt žinodami, kad ši liga tiesiogiai nėra pavojinga žmogui, savo augintinių surašinėti neskuba. Paskers ir suvalgys, kad mažiau tikrintojų užsuktų. Bet net ir vienetiniai kiaulių augintojai nuostolius greitai  pajus dėl plintančios ligos uždraudus turguose prekiauti paršiukais. Tokie draudimai jau galioja Trakų, Alytaus Varėnos, Šalčininkų ir kituose turguose.
Pavojus šernams
Elektrėnų savivaldybėje veikia 9 medžiotojų būreliai, kurie džiaugiasi tinkamu medžioklei oru ir tuo, kad neberibojama, kiek galima nušauti šernų. Pasak kai kurių medžiotojų,  ligos nešiotojai yra ne šernai, o patys medžiotojai, nesilaikantys biosaugos priemonių. Elektrėnų maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Albertas Amšiejus sako, kad medžiotojai į savo tvartus po medžioklės eiti negali net savaitę. Medžiotojai šiuo metu turi ir daugiau įpareigojimų: kiekvieno nušauto šerno mėginius turi priduoti Maisto ir veterinarijos tarnyboms tirti, o kol sulauks atsakymo, vengti tiesioginių kontaktų su kiaulėmis.
Kiaulių maro prevencijos reikalavimus galima buvo pažeisti Barboriškių kaimo medžiotojų sodyboje, kur nesilaikant reikalavimų įrengta laukinių sumedžiotų gyvūnų pirminio apdorojimo aikštelė ir atliekų duobė. Sunerimę Barboriškių kaimo gyventojai kreipėsi į redakciją, klausdami, ar iš miško atvežti ir čia darinėjami šernai negali būti ligos platinimo židinys. Iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos gavome atsakymą, kad iš Beižionių medžiotojų ir žvejų draugijos atimtas leidimas Barboriškių kaime naudotis minėta duobe.  
Pavojus mėsos
pramonei
V. Kartenio įmonė „Elektrėnų mėsa“ šiomis dienomis dirba įprastai. Įmonė kiaules superka iš stambių ūkininkų ir kiaulių kompleksų, darbuotojai patys jas skerdžia ir apdoroja dar senoviniu būdu: pliko, svilina, tada išdarinėja. Tik veterinarijos gydytojui Leonui Vaitukaičiui neleidžiama tirti šernų mėginių. Įmonės savininkas Viktoras Kartenis sako, kad įmonė tiekia produkciją tik vidaus rinkai, todėl draudimas įvežti mėsą į Baltarusiją ir Rusiją tiesiogiai įtakos neturi, Tiesa, gali keistis kainos rinkoje, bet kol kas, sako verslininkas, jis nė nenumano, kaip žymiai. O V.  Kartenio įmonės gaminiai populiarūs – prekybininkai jų ieško patys. Žinoma, jeigu taip atsitiktų, kad Lietuvoje tektų išnaikinti kiaules, skerdienos atsivežti tektų iš kitų šalių. Per 20 veiklos metų mėsos perdirbimo versle V. Kartenio įmonė skerdieną naudojo tik lietuvišką. Verslininkas sakė esąs optimistas ir tiki, kad stipri Lietuvos maisto ir veterinarijos tarnyba ligai išplisti šalyje neleis. Įmonės veterinaras L. Vaitukaitis prisiminė, kaip dar sovietiniais, 1982 metais, jis dirbo Aukštadvario kiaulių komplekse ir apkasais jį saugojo nuo tada plitusio europinio kiaulių maro. Svarbiausia, pasak gydytojo, kad nebūtų sąlyčio taškų su viruso nešiotojais.
Pavojus valstybei
Lietuvoje, pasak A. Amšiejaus, yra plitęs europinis, klasikinis kiaulių maras, bet afrikinis maras diagnozuotas pirmą kartą. Šia liga žmonės neserga, tik šernai ir kiaulės, bet gyvulininkyste užsiimantiems žmonėms liga gali daug nuostolių padaryti. Virusą pernešti gali ne tik žmonės, bet ir paukščiai, erkės, musės, graužikai, transporto priemonės it kt. Kiaulių savininkai turėtų pasirūpinti biosaugos priemonėmis ir stebėti savo augintines. Jei pastebi karščiuojančias, nesikeliančias, išbertas ar viduriuojančias kiaules, turi nedelsiant kreiptis į veterinarijos gydytojus. Valstybė net yra numačiusi administracinio ir baudžiamojo poveikio priemones žmonėms, kurie sužinojo apie ligą ar kiaulių gaišimo atvejus, bet neinformavo Maisto ir veterinarijos tarnybos visą parą veikiančiu nemokamu telefonu 8-800- 40403 ar nesikreipė į šios tarnybos teritorinį padalinį. Pagal išplatintą Maisto ir veterinarijos tarnybos pranešimą, afrikinio kiaulių maro protrūkis kelia didelę grėsmę šalies žemės ūkiui, vienintelis būdas apsaugoti Lietuvos valstybę yra prevencinės priemonės.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų