Apie kalbėjimą, girdėjimą ir klausymą

Apie kalbėjimą, girdėjimą ir klausymą

Julija Kirkilienė

Sakoma, kad įtampą sumažinti galima pasikalbėjimu. Pasikalbėti su savivaldybės vadovais vieviškiai trečiadienio vakare (02-03) rinkosi tarsi į atlaidus. O ir pasikalbėti, žinoma, buvo apie ką. Kalbėjo daug visos pusės, bet ne visi klausėsi, kas buvo kalbama ir ne visi girdėjo, kas buvo pasakyta.

Įtampa

Gyventojų susitikimą su savivaldybės vadovais organizavo Vievio  bendruomenės santalka. Avarinės būklės pripažintoje  Vievio kultūros centro salėje pasieniais sėdėjo savivaldybės darbuotojai, „parterio“ kėdėse tarp vieviškių maišėsi tarybos nariai, o prezidiume šalia mero Kęstučio Vaitukaičio ir administracijos direktoriaus Virgilijaus Prusko  bei jo pavaduotojo Jono Grybausko  sėdėjo bendruomenių pirmininkai: Kurkliškių – Gediminas Jachimavičius, Pylimų – Timofejus Rusakovas ir Vievio bendruomenės santalkos – Vytautas Urbonas, vedęs susirinkimą. Pirmojoje eilėje sėdėjo Seimo narė Dangutė Mikutienė ir jos patarėja Gelena Drungilienė. Vieviškiai valdžią susikvietė dėl trijų jiems labai svarbių klausimų: kultūros namų statybos, krematoriumo nestatybos ir Vievio ežero užterštumo mažinimo. Susitikimą žmonės filmavo kameromis, įrašinėjo į diktofonus,  fotografavo ir dar paprašė, kad vadovai atsakymus į visus klausimus pateiktų raštu. Meras K. Vaitukaitis kalbėjo daug, aiškiai, konkrečiai ir, atrodo, korektiškai atsakė į visus žmonių užduotus klausimus tiek raštu, tiek žodžiu.  Kiek naudos bus iš to dviejų valandų kalbėjimo, parodys ateitis, bet įtampa tarp vadovų ir gyventojų tą vakarą tikrai sumažėjo.

Priekaištai

Daugiausia emocijų žmonės išliejo dėl pažadų statyti kultūros namus netesėjimo. Žmonės vienas po kito kilo kalbėti apie jiems 15 metų dalijamus pažadus. Juozas Stepankevičius skaitė ištraukas iš partijų programų ir paskaitė paskaitą apie istoriją, kad dar tada, kai naujo miesto Elektrėnų niekas nė neplanavo,  meras nebuvo dar gimęs, o kultūros namai Vievyje jau stovėjo. Tie namai dabar yra tokie seni, kad jeigu valdžia nepastatys naujų, tai dabartinis pastatas nugrius, o Vievis liks be kultūros centro. Justinas Rinkevičius priminė garsius vieviškius, garsinančius  Lietuvą pasaulyje ir pagyrė savivaldybę už iniciatyvą mažinti alkoholio naudojimą ne tik savivaldybėje, bet ir visoje šalyje. Viena pedagogė ir vaikų mama  liejo emocijas, kad jei įvyktų nelaimė ir griūdami senieji pastatai sužalotų vaikus, už tai ji kaltintų merą. Jaunimo atstovė Aistė Girčytė, pasinaudojusi proga, savivaldybės vadovams išdėstė jaunimo reikalavimus: jaunimas norėtų turėti atskiras patalpas, kaip turi Elektrėnų jaunimas, per kultūros namų langus pučia vėjas, todėl jiems pramogauti tenka apsirengus, mažai patalpose jiems skirta vietos, aplinka, kurioje jie vysto veiklą, yra neestetiška.  

V. Urbonas papasakojo apie tai, kaip pastatai buvo pripažinti avarinės būklės, o centro direktorė Audronė Stepankevičiūtė  nuogąstavo, kad veiklai išsikėlus į kitus pastatus, kultūros centras visai nebebus statomas.

Atsakymai

Meras K. Vaitukaitis peržvelgė visą seką veiksmų, kurie buvo daromi dėl kultūros namų statybos ir sakė, kad paskutinė  viltis liko  gauti lėšų iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir pridėjus iš savivaldybės biudžeto, kultūros namus pastatyti. Visų tų planuotų Valstybės investicijų plėtros (VIP) lėšų, apie kurias vieviškiams prieš trejetą metų kalbėjo Seimo narė D. Mikutienė ir Kultūros ministerijos atstovai, savivaldybė negavo. K. Vaitukaitis kalbėjo, kad Lietuvoje yra daug pradėtų ir nebaigtų kultūrinės paskirties pastatų, todėl ministerija VIP lėšas nukreipė seniems pastatams užbaigti ir neskyrė pradėti naujiems. Tiesa, per 16 savivaldybės gyvavimo metų, kultūros namams skirtų 1,2 mln. litų besikeičiant savivaldybėje valdančiosioms daugumoms, liko neįsisavintos.

O dabar kultūros centro darbuotojams reikia gauti reikiamas atestacijas, savivaldybei pateikti projektus ir bandyti gauti reikiamų lėšų. Pastatų projektui lėšos buvo skirtos ir projektas yra parengtas. Dėl senojo avarinės būklės pastato meras labai susirūpino ir sakė aptaręs su kultūros centro direktore galimybę pastatus užrakinti, o veiklą perkelti į kitas patalpas. Salių ir kitų patalpų yra suremontuotose trijose mokymo įstaigose – pradinėje, gimnazijoje, meno mokykloje – bei seniūnijos pastate.  Viso Vievio seniūnijoje per 2007-2015 metus  infrastruktūrai,  pastatams, veiklai investuota beveik 9,5 mln. litų.

Nenori krematoriumo

Ne mažiau nei dėl kultūros centro statybų, aistros užvirė dėl planų statyti krematoriumą. Kurkliškių bendruomenės pirmininkas G. Jachimavičius dar kartą išdėstė motyvus, kodėl bendruomenė negali sutikti į kaimynus priimti krematoriumo. Tokiai veiklai – žmonių kremavimui – vieta kaime, prie ežero, prie rekreacinės zonos, kur anksčiau, nei buvo planuotas krematoriumas, žmonės įkūrė kaimo turizmo sodybas, nėra tinkama vieta. Bendruomenė priekaištavo vadovams, kad slėpė  informaciją apie  planuojamas statybas ir paskubomis pakeitė žemės paskirtį. Meras įvairiai teisinosi, kad jis asmeniškai krematoriumo statybai nedavė jokio leidimo, nepasirašė nė vieno dokumento, bet tarybos nariai ir bendruomenės atstovai juo netikėjo ir baksnojo į dokumentus. Pirmasis dokumentas nuo UAB „Ligamis“, planuojančio krematoriumo statybą,  savivaldybės vadovams pateko praėjusioje kadencijoje. Bendrovės prašymą konkrečiai numatyti krematoriumo statybos vietą tuometinis administracijos direktorius Arvydas Vyšniauskas vizavo Architektūros ir kraštotvarkos skyriaus vedėjui Arūnui Butrimavičiui. Šis ir parinko vietą Kurkliškėse. Tarybos nariai su UAB „Ligamis“ prašymu supažindinti nebuvo, bet paskutiniame senosios tarybos posėdyje beveik vienbalsiai pritarė kapinėms skirtą žemės sklypo dalį grąžinti į valstybės žemės fondą. Tiek komitetuose, tiek posėdyje žodžiu A. Butrimavičius informavo tarybos narius, kad ten galimai bus statomas krematoriumas. UAB „Ligamis“ žemę iš valstybės konkurso būdu brangiai išsinuomavo ir statyboms pradėti betrūko vieno mažo dokumento – mero potvarkio žemės sklypą pakeisti į komercinės paskirties. Merui tą potvarkį pasirašius, „Ligamis“ visuomenei pradėjo pristatinėti krematoriumo viziją. Tas pristatymas vyko vieną kartą savivaldybės administracijos pastato salėje, kur bendruomenės pasakė nenorinčios tokio kaimyno.  UAB „Ligamis“ sklypo kaimyninių žemių savininkai mero potvarkį apskundė teismui, bet tai nesustabdė UAB „Ligamis“ planų. Bendrovė pasisamdė ryšių su visuomene agentūrą informacijai skleisti ir advokatų kontorą „palaikyti teisinius ryšius su fiziniais ir juridiniais asmenimis“. Susitikime tarybos narys Algimantas Adomaitis ragino merą atšaukti savo potvarkį ir su visuomene susitaikyti be teismo, bet meras nesutiko. Jeigu jis be teismo sprendimo atšauks savo vieną potvarkį, bloga praktika pasinaudoti gali ir kiti gyventojai, susieti su mero potvarkiais, kurių vien per šią kadenciją jis parašė daugiau kaip 70.

Nori švaraus ežero

Vieviškiai sunerimę, kad Vievio ežere didėja užterštumas, mažėja žuvų ir kyla vandens lygis.  Aktyvus vieviškis Juozas Purvys pateikė savo studijas apie kylantį, užterštą ir geltonuojantį ežero vandenį, kranto eroziją, užtvenktus upelius, užneštas pralaidas,  trukdančias ežero vandens pasikeitimui, ir galimybių studiją, kainavusią keliasdešimt tūkst. litų, bet neatnešusią naudos. V. Pruskas gyventojams paskaitė savivaldybėje saugomą tą brangią  mokslininkų studiją. Pagal tą studiją, 1944 metais vandens lygis Vievio ežere buvo toks pat, kaip dabar. Tik kolūkio laikais, vykdant melioraciją, vandens lygis ežere buvo specialiai nusekintas. Dabar hidrologai rekomenduoja vandens lygio ežere specialiai nekeisti. Pylimės upelį nuo užnašų valyti reikėtų kas 5-7 metus, bet tam nėra lėšų ir nežinia, ar lėšas tikslinga tam mėtyti. Dar vieviškiai ir aplinkosaugininkai turi bėdos su vienu gyventoju, įsikūrusiu prie upelio ir savo reikmėms užtvenkiančiu jo vandenis. Nuolaidą iš upelio jis atidaro tik gavęs baudą. Sumokėjęs baudą, nuolaidą vėl uždaro. Bet didžiausi savo ežero kenkėjai dažniausiai  yra patys Vievio nuosavų namų  gyventojai, melioracijos griovį į ežerą naudojantys savo namų nuotekoms išleisti. Kol vieviškiai nedrausmins vienas kito, tol jų vaikai maudysis užterštame vandenyje. Vadovai vieviškiams vėl  pažadėjo  prie ežero įrengti paplūdimį, įvesti geriamą vandenį, bet nei ežero, nei jo intakus bei ištakus išvalyti nepadėjo. Meras dar informavo vieviškius, kad senąjį pirties pastatą įsigijo privatus asmuo ir dar šiais metais žada Vievyje prie ežero pastatyti modernią pirtį.

Susitikimas užbaigtas buvo draugiškai: meras atsiprašinėjo žmonių, jei kalbėdamas kartais pasikarščiavo, vieviškiai skirstėsi juokaudami, kad vėl prieš miegą pasiklausė pasakėlių.  Svarbu, kad visi išsikalbėjo, nors abi pusės ne visada klausėsi, ne viską išgirdo, ar ne taip suprato, kaip buvo pasakyta…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų