Virginija JACINAVIČIŪTĖ
Dvidešimt ketvirtą kartą vykusiame respublikiniame konkurse „Metų ūkis“, kurį organizuoja Lietuvos ūkininkų sąjunga, buvo apdovanoti trys ūkininkai, veiklą vykdantys Elektrėnų savivaldybėje. Du iš jų užsiima gyvulininkyste, trečioji – augina javus. Iš viso konkurse dalyvavo 455 ūkiai iš 40 savivaldybių.
Didžiausia pažanga
Didžiausi ūkininkų apdovanojimai tradiciškai vyko kultūros ir sporto centre „Girstutis“ Kaune. Per 500 žiūrovų talpinanti salė buvo pilnutėlė. Renginio pradžioje sveikinimo žodį ūkininkams tarė Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas, europarlamentaras Bronis Ropė, žemės ūkio ministras Bronius Markauskas, Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Kazys Starkevičius.
Pačias ilgiausias tradicijas turinčio žemdirbių konkurso „Metų ūkis“ esminis principas – pastebėti tuos, kurie pastaraisiais metais yra padarę didžiausią ūkio vystymosi pažangą. „Pažangiai dažniausiai dirba tie ūkiai, kurie dėl geresnių rezultatų aktyviai naudojasi įvairiomis investicinėmis kaimo plėtros priemonėmis, modernizuoja tiek didesnius, tiek mažesnius ūkius, tampa puikiu gerosios praktikos pavyzdžiu kitiems. Konkurso naudingumas yra pagrįstas visuotine nauda Lietuvos žemdirbiams, kai skatinamas nuolatinis ūkininkų kvalifikacijos kėlimas, įvertinami jų pasiekti ūkio veiklos rezultatai per pastaruosius metus“, – sako J. Talmantas.
Konkursui ūkininkus siūlė seniūnai, o Žemės ūkio ir melioracijos skyriaus, Lietuvos ūkininkų sąjungos Elektrėnų skyriaus bei Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos darbuotojai rūpinosi, kad kandidatai atitiktų konkurso nuostatus. Dalyviai vertinti pagal tris kriterijus: ūkininko kvalifikacija, išsilavinimas; ūkio veiklos ir jo rezultatų įvertinimas; papildomi kriterijai. Šiemet komisija vertino 9 konkursui pasiūlytus Elektrėnų savivaldybės ūkius, tačiau atrinkti reikėjo tik 3.
Trečioji vieta
Trečiąją vietą tarp Elektrėnų ūkininkų užėmė gilutiškė Kristina Stirnaitė. 25-erių Kristina yra jauniausia laimėtoja konkurse. Kristinos tėvai Vita ir Saulius ilgus metus ūkininkauja Gilučių apylinkėse, šeima veiklą vykdo apie 700 ha žemės plotuose. Nuo mažų dienų ūkyje talkinusi Kristina nusprendė tęsti šeimos ūkininkavimo tradicijas. Nuosavą ūkį, kuriame auga 50 mėsinių galvijų, Kristina įregistravo 2014 metais. Jaunoji ūkininkė sakė, kad laimėjimas konkurse jai yra didelis paskatinimas tęsti savo veiklą. „Gerai jaučiuosi, kad buvau įvertinta, džiaugiuosi ir esu dėkinga tiems, kas pasiūlė mane konkursui. Po apdovanojimo dar labiau noriu plėsti savo ūkį, siekti geresnės kokybės. Noriu, kad mano auginami galvijai būtų gražūs“, – sako Kristina. Aleksandro Stulginskio universitete kaimo plėtros administravimą studijuojanti ūkininkė, baigusi studijas, nori gyventi ir dirbti kaime, nes čia mato daug perspektyvų. Artimiausiuose Kristinos planuose – bandos didinimas ir ūkio modernizavimas pagal Lietuvos kaimo plėtros programą. Vieną projektą ūkininkė jau įvykdė, tuomet nusipirko fiksuojamus gardus, grūdų traiškytuvą, gyvulių gaudykles, traktorių su frontaliniu krautuvu, šienapjovę. Jei pavyktų pasinaudoti NMA parama, Kristinos ūkio darbus palengvins dar ir gyvulinė priekaba, kukurūzų sėjamoji, grėblys ir vyniotuvas.
Antroji vieta
Antrąją vietą tarp elektrėniškių ūkininkų užėmė kietaviškietė Virginutė Pinelienė, kuriai ūkininkavimas – pagrindinis pragyvenimo šaltinis. Ūkininkė apdovanojimuose pati dalyvauti negalėjo, tačiau šventėje jai atstovavo vyras Vytautas. 30 ha plote Pineliai augina grūdines kultūras: kvietrugius, kviečius, miežius, žirnius. Tai, ką užaugina, ūkininkai parduoda Vievyje veikiančiam paukštynui. Trečdalis naudojamos žemės priklauso Pineliams, kitą dalį ūkininkai nuomojasi. Kietaviškėse nėra lengva auginti javus, sako V. Pinelis. Rūpesčių kelia šaltiniuotos vietovės, ūkininkavimą apsunkina ir tai, kad laukai nėra vienoje vietoje, o mažuose po visą seniūniją išsibarsčiusiuose laukuose darbui reikia daugiau sąnaudų. Ir nors šie metai nebuvo palankūs Lietuvos augalininkystės ūkiams dėl gausaus lietaus, V. Pinelis sako, kad šie metai derliaus kokybei buvo palankesni, nei praėjusieji – gausūs kaitros. Dėl lietaus ir vėjų ūkininkams nepavyko nukulti žirnių, jie pradėjo dygti laukuose, todėl teko juos užarti. Tačiau V. Pinelienė nestokoja optimizmo, nes per ilgą ūkininkavimo patirtį jau susitaikė su tuo, kad gamta viršesnė. Užarti žirniai bus gera trąša žiemkenčiams, kurių ūkininkai pasėjo 20 ha. V. Pinelienė sako, kad apdovanojimas nuteikė maloniai. „Smagu, kad pastebimi ir mažažemiai“, – sakė V. Pinelienė.
Pirmoji vieta
Pirmosios vietos laimėtojais Elektrėnų savivaldybėje išrinkti Erika ir Gintautas Migoniai, savo ekologiniame mišriame ūkyje auginantys 150 angusų ir 200 avių bandas. Angusai – mėsinių galvijų veislė, išvesta Škotijoje, Aberdyno ir Anguso regionuose – Migonių ūkyje gyvena išskirtinėmis sąlygomis. Prieš porą metų gyvuliai įkurdinti vadinamajame „roundhouse“ – originalios konstrukcijos tvarte. Šio tvarto statybai panaudotos pačios naujausios ir pažangiausios technologijos. Nė viename Lietuvos ūkyje nėra antro tokio tvarto, todėl jį pamatyti galima tik Pastrėvio seniūnijoje, Lunkiškių kaime, kur veikia Migonių šeimos įsteigtas kooperatyvas „Balta avis“. Buvęs „Malsenos plius“ direktorius G. Migonis yra pasakojęs, kad ūkį įkūrė tam, jog Lietuva taptų gražesnė, o vaikai valgytų sveikesnį maistą. Pirmąsias avis Migonių šeima įsigijo daugiau nei prieš 10 metų, vietoj gėlių, sako G. Migonis, kad būtų gražu. Pirmoji gamybinė avių banda, davusi pelną, Migonių valdose apgyvendinta 2011-aisiais. Dar po poros metų mišrus šeimos ūkis užaugo į kooperatyvą, suvienijusį būrelį grūdų, avių, mėsinių ir pieninių galvijų augintojų. Angusus auginti G. Migonis ėmėsi išgirdęs gerus atsiliepimus apie mėsos kokybę. Pirmąją angusų bandą – tris dešimtis aukštos genetinės vertės veršingų telyčių ir bulių – kooperatyvas atsivežė iš Vokietijos prieš ketverius metus. Dalį užaugintų galvijų kooperatyvas parduoda Lietuvoje, į užsienio rinkas produkcija patenka per galvijus superkančias skerdyklas. G. Migonis sako, kad Lietuva yra per maža, jog būtų galima savo produkcija sudominti užsienio pirkėjus. Geriausia išeitis, pasak ūkininko, būtų ūkių susijungimas į vieną kooperatyvą. Tai būtų tiesiausias kelias į užsienio rinkas. Pelnytas apdovanojimas G. Migoniui buvo smagus, tačiau reikia dar augti, gražėti, mano ūkininkas.
Pasveikinti ūkininkų į Kauną atvyko Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Jonas Grybauskas, Žemės ūkio ir melioracijos skyriaus vedėjas Antanas Aleksiūnas, specialistas Stasys Virganavičius, Lietuvos ūkininkų sąjungos Elektrėnų skyriaus pirmininkas Algirdas Grotuzas, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Elektrėnų biuro vadovė Greta Sinkevičienė. Europarlamentaras Bronis Ropė jaunajai ūkininkei K. Stirnaitei įteikė kvietimą gegužę atvykti į europarlamentą.