Ant ko ir kodėl pyksta politikai?

Ant ko ir kodėl pyksta politikai?

Nežinia, ar todėl, kad savivaldybės taryba yra atsakinga už sveikatos politiką ir tą atsakomybę moka išreikšti tik kalbomis, o gal todėl, kad politikai turi kokių asmeninių priežasčių sėti tarp žmonių nepasitikėjimą medicinos įstaigomis, Elektrėnų ligoninės darbą kai kurie tarybos nariai aršiai kritikuoja tarybos ir komisijos posėdžiuose. O juk užuot kalbėję tarybos nariai galėtų inicijuoti auditoriaus patikrinimą, kuris surašytų visus įstaigos darbo trūkumus, pagal kuriuos jie galėtų imtis priemonių situacijai pagerinti. Taip, beje, buvo padaryta prieš atleidžiant iš pareigų Pirminės sveikatos priežiūros centro direktorių Zenoną Belicką. Dabar politikų kalbos apie ligoninės bėdas iš posėdžių persikėlė į laikraštį. Paskaitykite politikų kritiką ir antros pusės – ligoninės direktorės Laimutės Matkevičienės – atsakymus ir spręskite patys, ar ligoninė tenkina elektrėniečių poreikius, ir ką turėtų padaryti politikai, kad ligoninė teiktų geresnes paslaugas mums, politikų rinkėjams.

adomaitisKita nuomonė. Apie šališkumą

(Atsiprašau dėl straipsnyje minimų daugybės teisės aktų, tačiau privalau išlikti nešališkas ir tikiuosi, kad skaitytojams, kuriems tai įdomu, bus lengviau susidaryti nuomonę).

2014 m. „Elektrėnų kronikos” gegužės 9 d.-gegužės 15 d. Nr. 19 (772) straipsnyje „Iš tikrųjų tikrai” teigiama, kad Algimantas Adomaitis šališkai komentavo ligoninės direktorės Laimutės Matkevičienės ataskaitą, cituoju: „Tačiau optimistinį jos pasisakymą palydėjo Algimanto Adomaičio šališki komentarai…”. Šioje vietoje pirmiausia vertėtų išsiaiškinti, kiek šališkas ar nešališkas galėtų būti tarybos narys, jau dešimt metų niekaip nesusijęs su ligoninės veikla, ir, sakykim, žurnalistas, kuris gali būti labai ir labai šališkas nematydamas ar negirdėdamas vienų ar kitų aktualijų, kurių paviešinimas žiniasklaidoje gali būti labai svarbus visuomenei ir atrišti akis valdžią turintiems ir sprendimus priimantiems. Mano, kaip tarybos nario, veiklą įrėmina tarybos nario priesaika, cituoju: „Aš, (vardas, pavardė), prisiekiu gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai atlikti visas savivaldybės tarybos nario pareigas ir susilaikyti nuo veiksmų, pažeidžiančių gyventojų teises ir viešuosius interesus. Tepadeda man Dievas”. Jąja ir vadovaujuosi gindamas gyventojų teises ir viešuosius interesus. Tuo galima įsitikinti stebint tarybos posėdžius, pasidomėjus administracijos sekretoriate, kiek Algimantas Adomaitis teikė pasiūlymų, paklausimų ir t.t.

Žurnalistė, pavadindama mane šališku, išvardindama, kokie įrengimai ir aparatūra yra ligoninėje, kuo ji užsiima, nei žodžiu nepaminėjo ką „šališkai” pasakiau.

O mėginau pasakyti štai ką.

Jau Kontrolės komiteto posėdžio metu, kai ligoninės vadovei vos ne nuostabą sukėlė klausimas apie nepageidaujamų įvykių ir neatitikčių registravimą įstaigoje, apie atliktų patanatominių tyrimų (skrodimų) skaičių, buvau priverstas suklusti, ar viskas ligoninėje taip gerai, kaip bandoma parodyti žiniasklaidoje ir kaip tuo tikinami savivaldybės vadovai. O kiek kartais kartėlio piliulių praryjama susidūrus su mūsų ligoninės teikiamomis paslaugomis? Niekas nedrįsta to paviešinti ar neviešina iš paprasčiausio išskaičiavimo – „Juk gal vėl reikės kreiptis …”.

Ir Kontrolės komiteto ir tarybos posėdžio metu susidarė įspūdis, kad ligoninės vadovė nežino ar primiršo LR sveikatos apsaugos ministro 2008 m. balandžio 29 d. įsakymą Nr. V-338 „Dėl minimalių asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės reikalavimų aprašo tvirtinimo”. Vadovaudamasis šiuo teisės aktu ir paklausiau įstaigos vadovo. Negavau atsakymo nei apie neatitikčių, nei apie nepageidaujamų įvykių registravimą, nei apie mirčių nagrinėjimą. Tiesa, paskutinio klausimo ligoninės vadovė greičiausiai nesuprato, kadangi klausiau, kiek autopsijų per metus atlikta. Aiškaus atsakymo negavau, susidariau įspūdį, kad nei vienos. O juk LR sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 49 straipsnis numato, kada privalo būti atliekama autopsija. Nejaugi Elektrėnų ligoninėje per metus nebuvo nei vieno atvejo, kai pacientas mirė staigiai ir netikėtai, kai mirties priežastis buvo neaiški, kai mirtis ištiko neprabuvus įstaigoje 24 valandų? Vadovaudamasis šiais teisės aktais ir vedinas noro, kad Elektrėnų gyventojams būtų teikiamos kuo kokybiškesnės asmens sveikatos paslaugos, ir klausiau. Nes man įdomu ir, manau, pacientams svarbu, kaip ligoninė analizuoja savo diagnostikos ir gydymo procesus, klaidas, neatitiktis patvirtintiems standartams ir t.t. Keistai skambėtų pasiteisinimas, kad tokių atvejų mūsų ligoninėje nebūna. Visame civilizuotame pasaulyje, pačiose geriausiose klinikose tai yra registruojama, yra vienas pagrindinių būdų tobulinti savo darbą mokantis iš klaidų. Tai kur čia mano šališkumas, jei noriu, kad ir mūsų ligoninė lygiuotųsi šalia gerąją patirtį įvaldžiusių gydymo įstaigų?

Lygiai taip pat, vadovaudamasis LR Higienos instituto apibrėžimu, kad „Hospitaline (ar nozokomialine) infekcija laikomas bet koks mikrobinės kilmės susirgimas, kuris kliniškai ir/ar mikrobiologiškai nustatomas ligoniams ar personalui ir yra susijęs su ligonio paguldymu ar gydymu ligoninėje ar bet kurioje kitoje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, taip pat su personalo darbu jose, nepriklausomai nuo to, ar simptomai pasireiškia jiems tebeesant minėtose įstaigose ar ne.” LR sveikatos apsaugos ministro 2008 m. lapkričio 14 d. įsakymu Nr. V-1110 „Dėl hospitalinių infekcijų epidemiologinės priežiūros ir valdymo”, turėdamas informacijos, kad Elektrėnų ligoninės pacientui po atliktos operacijos galimai dėl hospitalinės infekcijos išsivystė labai sunki komplikacija – osteomielitas, ligoninės vadovo paprašiau informacijos šiuo klausimu. Peržiūrėkit tarybos posėdžio įrašą, išklausykit Kontrolės komiteto posėdžio garso įrašą – jokios konkretesnės informacijos. Taip ir nesupratau, buvo ligoninėje toks faktas ar ne? Ar tiesiog ligoninės vadovai bando šį faktą nuslėpti? Juk LR teisės aktuose galima rasti nuostatą, kad įstaigos vadovas gali būti nušalinamas, jei „…įstaigoje tais pačiais metais pasikartoja hospitalinės infekcijos protrūkis dėl įstaigos administracijos organizacinės veiklos trūkumų;…”.

Dabar, siekdamas apsaugoti potencialius ligoninės pacientus nuo galimų nepageidaujamų komplikacijų, dar kartą klausiu ligoninės vadovės L. Matkevičienės, ar vadovaujantis minimo įsakymo VII skyriaus nuostatomis atliktas šio atvejo tyrimas, kokios jo išvados? Šį klausimą pravartu išgirsti ir savivaldybės vadovams, neišgirdusiems jo posėdžių metu. Ar šis mano klausimas šališkas? Ar tiesiog stengiuosi savo bendrapiliečius apsaugoti nuo galimai tykančių pavojų, kartojantis panašiems atvejams?

Ir dar. Yra toks LR sveikatos apsaugos ministro 2008 m. gruodžio 9 d. įsakymas Nr. 1229 „Dėl bendrųjų vaikų ir suaugusiųjų chirurgijos stacionarinių antrinio lygio paslaugų teikimo reikalavimų bei bendrųjų vaikų ir suaugusiųjų specializuotų chirurgijos stacionarinių tretinio lygio paslaugų teikimo reikalavimų aprašų patvirtinimo”. Šiuo teisės aktu yra nustatyta, kokie yra privalomi minimalūs antrinio lygio radiologijos, endokrinologijos, echoskopinių ir kitų tyrimų atlikimo reikalavimai, teikiant minimas chirurgijos paslaugas ištisą parą. Kad tokios paslaugos privalo būti teikiamos ištisą parą, numatyta išduodant ligoninei veiklos licenciją. Kai kuriais atvejais galimos rašytinės sutartys su kitomis gydymo įstaigomis dėl paslaugų teikimo, kai tokių paslaugų konkrečioje antro lygio asmens sveikatos priežiūros įstaigoje nėra galimybių suteikti. Vienu metu ligoninės vadovė bandė įrodinėti, kad kai kurios jų – endoskopija ir echoskopija – pagal sutartį teikiamos kitose, konkrečiai Vilniaus gydymo įstaigose. Dabar, kaip supratau iš ligoninės vadovo atsakymo, tokių sutarčių neliko. Šiame įsakyme numatyta, kad ištisą parą chirurginę pagalbą teiktų gydytojas-chirurgas. Dabar ligoninės Chirurgijos skyriuje dažniausiai budintys gydytojai-traumatologai tokios pagalbos teikti neturi teisės. Buvo bandoma aiškinti, kad už visą naktinę pagalbą atsakingas Chirurgijos skyriaus vedėjas chirurgas D. Burkoj. Taip, atsakingas, sutinku, bet jis juk negali kiekvieną naktį ir savaitgaliais būti pasiruošęs lėkti į ligoninę ir teikti chirurginę pagalbą. Paprasčiausiai dėl tos priežasties, kad joks Darbo kodeksas neleidžia tiek valandų dirbti, net jei tai būtų tik budėjimas namuose. Panašų atsakymą gavau ir dėl endoskopuotojų bei echoskopuotojų – kažkas panašaus: „užtikriname”. Tačiau atsakymo, ar yra sudarytos su gydytojais darbo sutartys, ar yra darbo grafikai, taip ir negavau. O juk be sutarties dėl papildomo darbo, apmokėjimo už jį tvarkos, darbo grafikų ir tabelių, pagrindžiančių tokį darbą, kalbėti apie tai, kad „užtikriname” tėra paprasčiausias akių dūmimas. Ir keisčiausia, kad ta pati žiniasklaida, tarybos nariai, savivaldybės vadovai apsimeta, kad tai yra normalu. Ar kas nors atsimenate, kad kam nors Elektrėnų ligoninėje būtų atliktas echoskopinis tyrimas po oficialių darbo valandų ar naktį? O juk šis tyrimas yra vienas svarbiausių, diagnozuojant daugelį, ypač chirurginių susirgimų. Nereikia aiškinti, kad savalaikis ligos diagnozavimas yra vienas iš pagrindinių veiksnių, lemiančių sėkmingą gydymą ir pasveikimą. O kas darosi pas mus? Naktimis, neužtikrinant minėtų specialistų pagalbos ir tyrimų, ligoniai labai dažnai visai be reikalo transportuojami į Vilniaus ligonines, kur kartais po kelias valandas reikia laukti, kad tenykščiai gydytojai pasakytų: „Tu ne mūsų pacientas, grįžk į Elektrėnus, pagalbą pagal galiojančius teisės aktus tau privalo teikti ten.” Ir tenka kenčiančiam pacientui rūpintis, kaip grįžti, arba klausytis, kaip medikai derasi, kas tokį pacientą privalo pargabenti atgal į Elektrėnų ligoninę. Tai kartotųsi žymiai rečiau, jei ligoninė įvykdytų minėto sveikatos apsaugos ministro įsakymo reikalavimus.

Tai tokius klausimus ir uždaviau, tai todėl ir bandau ligoninės vadovams, savivaldybės vadovams įrodyti, kad ne viskas gerai mūsų ligoninėje. Gaila, kad ligoninės vadovai negali peržengti per savo puikybę ir pripažinti klaidas. Gaila, kad savivaldybės vadovai nesugeba ar nenori suprasti eilinio savo bendruomenės nario padėties jam susirgus. Bepigu, juk jam (vadovui) medicininę pagalbą visada suteiks aukščiausiu lygiu, iškvies ne tik specialistus, bet ir pačius įstaigų vadovus.

Tai kur čia Algimanto Adomaičio šališkumas, jei bandau parodyti, kad karalius galimai nuogas. Jei ir esu šališkas, tai savo bendrapiliečių naudai, ginu jų interesus, noriu, kad medicinos priežiūra jiems būtų prieinamesnė, savalaikiškesnė ir kokybiškesnė.

Algimantas Adomaitis

tarybos narys,

frakcijos „Dirbam Elektrėnams” seniūnas

valiusisDėl neobjektyvios informacijos straipsnyje „Iš tikrųjų tikrai“

Nors ir laikausi principo, kad su žiniasklaida geriau nesiginčyti, bet perskaitęs 2014 m. gegužės 9 d. „Elektrėnų kronikos“ (Nr. 19) straipsnį „Iš tikrųjų tikrai“ (autorė Julija Kirkilienė) privalau patikslinti.

Š.m. balandžio 30 d. Elektrėnų savivaldybės tarybos posėdyje buvo svarstomi viešųjų įstaigų ir savivaldybės įmonių metinių ataskaitų rinkiniai. Iš 7 sveikatos įstaigų, kurių steigėja yra Elektrėnų savivaldybės taryba, 3-jų įstaigų: VšĮ Abromiškių reabilitacijos ligoninės, VšĮ Elektrėnų ligoninės ir VšĮ Elektrėnų psichikos sveikatos priežiūros centro, finansiniai rezultatai už 2013 m. yra neigiami. Nieko nuostabaus, kad tarybos narių didesnio dėmesio sulaukia tos įstaigos, kurios dirba nuostolingai. Atidžiau panagrinėjus šių įstaigų ataskaitas matosi, kad Abromiškių reabilitacijos ligoninė ir Elektrėnų psichikos sveikatos priežiūros centras ateityje turi visas galimybes pagerinti savo finansinę padėtį. Šių įstaigų perspektyva, manau, yra pakankamai optimistinė.

Kiek blogesnė padėtis su VšĮ Elektrėnų ligonine. Jei 2012 metus įstaiga baigė turėdama 59,6 tūkst. Lt nuostolių, tai 2013 m. rezultatas – 175,0 tūkst. Lt nuostolis. Kreditoriniai įsiskolinimai išaugo iki 753,2 tūkst. Lt, iš jų 185,2 tūkst. Lt darbuotojų darbo užmokesčiui. Tai jau rimtas signalas. Apie tai ir kalbėjau tarybos posėdžio metu. Bet tikrai negąsdinau įstaigos bankrotu. Čia jau straipsnio autorė pridėjo nuo savęs. Nesupratau ir autorės priekaištų dėl prieš keturis metus man suteiktos kokybiškos pirmosios pagalbos. Dar kartą noriu padėkoti Elektrėnų medikams už man suteiktą pagalbą. Todėl man ir rūpi ši įstaiga, kad ir ateityje galėčiau tikėtis pagalbos. Ir ne tik aš, bet ir visi elektrėniečiai. Tiesą pasakius, nesuprantu tų tarybos narių, kurie balsuoja abejingai. Juk taryba yra šios įstaigos steigėja. Juk jei įstaigą slegia skolos, įstaigos darbuotojai (svarbiausia vietiniai, kurie tempia pagrindinį krūvį) gauna nedidelius atlyginimus, o kartais jie dar ir vėluoja, tai sunku tikėtis kokybiško darbo. O dabar gavosi, kad 15 iš 19 balsavusių tarybos narių pritarė ataskaitai be jokių išlygų. Viskas gerai, nieko nereikia daryti!

Daug metų Elektrėnų savivaldybės taryba abejingai tvirtindavo ir savivaldybės įmonės Elektrėnų vaistinė finansinių ataskaitų rinkinius. Nors buvo žadama, kad kitais metais jau bus geriau, bet skolos kiekvienais metais tik didėdavo. 2012 m. buvo sudaryta franšizės sutartis su UAB „Gintarinė vaistinė“. Atrodė, kad visos vaistinės bėdos jau praeityje. „Pagerėjimas“ buvo toks, kad 2012 m. įmonė patyrė 97,0 tūkst. Lt nuostolį, o 2013 m. nuostolis siekė „tik“ 58,3 tūkst. Lt. Per keletą metų įmonė sukaupė jau 770 tūkst. Lt nuostolį. Įvertinus tai, kad naujoje „Norfos“ parduotuvėje, ko gero, atsidarys dar viena vaistinė, Elektrėnų vaistinės perspektyvos labai liūdnos. Apie tai ir kalbėjau tarybos posėdžio metu.

Kadangi vien skolos tiekėjams jau siekia 384,3 tūkst. Lt, o Elektrėnų savivaldybės taryboje, matyt, nėra politinės valios priimti savalaikį sprendimą, tai šios vaistinės laukia bankrotas. Bet mane labiausiai jaudina tai, kad Elektrėnų vaistinės pagrindinis turtas – pastatas, kurio balansinė vertė 2013-12-31 yra 585,0 tūkst. Lt. Bendras vaistinės pastato plotas 1896,98 m2, nors šiuo metu vaistinė naudojasi tik 354,7 m2 plotu. Elektrėnų savivaldybė yra sudariusi nuomos sutartis 1048,17 m2 plotui, iš jų 485,69 m2 išnuomota Elektrėnų seniūnijai ir Elektrėnų socialinių paslaugų centrui. Mano pasiūlymas ir buvo, kad kuo skubiau reikia gelbėti savivaldybės pastatą. Bankroto atveju galime jo netekti. Tačiau iš kai kurių tarybos narių sulaukiau piktų priekaištų, kad kalbu tokias „erezijas“.

Pagarbiai

Elektrėnų savivaldybės mero pavaduotojas Viktoras Valiušis

 

DAKTLAtsakymas politikams

Kai ramų, bet lietingą gegužės 12-osios vakarą VšĮ Elektrėnų ligoninės medikai skubėjo į Švč. Mergelės Marijos Kankinių Karalienės bažnyčioje gerb. klebono monsinjoro Jono Sabaliausko aukojamas mišias Tarptautinei slaugytojų dienai paminėti, tarybos nariai A. Adomaitis ir V. Valiušis rašė rašinėlius: kaip sumenkinti šios įstaigos vardą, pasiaukojamą medikų ir administracijos darbą.

Dėl tarybos nario A. Adomaičio nuomonės ir jo destrukcinės politikos ligoninės atžvilgiu – visiems viskas aišku. Šio tarybos nario „meilė“ ligoninei kainavo 8 teismus, 17 skundų į įvairias institucijas, elektrėniečiams – peršamos baimės, melo ir kitų sukurtų istorijų, netgi skundų už pacientą rašymu.

Pradėjusi eiti šios įstaigos vadovės pareigas, sunkiai suvokiau, kad buvęs tos pačios įstaigos gydytojas turi tiek pykčio, įtūžio savo kolegoms, darbuotojams ir visam kolektyvui.

Visi A. Adomaičio pateikti pamąstymai yra jo subjektyvi nuomonė, nepagrįsta nei žinojimu, nei faktais. Tarybos narys prisiekia susilaikyti nuo veiksmų, pažeidžiančių gyventojų teises ir viešuosius interesus, o gyventojų teisių ir viešųjų interesų gynybą savivaldybės narys turi užtikrinti sąžiningai atlikdamas pareigas, neviršydamas jam Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų suteiktų galių.

VšĮ Elektrėnų ligoninė pateikė Elektrėnų savivaldybės tarybai veiklos ataskaitą, vadovaudamasi Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo nurodytais reikalavimais. A. Adomaičio užduoti klausimai ligoninės vadovei ir pateikiami pamąstymai yra nesusiję su veiklos ataskaitos svarstymu, viršija jo, kaip savivaldybės tarybos nario, kompetenciją. Elektrėnų savivaldybė yra informuota, kad VšĮ Elektrėnų ligoninės veikla sertifikuota pagal kokybės vadybos sistemos ISO reikalavimus. Todėl tarybos nariui turi būti žinoma, kad VšĮ Elektrėnų ligoninės Kokybės vadove pateikiamos visos nepageidaujamų įvykių registravimo tvarkos (ne tik hospitalinės infekcijos), visi tyrimai atliekami ligoninės veiklos licencijoje numatytos apimties. Taip pat tarybos nariui turi būti žinoma, kad konkrečių pacientų ligos istorijų, netgi gydymosi ligoninėje faktų ligoninė viešai aptarinėti negali, nes tai sudaro konfidencialią privataus asmens gyvenimo informaciją, kuri yra įstatymų saugoma. Ligoninė gerbia kiekvieną savo pacientą ir deda maksimalias pastangas, kad netgi valstybei nuolat mažinant sveikatos priežiūros paslaugų finansavimą, pacientai jas gautų laiku ir kokybiškas.

VšĮ Elektrėnų ligoninė tarybos narį A. Adomaitį kviečia konstruktyviam bendradarbiavimui ir pasiruošusi priimti visus racionalius pasiūlymus pacientų medicinos priežiūros gerinimui, kurie gali duoti tikros naudos gyventojams, o ne vien tik jam pačiam politinius dividendus.

Laikas parodė – kas yra kas? Lenkiu galvą visiems, kurie it vienas kumštis atsilaikėme prieš pyktį, neapykantą ir destrukciją. Visada tikėjau ir tikiu nuoširdžiu kolektyvo darbu, aukšta kultūra, gydytojų ir slaugytojų kompetencija, pareigingumu, kolegialumu. Nemanau, kad tarybos nariui A. Adomaičiui reiktų daugiau nei 12 metų baimintis dėl galimų nepageidaujamų komplikacijų, pavojų. Nekurkite nebūtų istorijų apie osteomielitą, hospitalines infekcijas. Gaila, kad kasmet varginate save vis tais pačiais klausimais. Suprantamas yra Jūsų noras, ne tik man, ar mūsų kolektyvui, bet pavargo ir kiti tarybos nariai. Gaila, kad nesuspėjate eiti su naujais įstatymais, įsakymais, reikalavimais ar rekomendacijomis.

Elektrėnų ligoninės vyr. gydytojos pareigas einu nuo 2001 m. spalio 26 d. Įsimintina buvo diena, nes pirmąją darbo dieną reikėjo pasirašyti mokėjimo pavedimą bankui dėl atlyginimo Sesutėms už liepos mėnesį (atlyginimai vėlavo 4 mėn.), o lapkričio mėnesį pasirašiau pavedimą gydytojų atlyginimams už liepos mėnesį (vėlavo apie 5 mėn.). Daugeliui kils klausimas – kodėl? Juk tada jokios krizės nebuvo … bet įstaigos „palikimas“ – ženklus. Įveikėm „palikimą“ ir „atsilikimą“.

Nuo 2002 m. rugsėjo mėnesio iki dabar – visas ligoninės personalas atlyginimus gauna laiku, kartais net ir anksčiau, jei šventinė diena sutampa su atlyginimo mokėjimo diena. Sunku, žiauriai sunku, atlaikyti MELĄ. Gerb. V. Valiuši, pasakykite kada ir kam vėlavo atlyginimai ligoninėje? Kas Jums suteikė drąsos sakyti netiesą? Meluojate, teigdamas, kad Jums ši įstaiga rūpi. Deja, savo užgauliais teiginiais griaunate medikų pasitikėjimą! Atleiskite, o gal aš nesupratau, gal Jūs taip mus sveikinate: kad išgyvenome šalies finansinio deficito laikmetį, kad ligoninėje teikiamos visos II-o lygio ligoninei licencijuotos veiklos paslaugos, kad darniai susitelkę atlaikėme 1 balo=0,89 Lt (kartais, jeigu gydome ligonių daugiau – 0,77 Lt) asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo naštą, kad vykdome 5-ąjį Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansuojamą projektą, kad esame pateikę 4 naujas paraiškas 2014 -2020 m. laikotarpio projektams… Ir jokio bankroto, kurio labai norėtų keli tarybos nariai, NESIMATO.    

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. birželio 10 d. nutarimu Nr. 564 „Dėl minimalios ilgalaikio materialiojo turto vertės nustatymo ir ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) minimalių ir maksimalių normatyvų viešojo sektoriaus subjektams patvirtinimo“, įstaiga apskaitos politikoje yra pasitvirtinusi eksploatuojamo ilgalaikio turto grupių nusidėvėjimo (amortizacijos) ekonominius normatyvus, pagal kuriuos įsigytas ilgalaikis turtas nudėvimas, t.y. įsigijimo vertė palaipsniui nurašoma į sąnaudas, per 4-8 metus, kol likutinė vertė lieka 1,00 Lt. Tokios sąnaudos per 2013 metus iš viso sudarė – 449.975,00 Lt, iš PSDF lėšų sudarė 168.324,00 Lt. Ilgalaikio turto nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos sudaro 5,8 proc. nuo pagrindinės veiklos sąnaudų. Šios sąnaudos sudaro didelę dalį pagrindinės veiklos sąnaudų ir lemia įstaigos veiklos rezultatą. Be nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudų įstaiga patiria ilgalaikio turto techninės priežiūros, remonto ir kitas eksploatavimo sąnaudas, kurios per 2013 metus sudarė 103.841,00 Lt – 1,3 proc. pagrindinės veiklos sąnaudų. Taigi, kuo daugiau ilgalaikio turto įstaiga eksploatuoja, tuo daugiau patiria su eksploatavimo sąnaudomis susijusių išlaidų.

Atkreipiame dėmesį, kad vertinant įstaigos veiklos rezultatą be nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudų, 2013 metais įstaigos veiklos rezultatas būtų teigiamas.

Džiaugiuosi, kad 2014 m. apmokėjimo 1 balo vertei pakilus iki 0,93 Lt ligoninė I-ąjį 2014 m. ketvirtį „išbrido“ iš finansinio minuso ir turi ~ 7000,00 Lt teigiamą finansinį rezultatą. Daugelis ligoninių to pasiekti dar nesugebėjo. Džiaugiuosi, kad mūsų ligoninėje dirba patys geriausi gydytojai, slaugytojai ir kitas personalas. Smagu, kad net ir šalies sunkmečio sąlygomis dirba 5 biomedicinos mokslų daktarai, daugelis slaugytojų įgijo aukštąjį išsilavinimą, kad darbuotojai aktyviai gilina žinias įvairiose konferencijose ir mokymuose, sukurta stipri materialinė bazė, yra šiuolaikinė moderni įranga, jauki darbo aplinka, šviesios palatos, geros gydymosi ir darbo sąlygos. Elektrėnų ligoninėje puoselėjamos gražios medikų bendruomenės tradicijos: minimos Medikų, Slaugytojų, Ligonių dienos, rengiamos puokščių parodos, kolektyviai lankomi teatrai, koncertai, vykstame į ekskursijas, šiemet planuojama kelionė į Karaliaučių „Donelaičio takais“. Ir jeigu, gerbiamieji, norite įnešti sumaišties PROFESIONALUMUI, GERUMUI ir GROŽIUI–NEPAVYKS!

VšĮ Elektrėnų ligoninės medikai dėkoja Švč. Mergelės Marijos Kankinių Karalienės bažnyčios klebonui mons. Jonui Sabaliauskui, kunigui altaristai Stasiui Čiupalai ir kunigui vikarui Laurynui Visockui už nuoširdžiai aukotas mišias, už tyrą maldą, prasmingą pamokslą ir šiltus sveikinimus Tarptautinės slaugytojų dienos proga bei Šv. Mergelės Filomenos (Florens) (šiuolaikinės slaugytojo profesijos pradininkės) žodžiais išreikštą viltį: eiti, nepalūžti ir aukoti save kitų sveikatai. Tepadeda Jums Dievas.

Pagarbiai

VšĮ Elektrėnų ligoninės

direktorė Laimutė Matkevičienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų