Greitai prabėgo adventas – ramybės ir susikaupimo laikas. Artėja ir Senųjų, paskelbtų Bendruomenių metais, pabaiga.
Paskutinį advento sekmadienį Kietaviškių seniūnijoje vėl skambėjo advento dainos, šį kartą Jagėlonių kultūros namuose. Kaip ir daug kur Lietuvoje, kai Jagėlonyse neliko mokyklos, didelės patalpos stovi pustuštės, apšildomos malkomis kūrenamomis krosnimis. Norint prišildyti didelę salę, reikėtų pastoviai jas kūrenti. Namui reikia remonto, geriau sutvarkytos tik buvusios ambulatorijos patalpos. Atnaujintame pastate patogiau būtų organizuoti renginius. Popietės dalyviai rinkosi į mažesnį kambarį, buvusį administracijos kabinetą, kuriame krosnis skleidė jaukią šilumą. Aktyvios jagėloniškės pakvietė kaimynus, kad daugiau vietos gyventojų pajustų advento dvasią. Į svečius atvyko Kietaviškių seniūnė Dovilija Cibulskienė, Pastrėvio kaimo kapela „Varnalėša“, Gilučių folkloro kolektyvas „Obelėlė“ (vadovė Diana Norušienė) bei jam talkinančios elektrėnietės Roma Važgėlienė ir Ūla Petrauskienė. Gilutiškiai jau ketvirtą kartą pristatinėjo advento programą šiais metais. Renginio vedėja papasakojo apie advento papročius, minė mįsles. Buvo įdomu palyginti jagėloniškių ir kietaviškiečių (ankstesnėje popietėje) pateiktus atsakymus. Su Kalėdų švente susijusią mįslę jagėloniškiai spėjo panašiai, kaip ir jų kaimynai kietaviškiečiai, tik dar drąsiau: „Ko niekada neturi Viešpats Dievas, popiežius – retai, o paprastas žmogus – kasdien?” Visi spėjo – „žmonos?“, (kietaviškiečiai spėliojo – „gaspadinės?“). Tai pralinksmino susirinkusiuosius. Mįslės „Kas didžiausią kryžių neša?“ įminimą susirinkusieji, kaip ir Kietaviškėse, rinkosi tą patį: „Moterys“, na, o teisingas atsakymas – vėjo malūnas. Matyt, moterims iš tikrųjų tenka didesnį kryžių nešti tiek Jagėlonyse, tiek Kietaviškėse. Galbūt su tuo susijęs faktas, kad 2016 metais Kietaviškių seniūnijoje garbingą 90-ies metų sukaktį mini 2 vyrai, 7 moterys. Bet tai jau kita tema… Sumanios šeimininkės Onutė Bliujienė, Lina Girdžiūnienė ir kitos popietės dalyvius vaišino sumuštiniais, skaniu naminiu kisieliumi, saldumynais. Jagėlonių seniūnaitis, verslininkas Raimondas Kučinskas, atitrūkęs nuo darbų, atėjo į popietę, laikydamasis papročio, kad advento metu negalima medžių pjauti, malkų ruošti, nes advento laike ruošta mediena blogai pasitarnaus. Po „Obelėlės“ dainų „Varnalėšos“ dainininkai pagiedojo Kalėdinių giesmių, sudainavo „Tylią naktį“, jiems gražiai pritarė gilutiškės. Pastrėvio bendruomenės pirmininkė Viktorija Juknevičienė pasiūlė visiems susipažinti, kiekvienam save trumpai pristatyti. Tarp atvykusiųjų buvo kilusių iš Dzūkijos, aukštaičių, iš kitų atokesnių Lietuvos vietų. Smagu buvo išgirsti iš šventės šeimininkų, vietos gyventojų, kad jie čia gimė, augo ir neketina niekur pabėgti. Naujas Jagėlonių bibliotekos darbuotojas Rimvydas Naudžiūnas, atvykęs į renginį kartu su mama, nešinas jos keptu pyragu, taip pat yra beveik vietinis, kaimyninio Kaišiadorių rajono gyventojas. Renginio metu buvo jaučiama, kad žmonėms nesvetimas noras sueiti pavakaroti, kaip senais laikais, kai visas adventas buvo vakarojimų, pabuvimų drauge laikas. Renginyje buvo juntama bendruomeniškumo dvasia, kuri išliko lietuviškame kaime, bendrai dirbant darbus, švenčiant. Seniūnė D. Cibulskienė tikisi, kad Jagėlonyse neužges kultūrinis gyvenimas. Bibliotekoje yra gerai įrengta kompiuterių klasė, jaunas darbuotojas sulaukia skaitytojų, o Jagėlonių vaikai lauks Kalėdų Senelio gimtojo kaimo kultūros namuose.
Irena Petkevičienė