Greta KAMANDULYTĖ
Advento tyloje
Po audrų, po šėlstančių ciklonų
Ant namų, ant vėjo platumų
Tyliai gula minkšti sniego tonai
Ir alsuoja formos naujumu.
Vėl – nakčia ramiai, lėtai pasninga.
Paprasti, nedideli rytai.
Ir atrodo rimta ir prasminga,
Ką nakčia galvojai ir jautei.
Supratai: gyvenimas – gyventi.
Tai – didysis tikslas ir prasmė.
Atsibudęs tyloje Advento,
Tu atgimk Jo nuostabioj giesmėj.
J. Marcinkevičius
Šaltą gruodžio 17 d. vakarą visus, norinčius sušilti, į Elektrėnų bibliotekos salę sukvietė Elektrėnų kamerinis choras „Salve“, kuris kvietė susirinkusiuosius kartu supinti advento vainiką.
Juk adventas – tamsusis prieškalėdinis laikotarpis – tai ir žmonių fizinio bei dvasinio apsivalymo, stebuklingos ramybės ir taikos metas, kai nevalia nieko skriausti, reikia atsiprašyti tų, kuriuos kada nors įžeidei, blogą žodį pasakei.
„Mes tokį vakarą darome pirmą kartą, tikimės, kad pavyks išlaikyti tai kaip tradiciją, kurią tęsime kasmet,“ – apie pirmąsyk bendrai organizuojamą vakarą kalbėjo choro vadovė Regina Bartkienė. Elektrėnų kameriniam chorui vakarą padaryti dar šviesesnį ir malonesnį padėjo Elektrėnų meno mokyklos mokiniai Vitalija Tamošiūnaitė, Gerda Šipailaitė, Anastasija Genevičiūtė, Elektrėnų meno mokyklos folkloro ansamblio nariai (Fausta Hopenaitė, Dovydas Garnys, Kamilė Varškevičiūtė, Emilija Kasperavičiūtė) ir svečiai iš Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos: elektrėnietis Kornelijus Jaroševičius bei Lauryna Lankutytė.
Vakaro vedėja Beatričė Jaroševičienė papasakojo žiūrovams vieną apsakymą. „Gyveno karalius, o gyventi jam buvo labai nuobodu, tad jo pavaldiniai, norėdami karaliui dieną praskaidrinti, kiekvieną rytą jį sveikindavo. Kartu su jais į rūmus ateidavo ir elgeta. Jis visuomet atnešdavo karaliui dovanų obuolį. Karaliui tai nelabai patiko, bet dovaną priimdavo, o paskui iš vargšo žmogelio šaipydavosi. Visus elgetos atneštus obuolius karalius kraudavo į krepšį, kol obuoliai ėmė byrėti. Vieną dieną karaliaus numylėtinė beždžionėlė pačiupo obuolį, atsikando ir išspjovė karaliui po kojomis. Nustebęs valdovas išvydo obuolio viduje žvilgantį perlą ir liepė nedelsiant prapjauti visus pintinėje buvusius obuolius. Kiekviename rado po perlą. Netekęs žado karalius įsakė pakviesti keistąjį elgetą ir ėmė jo klausinėti. Šis atsakė: „Nešiau tau obuolius tam, kad suprastum: kiekvieną rytą gyvenimas tau dovanoja stebuklingą dovaną, apie kurią tu pamiršti ir išmeti lauk, nes tave supa didelė prabanga. Ši dovana – tai nauja prasidedanti diena.“
Kamerinis choras „Salve“ tikisi, kad Jūsų, mielieji, ne tik ausis, bet ir širdis tą vakarą pasiekė atliktų melodijų garsai, kurie suvirpino kiekvieną. Turėjome tame įžvelgti tą mažą stebuklą, kuris palydėjo gruodžio septynioliktosios vakarą.
„Mes tokį vakarą darome pirmą kartą, tikimės, kad pavyks išlaikyti tai kaip tradiciją, kurią tęsime kasmet,“ – apie pirmąsyk bendrai organizuojamą vakarą kalbėjo choro vadovė Regina Bartkienė. Elektrėnų kameriniam chorui vakarą padaryti dar šviesesnį ir malonesnį padėjo Elektrėnų meno mokyklos mokiniai Vitalija Tamošiūnaitė, Gerda Šipailaitė, Anastasija Genevičiūtė, Elektrėnų meno mokyklos folkloro ansamblio nariai (Fausta Hopenaitė, Dovydas Garnys, Kamilė Varškevičiūtė, Emilija Kasperavičiūtė) ir svečiai iš Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos: elektrėnietis Kornelijus Jaroševičius bei Lauryna Lankutytė.
Vakaro vedėja Beatričė Jaroševičienė papasakojo žiūrovams vieną apsakymą. „Gyveno karalius, o gyventi jam buvo labai nuobodu, tad jo pavaldiniai, norėdami karaliui dieną praskaidrinti, kiekvieną rytą jį sveikindavo. Kartu su jais į rūmus ateidavo ir elgeta. Jis visuomet atnešdavo karaliui dovanų obuolį. Karaliui tai nelabai patiko, bet dovaną priimdavo, o paskui iš vargšo žmogelio šaipydavosi. Visus elgetos atneštus obuolius karalius kraudavo į krepšį, kol obuoliai ėmė byrėti. Vieną dieną karaliaus numylėtinė beždžionėlė pačiupo obuolį, atsikando ir išspjovė karaliui po kojomis. Nustebęs valdovas išvydo obuolio viduje žvilgantį perlą ir liepė nedelsiant prapjauti visus pintinėje buvusius obuolius. Kiekviename rado po perlą. Netekęs žado karalius įsakė pakviesti keistąjį elgetą ir ėmė jo klausinėti. Šis atsakė: „Nešiau tau obuolius tam, kad suprastum: kiekvieną rytą gyvenimas tau dovanoja stebuklingą dovaną, apie kurią tu pamiršti ir išmeti lauk, nes tave supa didelė prabanga. Ši dovana – tai nauja prasidedanti diena.“
Kamerinis choras „Salve“ tikisi, kad Jūsų, mielieji, ne tik ausis, bet ir širdis tą vakarą pasiekė atliktų melodijų garsai, kurie suvirpino kiekvieną. Turėjome tame įžvelgti tą mažą stebuklą, kuris palydėjo gruodžio septynioliktosios vakarą.