Nepabūgusios kaitros sekmadienio, birželio 5 d., vakarą prie kryžiaus Abromiškių kaime susirinkusios moterys atėjo paminėti kryžiaus pastatymo ir pašventinimo dvejų metų sukaktį.
Živilė MISIŪNIENĖ Abromiškių kaimo bendruomenės narė
Metusios darbus, palikusios svečius, pamiršusios nuovargį, jos atėjo prie kryžiaus, pasipuošusios kaip į atlaidus. Iki sielos gelmių jaudina tai, kad toms moterims visa tai yra taip šventa. Stovėjau, žiūrėjau į jas ir galvojau: štai čia ir yra vienybės, supratimo, palaikymo, dvasingumo paslaptis. Gaila, tačiau iš jaunosios kartos abromiškiečių nebuvo nei vieno. Džiugu, kad kaime yra ir bus tokių didžiųjų visuomenininkių, entuziasčių, kurioms svarbu išsaugoti tikėjimą, kurios rūpinasi kaimo reikalais, dalyvauja renginiuose, susirinkimuose, kurioms svarbu, kuo ir kaip gyvena ir gyvens kaimas.
2009 metais, per Tėvo dieną, kunigas Marius Talutis ir monsinjoras Jonas Sabaliauskas pašventino kryžių. Atrodo, kad tai buvo tik vakar. Kiekvienais metais simboliškai paminimas kryžiaus pastatymas ir pašventinimas. Šiemet, birželio 5 d., po giesmių ir maldų prie kryžiaus, Jadvyga Bernotienė skyrė savo eiles dvasininkui M. Talučiui: <…> „Kai Abromiškių žmones ištiko nelaimės, Jums kilo idėja, mintis – gal kryžius prie kelio beširdžiams ką nors pasakys?! Ir griebės šį kryžių žmonės statyti, dar kartą taip noris ačiū sakyti <…>“.
Visos bendruomenės, kaimo žmonių ir kitų gyventojų vardu norime padėkoti kunigui M. Talučiui už šią dvasingą mintį – kad stovintis kryžius saugos kaimą nuo negandų, nelaimių, – taip pat Elektrėnų parapijos klebonui monsinjorui J. Sabaliauskui už tai, kad išrinko kryžiui tinkamą vietą, ir visiems, kurių dėka Abromiškių kaimo kelių sankirtoje iškilo šis katalikų simbolis, saugantis kaimą nuo nelaimių ir bausmių.