1794 metų sukilimui – 230

1794 metų sukilimui – 230

1794 metų sukilimas buvo paskutinis lietuvių ir lenkų mė­ginimas apginti Abiejų Tautų Respublikos nepriklausomybę. Po II padalijimo 1793 m. Rusijai atiteko maždaug pusė LDK teritorijos ir Lenkijos valdyta Ukrainos dalis. Prūsija pasisavino didelę dalį Lenkijos. Abiejų Tautų Respublika prarado savarankiškumą ir nuspręsta ją visai ištrinti iš žemėlapio. II padalijimas sukėlė visą kraštą.
Sukilimas prasidėjo 1794 m. kovo 24 d. Lenkijoje. Tadas Kos­ciuška (1746–1817) kilęs iš istorinės Lietuvos ir dalyvavęs bei pasižymėjęs Jungtinių Amerikos Valstijų Nepriklausomybės kare buvo paskelbtas Krokuvoje sukilimo vadu. Jis ragino visus griebtis ginklo ir varyti priešus iš krašto. Valstiečiams pažadėta sumažinti baudžiavą, atsišaukimais lietuvių kalba sukilėliai kreipėsi į valstiečius ragindami juos pradėti partizaninį karą, žadėdami asmens laisvę. Netrukus Krokuva ir Varšuva atsidūrė sukilėlių rankose.
Lietuvoje sukilimas prasidėjo balandžio 16 d. Šiauliuose. Sukilėlių vadu tapo Vilniaus karo inžinerijos mokyklos viršininkas Jokūbas Jasinskis. Sukilėliai išvadavo Vilnių ir balandžio 24 d. Rotušės aikštėje paskelbė Lietuvos sukilimo aktą, kuriuo buvo sudaroma sukilėlių vyriausybė – Lietuvos tautinė aukš­čiausioji taryba. Municipalinei gvardijai vadovavo architektas Laurynas Gucevičius.
Gegužės mėnesį sukilimas apėmė visą Lietuvą, bet vasarą ryžtingesnių veiksmų ėmėsi Rusijos kariuomenė, sukilėliai prarado iniciatyvą. Dar birželį Prūsijos kariuomenė užėmė Krokuvą. Rusijos kariuomenė rugpjūtį jau kontroliavo Vilnių, rugsėjį – Kauną. Lapkričio 5 d. pasidavė Varšuva. Ją gynė ir pasitraukę Lietuvos sukilėliai, mūšiuose žuvo Jokūbas Jasinskis, ATR tarpusavio įžado autorius Tadas Korsakas.
Sukilimo pralaimėjimas pagrei­tino dar vieną – paskutinį – Abiejų Tautų Respublikos padalijimą. Po šio padalijimo 1795 m. Lenkijos ir Lietuvos valstybės nebeliko.
Tadas Andrius Bonaventūra Kosciuška (1746–1817) – Lietu­vos ir Lenkijos valstybės politikas ir karo veikėjas, vyriausias 1794 m. sukilimo vadas, karo inžinierius, generolas, JAV karo už nepriklausomybę (1775–1783) dalyvis, Apšvietos idėjų žmogus ir aktyvus kovotojas už žmogaus teises.
Tado Kosciuškos atminimui 1820–1823 m. prie Krokuvos supiltas Kosciuškos kalnas, kuris tapo labiausiai lankoma vieta Lenkijoje. Kosciuškos vardu Junginėse Amerikos valstijose pavadinti keli miestai, aukščiausias kalnas Australijoje, Lietuvoje įvairiuose miestuose jo garbei pavadintos gatvės.
Vievio miesto Lazdynų Pelėdos biblioteka parengė virtualią parodą, skirtą 1794 metų sukilimo 230-osioms metinėms ir vyriausiojo sukilimo vado Tado Kosciuškos atminimui.
Parodos eksponatus galima pamatyti Elektrėnų savivaldybės viešosios bibliotekos svetainėje, skiltyje „Virtualios parodos“ ir Vievio bibliotekos „Facebook“ paskyroje.

Vievio miesto Lazdynų Pelėdos bibliotekos vedėja Irena Senulienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami Video

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų