Virginija Jacinavičiūtė
Kad nori būti dizainerė Eglė Bačianskaitė pajuto 12 klasėje, todėl baigusi „Versmės“ gimnaziją įstojo į Vilniaus dailės akademijos Telšių fakultetą, kuriame įgijo baldų dizaino ir restauravimo specialybę. Prieš dvejus metus Eglė apsigynė bakalauro darbą, kuris praėjusių metų pradžioje savo vietą atrado filosofo Vydūno muziejuje, įsikūrusiame Kintuose. Muziejuje lankytojus pasitinka „Vidinio tilsmo“ kambarys – nedidelė interaktyvi ir moderni lytėjimo, garso ir šviesų erdvė, kuri kartu su Vydūno gyvenimo filosofija sukuria vientisą minties ir dabartinės technologijos pasaulio sintezę. Ši ekspozicija įvairaus amžiaus lankytojams leidžia lengviau suprasti muziejinę informaciją. Dizainerės E. Bačianskaitės sukurtas „Vidinio tilsmo“ kambarys buvo įvertintas konkurse „Jaunojo dizainerio prizas“.
„Vidinio tilsmo“ kambarys – originalus ir neįprastas. Iš kur sėmėtės šios idėjos?
Sumeluočiau, jei atsakyčiau, kad idėja kilo vienu įkvėpimu. Pirminis įkvėpimo šaltinis man visada buvo ir bus gamta, tačiau, manau, geriausiai į šį klausimą atsako šviesos ir garso interaktyvios instaliacijos projekto vieta ir kuo remiantis įgyvendintas sumanymas. „Vidinis tilsmas“ tai nuolatinė ekspozicija Vydūno muziejuje, kuri sukurta remiantis lietuvių rašytojo, filosofo Vydūno biografijos ir knygos „Sveikata, jaunumas, grožė“ analize. Žinoma, išvystant galutinę idėją, analizavau modernias muziejų instaliacijas, dizaino sprendimus Lietuvoje ir dizaino, inžinerijos ir kitų disciplininių šakų projektus, jų pritaikymą erdvėse. Taigi, dabar galiu atsakyti, kad „Vidinio tilsmo“ kambario idėja gimė iš asmeninių išgyvenimų, gamtos motyvų, Vydūno biografijos, kūrybos, filosofijos, esamų muziejų, meno ir dizaino sprendimų.
Kas Jus įkvepia kūrybai?
Labiausiai mane įkvepia gamta. Iš gamtos paimtus motyvus – formas, detales, tiesioginį ir netiesioginį miško, žolės, dangaus, laukinės gamtos ryšį galite pastebėti beveik kiekviename mano sukurtame dizaino objekte. Tarkime, kavos staliukas „Stumbražolė“ – tiek pavadinimas, tiek pats objektas kalba apie santykį su gamta – staliuko apdailoje panaudota sudžiovinta ir į kasą supinta stumbražolė. Kitaip nei kiti kūrėjai, aš pasirinkau kelią primityviai ir kiek įmanoma paprasčiau pritaikyti gamtos elementus, kuo mažiau juos apdorojant ir paliekant natūralius. Galbūt nenustebinsiu skaitytojo, kaip vis dėlto žaviuosi gamta ir jos neapsakomu grožiu bei formom, tačiau būtent iš jos gimė, kas yra sukurta šiuo metu ir dar bus atrasta pasaulyje. Manau, pati kūrybos sąvoka yra šiek tiek pervertinama. Daugelis galvoja, kad reikia būti talentingam, norint kurti, bet aš manau, reikia mokėti analizuoti ir pastebėti aplinką. Nieko nėra sukurto, yra tik paimtos detalės, vaizdiniai, kas supa mus aplinkui. Juos sujungiant skirtingais deriniais gauname, atrodo, naują daiktą, tačiau tik esamų objektų derinį. Deriniuose ir atsiskleidžia grožis, kaip padaryti funkcionalų, patrauklų, naudingą objektą.
Taigi gamta ir aplinkos, jau sukurtų dizaino ar nebūtinai dizaino objektų, analizė, mane įkvepia kombinuoti naujus derinius, kurti.
O kokie žmonės Jus įkvepia?
Yra daug žmonių, kuriais žaviuosi. Tiesą sakant mane įkvepia ne tik mano specialybės atstovai, tačiau ir muzikantai, rašytojai, fotografai…, o kartais ir besimėgaujanti savo darbu pardavėja.
Kai sutinku žmones, kurie džiaugiasi, tiki ir myli tai, ką daro, tai didžiausias paskatinimas ir stiprybės šaltinis man.
Praktiką atlikote baldų įmonėje Danijoje… Kuo naudinga Jums buvo ši praktika? Ką naujo atradot ar sužinojot?
Nuvykti į Daniją, baldų šalį, man kaip baldų dizainerei, -ekstazės jausmas. Atlikau praktiką Hans Sandgren Jakobsen dizaino studijoje. Ištikrųjų Hans Sandgren Jakobsen studijoje buvau keletą kartų. Sužinojau, kaip Hans įkūrė, pradėjo savo kūrybos, dizaino linijos kelią. Man tai labai svarbi ir naudinga informacija, nes ateityje norėčiau išvystyti savo „EgB design“ liniją. Labai džiaugiuosi, kad turėjau galimybę susipažinti, padirbėti drauge su Hans ir kitais dizaino studijos kolektyvo dizaineriais. Tai nuostabūs žmonės, iki šiol palaikome ryšį. Prieš kelias juos aplankiau Grenoje, Danijoje.
Danija ir šios šalies žmonės – mano sielos draugai ir ramybės uostas. Jaučiu ir žinau, kad ten dar sugrįšiu, tik negaliu jums atsakyti ar trumpam ar visam.
2014 m. Litexpo parodoje pristatėte savo kurtą kėdę „Pieva“. Gal buvo daugiau kartų, kai jūs savo darbus pristatėte parodose?
„Litexpo“ „Baldai 2014“ paroda – mano pirmoji vieša ekspozicijos patirtis. Joje dalyvavau, kai dar studijavau, su pirmo kurso darbu „Pieva“.
Turėjau ir kitų parodų. 2015 metais dalyvavau parodoje „Achemos“ įmonės 50 metų jubiliejinėje parodoje, konkurse „Žaliosios improvizacijos“, Jonavoje, Homo Ludens galerijoje su tapybos darbais – chemikalų reakcijos ant skirtingų paviršių: ant medžio, stiklo, geležies, kartono.
Dalyvavau 2016 metais parodoje REED Vilniuje, Vilniaus dailės akademijoje su šviečiančiu kubeliu iš perdirbto plastiko.
Dalyvavau parodoje Vilniuje, kur gautas Jaunojo dizainerio prizas 2017 metais su „Vidinio tilsmo“ projektu. Jaunojo dizainerio prizo konkurse laimėjau komunikacijos kategorijoje papildomą prizą. Dar kartelį dėkui visiems už palaikymą, susidomėjimą ir šilumą.
O kuo užsiimate šiuo metu?
Šiuo metu dirbu korpusinių baldų dizainere, tačiau stengiuosi eiti ir savo individualiu kūrybos keliu. Esu susikūrusi dizaino liniją „EgB design“, prie kurios šiuo metu ir dirbu. Taip pat vystau vieną projektą su šviesų instaliacija, o kitą su pakabų dizaino linija.
Kokių profesinių svajonių turite?
Svajonių turiu daug ir įvairių, tačiau viena iš svarbiausių – išvystyti „EgB design“ ženklą iki lietuviško dizaino objektų produkcijos Europoje. Gal atrodo, kad mano užmojai per dideli, bet juk reikia nuo kažko pradėti. Nepabandęs nesužinosi pasiseks ar ne. Tad šiuo metu gyvenu ir bandau atrasti, laimėti, suklysti, nugriūti, atsistoti ir toliau siekti svajonės.
Ačiū už pokalbį
Nuotraukos iš asmeninio
E. Bačianskaitės fotoalbumo