Vasario 16-oji: atšventėme ir pradėjome naują šimtmetį

Julija Kirkilienė

Vasario 16-oji – Lietuvos vals­tybės atkūrimo šimtmetis – savivaldybėje buvo pažymėta smagiai bei išradingai, ir tai aprašyti reikėtų ne laikraščio spaudos lanko, o visos knygos. Kad po 50 ar 100 metų gyvensiantys žmonės žinotų, kaip savivaldybėje buvo atšvęstas šimtmetis, trumpai apžvelgsime svarbiausius akcentus, pridėdami nuotraukų. Gal dar po šimtmečio nuotraukose užfiksuo­tus veidus atpažins jų vaikaičiai. Juk laikraštis leidžiamas dar ir todėl, kad istorijos tyrinėtojai surastų objektyvios informacijos, kaip tuo laikotarpiu žmonės gyveno. Kaip gyveno žmonės 1918 metais, žinome iš laikraščių „Aušra“, „Varpas“, „Lietuvos aidas“ ir kt. Kaip gyveno žmonės prieš 300 metų, dabar jau žinome iš rankraščių, klebono Alfonso Kelmelio surastų Kazokiškių Švč. Mergelės Marijos Nugalėtojos bažnyčioje. Kaip gyveno Elektrėnų kraštas, žinome iš etnografės Onos Rasutės Šakienės surinktos medžiagos. O kaip gyvename dabar – informaciją paliekame ateities kartoms.

Kazokiškėse

Vasario 16-osios šventės maratonas neaplenkė Kazokiškių. Klebono pastangomis, prisidedant seniūnijai ir savivaldybei, skulptorius Arvydas Ališanka iš akmens

Kazokiškių renginių organizatorė J. Cesiūnaitė šventės dalyviams pristato atkurtos Lietuvos dainių A. Vilčinską

Kazokiškių renginių organizatorė J. Cesiūnaitė šventės dalyviams pristato atkurtos Lietuvos dainių A. Vilčinską

sukūrė stilizuo­tą Vyčio skulptūrą. Tos skulptūros atidengimo iškilmėmis Kazokiškių renginių organizatorė Jolanta Ce­siūnaitė vasario 15 d. ir pradėjo Vasario 16-osios šventę Kazokiškėse. Dedikaciją skulptūrai skyrė alytiškis literatas Vaclovas Matazinskas:

„…Mūs Kazokiškių kaimas, Tavo kūno dalis,
Mes dainuojam iš laimės,
Tu – kartu su mumis…
VYTĮ – simbolį mūsų,
atidengsim šiandien,
Tavo vardą minėsim – mes,
Motule, kasdien….“.

A. Ališanka papasakojo apie jam suteiktą kūrybos laisvę. Skulptūroje skeltą akmenį sujungia Vyčio skulp­tūra, tarsi jungianti praėjusį ir nau­ją šimtmetį. Darbas skulptoriui pasiūlytas todėl, kad jis Kazokiškių seniūnijoje turi įsirengęs dirbtuves. Paminklą atidengti patikėta buvo Kazokiškių gyventojui Silvestrui Kanevičiui ir skulptoriui A. Ališankai. Klebonui A. Kelmeliui pašventinus skulptūrą, šis įvykis palydėtas buvo fejerverkais. Prie paminklo kalbėjusi seniūnė Vladislava Valantavičienė pažymėjo, kad ši skulptūra – tai dar vienas lankytinas objektas Kazokiškių seniūnijoje ir priminė kitas lankytinas seniūnijos vietas.

Kazokiškėse šimtmečio šventė pradėta buvo prie skulptoriaus A. Ališankos stilizuotos Vyčio skulptūros

Kazokiškėse šimtmečio šventė pradėta buvo prie skulptoriaus A. Ališankos stilizuotos Vyčio skulptūros

Nuo bažnyčios, šalia kurios pastatyta skulptūra, gausi kazokiškiečių ir svečių eisena patraukė į kultūros namus, kur Lietuvos Nepriklausomybės Aktą perskaitė Aistė Nasutavičiūtė, naujai susikūrusi Kazokiškių jaunimo asociacija „Ąžuolas“ parodė sveikinimo intermediją „100-mečio duonos kelias“, seniūnė ir renginių organizatorė padėkos raštais ir simbolinėmis dovanėlėmis apdovanojo prie seniūnijos klestėjimo prisidėjusius žmones. Šventėje koncertavusi tautiška kapelija „Sutaras“ patriotiškumo pamoką – koncertą baigė primindama aktualią rytiečių patarlę, kad švaru ne ten, kur renka šiukšles, o ten, kur nešiukšlina. Po kapelijos pasirodymo dainas Lietuvai ir meilei skyrė atlikėjas Arvydas Vilčinskas. Kartu su savivaldybės vadovais, tarybos nariais, šventėje dalyvavo Seimo nariai Jonas Liesys ir Egidijus Vareikis.

Vievio meno mokykloje

Vievio meno mokykla Atkurtos valstybės šimtmetį paminėjo šventiniu koncertu. Mokyklos direktorius Eugenijus Vedeckas, prisimindamas 1990 metus,

Kompozitorė ir Vievio meno mokyklos mokytoja Liauda Vaitkūnaitė (stovi centre su kanklėmis) šimtmečio jubiliejui sukūrė kūrinį orkestrui ir vokalui „Ąžuolas Lietuvai“, diriguoja E. Vedeckas

Kompozitorė ir Vievio meno mokyklos mokytoja Liauda Vaitkūnaitė (stovi centre su kanklėmis) šimtmečio jubiliejui sukūrė kūrinį orkestrui ir vokalui „Ąžuolas Lietuvai“, diriguoja E. Vedeckas

padainavo Sąjūdžio laikų dainą ir padėkomis pasveikino pedagogų kolektyvą bei mokyklos rėmėjus ir pagalbininkus. Kompozitorė ir Vievio­ meno mokyklos mokytoja Liauda Vait­kūnaitė šimtmečio jubiliejui sukūrė kūrinį orkestrui ir vokalui „Ąžuolas Lietuvai“, kurio premjera buvo pristatyta žiūrovams. Orkestrui dirigavo E. Vedeckas. Minėjime dalyvavo Seimo narys E.Vareikis ir administracijos direktoriaus pavaduotojas Jonas Grybauskas.

Elektrėnuose

Kad Elektrėnuose šimtmetis buvo paminėtas įspūdingai, byloja ne tik lazerių ir šviesų šou, bet ir paauglių kompanija, gatvėse emocijas išliejusi daina „O Lietuva, būk per amžius laisva“.
Elektrėnuose šventė pradėta bu­vo prie bažnyčios varpų sąšaukos „Gloria Lietuvai“ klausymu. Išklau­sius 100 dūžių, bažnyčioje buvo aukojamos šventos Mišios, kuriose giedojo kamerinis choras „Aidija“. Po šv. Mišių prie paminklo žuvusiems partizanams Elektrėnų žemėse sa­vivaldybės vadovai padėjo gėlių ir perskaitė žuvusiųjų pavardes. Krašto apsaugos savanorių pajėgų Didžiosios Kovos apygardos 8-osios rinktinės 804 pėstininkų kuopos kariai salves skyrė už laisvą ir nepri­klausomą Lietuvą, žuvusiems partizanams už Lietuvos laisvę Elektrėnų savivaldybės žemėse ir už Elektrėnų krašto žmones.

Nuo bažnyčios šventė perkelta buvo į Elektrėnų kultūros centrą. Čia seniai įvesta tradicija per Vasario 16-osios iškilmes pasirodyti savivaldybės saviveikliniams kolektyvams. Šimtmečiui, žinoma, kolektyvai ruošėsi ypatingai ir žiūrovams parodė pačius geriausius savo kū­rinius. Vievio teatro studija specialiai paruošė skaitymus „Tautiška giesmė – priesaika lietuviams“. „Versmės“ gimnazijos skaitovai literatūrinėje kompozicijoje savitai perteikė Lietuvos šiądieną, tautinių šokių kolektyvas „Vijūnas“ šokyje „Sūpuoklės“ sujungė kelių kartų šokėjus, tarsi jungtų visas 100-mečio Lietuvoje gyvenusias ir gyvenančias kartas. Kiekvienas kolektyvas, kiekvienas atlikėjas savo kūrinį skyrė Lietuvos garbingam jubiliejui. Renginio vedėjai Vilius Kaminskas ir Ramunė Matonienė, sveikindami Lietuvą su Gimtadieniu, priminė, kad graži Tėvynė – tai gražus žmogus, pilnas gerumo, meilės, atjautos.
Po įspūdingo lazerių ir fejerverkų šou, žmonės, dalindamiesi įspūdžiais, pasklido po gatves. Nuo 2000 metų dalyvauju visuose renginiuose, bet neprisimenu renginio Elektrėnuose, kuriame būtų dalyvavę tiek daug žmonių. Scenarijų Valstybės atkūrimo 100-mečio paminėjimui Elektrėnuose paruošė Vida Ališauskienė.

Beižionyse

Vėliavos pakėlimas Beižionyse. Kalba tarybos narė Laimutė Ablingienė

Vėliavos pakėlimas Beižionyse. Kalba tarybos narė Laimutė Ablingienė

Beižionyse šimtmetis atšvęstas buvo vasario 17 dieną. Į miesto aikš­tę valstybės vėliavą motociklais atvežė beižioniškiai, jaunieji šauliai. Jie vėliavą ir pakėlė. Po

Beižionių jaunieji šauliai vėliavą į miesto aikštę atvežė motociklais

Beižionių jaunieji šauliai vėliavą į miesto aikštę atvežė motociklais

gražių kalbų ir seniūno Mindaugo Makūno prisiminimų apie ilgametę pedagogę Anelę Ramanauskienę, kuri tą dieną buvo palaidota, Beižionyse prasidėjo biatlono varžybos. Dalyviai per pūgą bėgo specialų ruožą ir šaudė į balio­nus. Pramoga buvo labai įdomi ir į ją įtrauktas buvo beveik kiekvienas šventės dalyvis. Kultūros namų salėje šventės

Beižionyse į dangų buvo paleista 100 žibintų

Beižionyse į dangų buvo paleista 100 žibintų

dalyvių laukė 16 kg šimtmečio tortas, pramogos ir apdovanojimai. Pilnoje salėje, kurioje buvo labai daug jaunimo (vieni čia gyvena, kiti atvažiavę pas tėvus šventėms), koncertavo grupė „16 Hz“. O po koncerto, kaip tik nurimus pūgai, beižioniškiai į dangų paleido 100 dangaus žibintų. Ir nors akcijos sumanytojos, renginių organizatorės Audronės Gudeliūnienės dėl svarbių asmeninių bėdų nebuvo, renginys pasisekė ir žinia apie Lietuvos šimtmetį iš Beižionių paskleista buvo plačiai ir ugningai.

Semeliškėse

Niekada nekilo mintis Lietuvos žemėlapį lyginti su žmogaus širdimi. Bet tokia mintis kilo poetui, publicistui, teatro ir kino režisieriui, vaikų rašytojui Vytautui V. Landsbergiui, dalyvavusiam Valstybės šimtmečio minėjime Semeliškėse.

Paminklą žuvusioms aukoms 1944 metais Semeliškėse pašventino Kietaviškių klebonas A. Tarasevičius

Paminklą žuvusioms aukoms 1944 metais Semeliškėse pašventino Kietaviškių klebonas A. Tarasevičius

Šimtmečio maratonas savi­valdy­bėje pabaigtas buvo Semeliškėse. Sekmadienį, vasario 18 d., gausus savivaldybės tarybos narių ir savivaldybės darbuotojų būrys užpildė bažnyčią, kur šv. Mišias aukojo Kietaviškių klebonas Aurymas Tarasevičius. Po šv. Mišių pagerbti buvo partizanai, žuvę Semeliškių apylinkėse, – gėlės padėtos prie atstatyto Kryžiaus Šilo gatvėje ir pašventintas paminklinis akmuo. Semeliškių gimnazijos balkone kompoziciją „Spindulys esmi begalinės šviesos“ perskaitė Vievio teatro studijos atlikėjai. Vėliau šventė persikėlė į gimnazijos salę, kur koncertavo dainuojamosios poezijos atlikėjas, aktorius Gediminas Storpirštis ir Vytautas V. Landsbergis. Šis koncertas buvo ne tik koncertas, bet ir pilietiškumo pamoka. Ir, kaip sakė V.V. Landsbergis, kadangi Lietuvos žemėlapis primena širdį, tai ir visos Lietuvos kraujagyslės, sutekančios į tą širdį, neturėtų būti užkištos krešuliais. Jis antrino prie paminklinio akmens kalbėjusiai Semeliškių seniūnei Loretai Karalevičienei, kuri priminė, kad Semeliškės turi savo praeities žaizdų: „Magaziną“, masinių žudynių vietą Dargonių miške, šią atminimo vietą, aplaistytą nukankintų, nužudytų partizanų krauju. Kiek jų, Semeliškių krašto ir Lietuvos kovotojų, atgulusių amžino įšalo žemėje, žuvusių miškuose? „Kiek jų, žuvusių už Lietuvos laisvę? Jų daug. Tad didžiuokimės savo tauta, istorija, puoselėkime patriotiškumą, kad atminimas būtų perduotas ateinančioms kartoms, o Lietuvos vardas skambėtų ir po šimto, ir po tūkstančio metų…
Šių dienų mūsų nesutarimai ir ambicijos yra bereikšmiai.
Esame per maži, kad galėtume pyktis, nesutarti, skaldytis. Turime būti vieningi ir gyventi santarvėje. Turime būti vieningi čia, Semeliškėse, Lietuvoje ir visame pasaulyje. Turime būti tokie vieningi, kokie esame, giedodami „Tautišką giesmę“, sirgdami už Lietuvos komandą krepšinio čempionate ar savo atlikėją „Eurovizijoje“, uždegdami Vėlinių atminties žvakutę už išėjusius, žuvusius.
Savo mažais, gerais darbais, tolerancija ir meile aplinkiniams, šiluma, atjauta mes galime sukurti geresnę, gražesnę, vieningesnę Lietuvą“, -kalbą baigė seniūnė. Scenarijų ruošė renginių orga­nizatorė Silvija Bielskienė.
Tokia gražia gaida Elektrėnų kraštas pasitiko ir palydėjo Valstybės atkūrimo šimtmetį. Apie jubiliejines šventes kitose seniūnijose ir mokyklose spausdinsime kitame numeryje – šiame neužteko vietos.

Susiję tekstai

Palikite atsiliepimą

Norite prisijungti prie diskusijos?
Palikite komentarą

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

UA-128678564-1