Turtą apsaugos tik testamentas

Virginija Jacinavičiūtė

Elektrėniškiai Loreta ir Petras (vardai pakeisti) kasdien gyvena slegiami nerimo. Jų vienturtis sūnus įniko į priklausomybes, tai netrukus­ ištuštino kišenes. Pinigams išse­kus, priklausomybė niekur nedingo, todėl netrukus sūnų ėmė kamuoti skolos, vėliau – antstoliai. Tėvai baiminasi, kad vienam iš jų mirus, antstoliai gali konfiskuo­ti sūnui pagal paveldėjimą priklausysiančią buto dalį, tuomet senatvė taps dar sunkesne našta. Redakcija kreipėsi į Teisės kli­ni­kos komandą, kuri nemokamai teikia konsultacijas teisiniais klausimais, ir pasidomėjo, kaip asmenys gali apsaugoti savo turtą. Loretos ir Petro šeimoje susiklosčiusią situaciją įvertino ir problemos sprendimo būdą pasiūlė Teisės ­klinikos konsultantė Justina.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.19 straipsnio 1 dalyje numatyta asmens teisė savo nuožiūra testamentu palikti visą savo turtą arba jo dalį vienam ar keliems asmenims, kurie yra arba nėra įpėdiniai pagal įstatymą, taip pat valstybei, savivaldybėms arba juridiniams asmenims. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta asmens teisė testamentu atimti paveldėjimo teisę iš vieno, kelių ar visų įpėdinių. Išanalizavus šį straipsnį ir atsižvelgus į pateiktą situaciją, kiekvienas sutuok­tinis turi teisę savo nuožiūra jam priklausančią turto dalį palikti bet kuriam jo pasirinktam asmeniui, pvz. kitam sutuoktiniui. Tokiu atveju sūnui (įpėdiniui pagal įstatymą) neatitektų jokia mirusio asmens turto dalis, išskyrus CK 5.20 straipsnyje numatytą išimtį, kada jis turėtų teisę į privalomąją palikimo dalį, t.y. tada, kai palikėjo mirties dieną sūnui reikalingas išlaikymas. Be to, minėto straipsnio 3 dalyje numatyta galimybė atimti paveldėjimo teisę iš asmens. Tai reiškia, kad testatorius, žinodamas, jog įpėdinis turi skolų, gali testamente nurodyti, kad šis asmuo nepaveldės jokio turto ar jo dalies, mirus testatoriui.
Taip pat CK 5.43 straipsnyje numatyta galimybė sudaryti bendrąjį sutuoktinių testamentą. Šiuo testamentu abu sutuoktiniai vienas kitą paskiria savo įpėdiniu ir po vieno sutuoktinio mirties visą mirusiojo turtą (iš jo ir bendrosios sutuoktinių nuosavybės dalį) paveldi pergyvenęs sutuoktinis, išskyrus privalomąją palikimo dalį. Trumpai tariant, mirus vienam sutuoktiniui, jo turtas pereina pergyvenusiam sutuok­tiniui, o įpėdinis pagal įstatymą (sūnus) šiuo atveju nepaveldi, išskyrus 5.20 straipsnyje nustatytą išimtį. Tačiau mirus ir pergyvenusiam sutuoktiniui, turtą, jei nebus sudarytas jo testamentas, paveldės įpėdiniai pagal įstatymą. Todėl ir tokiu atveju, jeigu nenorima, kad abiem sutuok­tiniams mirus, sūnus paveldėtų, CK 5.45 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė į bendrąjį testamentą įrašyti, kas paveldės mirus ir pergyvenusiam sutuoktiniui.
Atsižvelgus į situaciją, galima padaryti išvadą, kad šiuo atveju yra praktiškiau sudaryti vieną bendrąjį sutuoktinių testamentą vietoje dvie­jų testamentų, sudarytų kiekvieno su­tuoktinio. Tačiau reikia turėti omenyje, jeigu bendrajame testamente nebus nurodyta, kas po abiejų sutuoktinių mirties paveldės turtą, šis pereis įpėdiniams pagal įstatymą.
Nemokama teisinė konsulta­cija gali būti suteikta internetinė­je svetainėje www.teisesklinika.lt

Palikite atsiliepimą

Norite prisijungti prie diskusijos?
Palikite komentarą

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

UA-128678564-1