Teisminiai ginčai už mūsų pinigus

Spausdinti
Narių vertinimas:  / 1
BlogiausiasGeriausias 
Parašyta Antradienis, 11 rugpjūčio 2015

Julija KIRKILIENĖ

kop2Karšta rugpjūčio pradžia ir Mėlynojo mėnulio pilnatis padidina žmonių jautrumą ir norą su visuomene pasidalinti savo bėdomis, prisiminti skriaudas. Tokiomis dienomis redakcija gauna daugiau laiškų. Prieš porą savaičių Audronė Pranckevičienė atsiuntė laišką apie Elektrėnų savivaldybės sporto mokyklos direktoriaus Valdo Škadausko bylinėjimąsi su darbuotojais teismuose su prierašu: tokius dalykus, manau, reikia viešinti, o ne slėpti nuo mokesčių mokėtojų.

Autorius išgalvotas, bet problema tikra

Laiško pradžioje Audronė rašo, kad ši informacija jai gerai žinoma, bet nė vienas Elektrėnų savivaldybės sporto mokyklos bendruomenės narys sakė nepažįstantys tokios A. Pranckevičienės, niekas nematė jos teisme, todėl šią informaciją jai bus kažkas papasakojęs arba pavardė yra išgalvota. Bet informacija tikrai nėra išgalvota: konfliktas tarp dailiojo čiuožimo trenerės Ramunės Satkauskaitės ir Sporto mokyklos direktoriaus Valdo Škadausko iš televizijos laidos „KK2“ persikėlė į teismus: direktorius surado priežaščių vienai darbuotojai, TV laidos dalyvei, skirti drausminę nuobaudą, kitą darbuotoją, TV laidos dalyvę, atleisti iš darbo. Bylinėjantis, žinoma, samdomi advokatai. Sporto mokykla yra biudžetinė įstaiga, todėl laiško autorė mano, kad visuomenės interesas yra žinoti, kur leidžiami mokesčių mokėtojų pinigai. Neteisėtų darbuotojų atleidimų iš mokesčių mokėtojų pinigais išlaikomų įstaigų Lietuvoje pasitaiko dažnai. Vieni iš garsiausių ir brangiausiai mokesčių mokėtojams kainavusių buvo Vitalijaus Gailiaus ir Vytauto Giržado atleidimai iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos. V. Gailius ketino nustatyti atsakingus asmenis ir iš jų, o ne iš valstybės išieškoti žalą, bet ir neturtinę žalą, ir atlyginimus už priverstines pravaikštas pareigūnams sumokėjo ne vidaus reikalų ministras, atleidęs pareigūnus iš darbo, ne Prezidentė, kalbėjusi apie teisėtą atleidimą, o mokesčių mokėtojai. Mokesčių mokėtojai apmokės ir Sporto mokyklos direktoriaus bylinėjimosi su darbuotojais išlaidas, nes teisme V. Škadauskas tik atstovauja darbdaviui – Sporto mokyklai. Šiame konflikte aš matau dar vieną problemą – politinę. Savivaldybės sporto bendruomenė pasiskirstė po įvairias partijas, kurių vienos priklauso valdančiajai, kitos – opozicijai: V. Škadauskas priklauso Socialdemokratų partijai, o laiško autorę, matyt, kursto Sporto, turizmo ir pramogų centro darbuotojai, priklausantys Algimanto Adomaičio vadovaujamai, savivaldybės tarybos opozicijoje esančiai partijai „Tvarka ir teisingumas“. Partijų lyderiai, suradę silpnąsias grandis – darbuotojus, juos įvelia į ginčus su politinėms partijoms priklausančiais įstaigų vadovais. Tokie ginčiai tikrai neprisideda nei prie dorovinio vaikų auklėjimo, nei prie lėšų taupymo, bet politikams visos priemonės yra galimos.    

Audronės laiškas

„Elektrėnų savivaldybės sporto mokykloje vaikai ir jaunimas lanko įvairius sporto būrelius, treniruojasi, dalyvauja įvairiose varžybose, stengiasi kuo geriau atstovauti Elektrėnų savivaldybei. Sportininkai nori rezultatų, nori tapti čempionais ir t.t. Bet vaikučiai ir jaunimas neturi tinkamo inventoriaus, tinkamų sąlygų treniruotis, ne visų tėveliai išgali susimokėti už varžybas bei stovyklas. O Sporto mokyklos direktorius, užuot padėjęs treneriams ir sportininkams įsigyti tinkamo inventoriaus, sportinės aprangos, sportininkams apmokėjęs stovyklos išlaidas ar sudaręs sąlygas treneriams kelti savo kvalifikaciją, teismuose bylinėjasi su savo darbuotojais ir advokatams leidžia mokesčių mokėtojų pinigus. Direktorius, kuris vadovaujasi keistomis emocijomis, panašiomis į sąskaitų suvedinėjimą, turėtų vadovautis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais.

Neseniai direktorius teismuose bei Darbo ginčų komisijoje leido pinigus – ne savo, o mūsų – mokesčių mokėtojų! Direktorius iš darbo atleido vieną administracijos darbuotoją, tačiau teismas pripažino, kad atleidimas buvo neteisėtas. Direktorius fiktyviai inicijavo struktūrinius Sporto mokyklos pertvarkymus, kad galėtų atleisti darbuotoją iš užimamų pareigų. Taip pat ESSM turėtų sumokėti didelę kompensaciją tai darbuotojai už priverstines pravaikštas ir neteisėtą atleidimą. Tačiau direktorius ir šį teismo sprendimą apskundė. Vien tik apeliacinis skundas mokesčių mokėtojams kainavo 1500 eurų. Kiek dar Sporto mokyklai kainuos bylinėjimosi išlaidos?

Teismo posėdžio metu susidarė įspūdis, kad direktorius į šias pareigas, kurios vertos bedarbio išmokos, ieško mažiausiai Harvardo ar Oksfordo universitetą baigusio specialisto. Tačiau paties direktoriaus ir jo pavaduotojų išsilavinimas yra žemesnis už atleistos darbuotojos išsilavinimą. Nei viena iš pavaduotojų neturi pedagoginio išsilavinimo, netgi po struktūrinių pakeitimų, atsiradus pareigybei „pavaduotoja ugdymui“, šiai pareigybei nebuvo keliami reikalavimai dėl aukštojo pedagoginio išsilavinimo. Su kita darbuotoja direktorius pralaimėjo Darbo ginčų komisijoje, bet gi jis nusprendė toliau savo teisybę įrodinėti, tik ne už savo, o už biudžeto pinigus. Bando su ta darbuotoja bylinėtis teisme, pasisamdęs garsią, vieną brangiausiai visoje Lietuvoje apmokamų advokatų kontorą iš Vilniaus, kuriai ESSM moka didelius pinigus.

O juk užuot kovojęs su savo darbuotojomis, direktorius šias didžiules lėšas galėtų skirti sporto šakų vystymuisi. Ar tokia kova su moterimis direktoriui daro garbę? Ar ne laikas būtų keisti vadovą, sujungti Elektrėnų savivaldybės sporto mokyklą su Elektrėnų sporto, turizmo ir pramogų centru ir į šį postą paskirti neutralų sporto specialistą?“.

Bylinėjasi įstaga, o ne direktorius

Sporto mokyklai teismuose atstovaujanti advokatė Ramunė Šaikuvienė sako, kad ne direktorius asmeniškai, bet Elektrėnų savivaldybės sporto mokykla, kaip darbdavys, šiuo metu turi du darbo ginčus su darbuotojais: vienai darbuotojai buvo paskirta drausminė nuobauda už netinkamą pareigų vykdymą. Ši darbuotoja su paskirta drausmine nuobauda nesutiko, ją apskundė Darbo ginčų komisijai. Taigi darbo ginčą inicijavo ne direktorius (ar Elektrėnų savivaldybės sporto mokykla), o pati darbuotoja, todėl darbdavys (Elektrėnų savivaldybės sporto mokykla, vėlgi ne direktorius asmeniškai) pagal darbo ginčų nagrinėjimo tvarką turėjo dalyvauti darbo ginčo nagrinėjime. Darbo ginčų komisijos sprendimas, kuriame pripažinta, kad darbo drausmės pažeidimas padarytas, bet nurodoma, kad drausminė nuobauda skirta per griežta, dar nėra įsiteisėjęs, todėl teiginiai, kad „direktorius pralaimėjo Darbo ginčų komisijoje”, yra melagingi. Darbo ginčų komisijos sprendimas yra apskųstas teismui ir nėra įsiteisėjęs, be to, pripažinta, kad darbuotoja iš tiesų netinkamai vykdė darbo funkcijas, jai nustatytas pareigas. Darbo ginče dalyvauja ne direktorius, tačiau Elektrėnų savivaldybės sporto mokykla, kaip darbdavys, nes darbuotoja pati inicijavo darbo ginčą kreipdamasi į Darbo ginčų komisiją, o Darbdavys (mokykla) privalėjo dalyvauti ginčo nagrinėjime pagal darbo ginčų nagrinėjimo tvarką. Pabrėžtina, kad darbuotojai turi dirbti dorai ir sąžiningai, laikytis darbo drausmės, laiku ir tiksliai vykdyti teisėtus darbdavio ir administracijos nurodymus, darbo normas, laikytis technologinės drausmės, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, tausoti darbdavio turtą. O darbuotojams, pažeidusiems darbo drausmę, gali būti taikomos drausminio poveikio priemonės. Drausminė nuobauda yra neigiamo poveikio priemonė, skiriama darbuotojui kaip sankcija, įvertinant jo padarytą darbo drausmės pažeidimą. Tuo pačiu drausminė nuobauda atlieka ir prevencines drausminančios priemonės funkcijas pažeidėjo ir kitų tame pačiame kolektyve su pažeidėju dirbančių asmenų atžvilgiu. Taikydamas drausminio poveikio priemones ar paskatinimus, darbdavys atkreipia kitų darbuotojų dėmesį į skatinamų ar baudžiamų darbuotojų darbą kaip teigiamą arba neigiamą darbo pareigų atlikimo pavyzdžius. Nepakankama atliekamo darbo kontrolė, nereagavimas į daromus darbo drausmės pažeidimus ar nepakankamai griežtas jų, ypač šiurkščių pažeidimų vertinimas gali sąlygoti neatsakingą požiūrį į darbą ir aplaidų darbo pareigų atlikimą, galintį sukelti sunkias pasekmes. Straipsnio teiginiai, kad direktorius „nusprendė toliau kovoti ne už savo, o už biudžeto pinigus”, yra tendencingi bei klaidinantys, drausminę nuobaudą skyrė ir darbo ginčo šalis yra mokykla, todėl, mokykloje nesant teisininko, už advokato teisines paslaugas pagrįstai moka darbo ginčo šalis – Elektrėnų savivaldybės sporto mokykla.

Neturi teisininko, samdo advokatą

Pasak advokatės, dėl mokykloje atliktų struktūrinių pertvarkymų vienos darbuotojos pareigybės neliko, todėl ji buvo atleista iš pareigų. Ši darbuotoja su atleidimo iš darbo nesutiko, todėl kreipėsi į teismą. Taigi, darbo ginčą inicijavo ne direktorius (ar Elektrėnų savivaldybės sporto mokykla), o pati darbuotoja, o darbdavys (Elektrėnų savivaldybės sporto mokykla, vėlgi ne direktorius asmeniškai) pagal darbo ginčų nagrinėjimo tvarką turėjo dalyvauti darbo ginčo nagrinėjime teisme. Teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs, apskųstas aukštesnės instancijos teismui, todėl teiginiai, kad „teismas pripažino, kad atleidimas buvo neteisėtas. Direktorius fiktyviai inicijavo struktūrinius sporto mokyklos pertvarkymus, kad galėtų atleisti darbuotoją iš užimamų pareigų. Taip pat ESSM turės sumokėti didelę kompensaciją tai darbuotojai už priverstines pravaikštas ir neteisėtą atleidimą”, yra melagingi. Teismo sprendimas yra apskųstas aukštesnės instancijos teismui ir nėra įsiteisėjęs. Darbo ginče vėl dalyvauja ne direktorius, tačiau Elektrėnų savivaldybės sporto mokykla, kaip darbdavys, nes darbuotoja pati inicijavo darbo ginčą kreipdamasi į teismą, o darbdavys (mokykla) privalėjo dalyvauti ginčo nagrinėjime pagal darbo ginčų nagrinėjimo tvarką. Papildomai paminėtina, kad struktūriniai pertvarkymai mokykloje buvo realūs (t.y. pagrįsti svarbiomis priežastimis), o ne dėl kažkokių straipsnyje nurodomų neva asmeniškumų. Sprendimus dėl struktūrinių pertvarkymų patvirtino ir Elektrėnų savivaldybės sporto mokyklos taryba bei Elektrėnų savivaldybės taryba. Kaip jau minėta, darbo ginčo šalis yra mokykla, todėl, mokykloje nesant teisininko, už advokato teisines paslaugas pagrįstai moka darbo ginčo šalis – Elektrėnų savivaldybės sporto mokykla. Straipsnyje nurodytos sumos, neva apeliacinio skundo parengimas kainavo 1500 Eur, samdyti brangiausi advokatai yra klaidinantys bei neteisingi, advokatai buvo pasirinkti teisės aktų nustatyta tvarka ir nėra brangiausi Lietuvoje.

Share
Copyright 2011. Joomla 1.7 templates.