Perskaičiusi straipsnį „Sveikatos dienos proga gydytojai rūpinasi savo bėdomis“ buvau nustebinta, kaip gydytojas Zenonas Belickas lieja savo pyktį ir pagiežą ant kitų gydytojų, tarp jų ir gydytojos Daivos Sekonaitės. Mano manymu, save gerbiantis ir sąžiningas žmogus vengia apkalbėti, šmeižti, menkinti kitus ir girti savo nuopelnus. Gal ne daug reiškia mano žodžiai, bet negaliu tylėti, matydama, kaip nekaltai šmeižiama mano gydytoja. Nežinau aš gydytojų padarytų pažeidimų, man to ir nereikia žinoti, o nuomonę susidariau iš to, ką skaičiau spaudoje.
Aš ir mano vyras, abu neįgalūs, daug metų esame gydytojos D. Sekonaitės pacientai. Tik gydytojos D. Sekonaitės dėka, sirgdama pati ir slaugydama sunkų ligonį, neprarandu vilties ir jėgų.
Sakote, kad poliklinikos koridoriuose – eilės? O kaip jų gali nebūti, jei žmogus nežino, kada susirgs pats ar vaikas, kada pakils temperatūra ar spaudimas? O pacientui gydytojas gali skirti tik 15-20 minučių. Ką gydytojas gali suspėti per tiek laiko padaryti? Mūsų gydytoja visada stengiasi be talonų atėjusius ligonius priimti. Pati tai patyriau, ir mano vyras visada priimamas. Gydytoja dar suspėja ir gerą žodį pasakyti, ir patarti.
Z. Belickas teigia, kad gydytoja lekia pietų. Valgyti, žinoma, visiems reikia, bet pas gydytoją D. Sekonaitę esu buvusi ir 12, ir 13 val., tad nežinau, kada ji ir pietauja. Ne kartą mačiau, kaip užsitęsia jos priėmimo valandos, nes ji už durų ligonių niekada nepalieka. D. Sekonaitė yra gera gydytoja, todėl pas ją visada daug norinčių patekti, daug prisirašusių žmonių.
Mūsų poliklinikoje dirba daug gerų gydytojų. D. Sekonaitei atostogaujant teko kreiptis pas gydytojas Laimutę Ablingienę, Eugeniją Bakšienę, Violetą Noreikienę – visos jos stengėsi padėti. Jos nepriekaištavo, kad esu kitos gydytojos pacientė, priėmė mane, išklausė, gydė. Ačiū joms visoms. Teko ir pas gydytoją Z. Belicką lankytis. Prasėdėjau prie kabineto durų 4 valandas, per kurias jam tai išeiti, tai išvažiuoti reikėjo.
Gal greitai sulauksime vėluojančio pavasario. Gal saulės spindulys užsuks ir į Z. Belicko širdį, nes gydymo įstaigose turi vyrauti ramybė, santarvė, supratimas. Mūsų šeimos gydytojai Daivai Sekonaitei linkiu, kad tos intrigos nepaliktų kartėlio ir skausmo širdyje, kurios taip reikia ligoniams.
Pagarbiai,
Michalina Znaidauskienė