Smurtas artimoje aplinkoje

Spausdinti
Narių vertinimas:  / 0
BlogiausiasGeriausias 
Parašyta Penktadienis, 02 gruodžio 2011

Lapkričio 27 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariatas gavo Elektrėnų gyventojos pareiškimą, kad tą pačią dieną namuose, konflikto metu, jos vyras grasino fiziniu susidorojimu jai bei jos tėvui. Po to nuvedė pareiškėją į savo automobilį ir, rankoje laikydamas šaunamąjį ginklą, grasino ją nužudyti, mušė. Smurtą panaudojęs vyriškis buvo sulaikytas ir po apklausos uždarytas į Vilniaus apskrities VPK areštinę.

Vilniaus aps. VPK Elektrėnų PK

 

Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, Elektrėnų savivaldybėje per 10 šių metų mėnesių nuo sutuoktinių ar sugyventinių nukentėjo trys moterys, nuo tėvų ar patėvių nukentėjo trys vaikai. Ir šis sąrašas tikrai nėra galutinis, nes, kaip rodo policijos praktika, moterys, nukentėjusios nuo savo artimųjų, dažniausiai apie tai neinformuoja policijos, arba, jei ir informuoja, procesas užbaigiamas susitaikymu, atsisakymu dalyvauti tolimesniame procese. Dažni ir tokie atvejai, kai policijos pareigūnai iškviečiami dėl smurto, o, jiems atvykus į įvykio vietą, paaiškėja, kad auka ir smurtautojas susitaikė, toliau sau draugiškai vartoja alkoholinius gėrimus, užsipuola pareigūnus dėl jų atvykimo ir pan.

Iki šiol galioję teisės aktai numatė galimybę baudžiamąjį procesą dėl smurto artimoje aplinkoje pradėti tik gavus nukentėjusio asmens skundą.

Ikiteisminis tyrimas nepriklausomai nuo to, ar yra nukentėjusio asmens skundas, buvo pradedamas tik tais atvejais, kai buvo gaunama duomenų, kad smurtu artimoje aplinkoje įvykdytas nužudymas, sunkiai ar nesunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata. Taip pat ikiteisminis tyrimas pradedamas, jeigu buvo gaunamas nukentėjusio asmens skundas dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba dėl žmogaus terorizavimo.

Tačiau ikiteisminis tyrimas nebuvo pradedamas ir atliekamas, jeigu smurtu artimoje aplinkoje asmeniui buvo nežymiai sutrikdoma sveikata ar sukeliamas fizinis skausmas arba panaudojant psichinę prievartą nukentėjusiam asmeniui ar jo artimiesiems buvo reikalaujama elgtis pagal kaltininko valią, jei nebuvo nustatoma, kad šios nusikalstamos veikos turi visuomeninę reikšmę ar jomis padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti savo teisėtų interesų. Šiais išvardytais atvejais nukentėjęs asmuo, norėdamas, kad smurtautojas būtų nubaustas valstybės vardu, turėdavo pats, t. y. privataus kaltinimo tvarka, kreiptis į teismą bei pats pateikti padarytos nusikalstamos veikos įrodymus.

Visas šias sąlygas keičia nuo gruodžio 15 d. įsigaliosiantis LR Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, leisiantis operatyviai pašalinti smurtautoją iš gyvenamosios vietos (smurto vietos), ikiteisminis tyrimas bus pradedamas iš karto gavus informaciją (duomenų) apie smurto atvejį ir tam nereikės nukentėjusio asmens skundo. Įstatymas sudaro visas galimybes nedelsiant apsaugoti asmenį, patyrusį smurtą.

Kartu pažymėtina ir tai, kad minimas įstatymas numato ir atsakomybę už melagingą pranešimą, t.y. asmuo, melagingai pranešęs apie smurtą artimoje aplinkoje ar piktnaudžiavęs smurtą patyrusio asmens teisėmis, atsakys Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

Pranešimas parengtas remiantis Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorės Vidos Ramanauskienės pranešimu, skaitytu 2010 m. spalio 10 d. vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įgyvendinimo iššūkiai“ Seime.

Share
Copyright 2011. Joomla 1.7 templates.