Seimo narė Laimutė Matkevičienė: „Norint tinkamai vykdyti Seimo nario pareigas, labai svarbu išgirsti žmonių problemas“

Seimo narė Laimutė Matkevičienė: „Norint tinkamai vykdyti Seimo nario pareigas, labai svarbu išgirsti žmonių problemas“

Praėję 2019-ieji metai buvo išskirtiniai Lietuvai. Per metus vyko treji rinkimai: savivaldybių tarybų ir merų, Respublikos Prezidento bei Europos Parlamento, o 2020-ieji – Seimo rinkimų metai. Atsižvelgiant į savivaldybių siūlymus, Lietuvoje perbraižytos rinkimų apygardų ribos. Elektrėnų savivaldybės gyventojai, kaip ir ankstesniuose rinkimuose, balsuos dviejose – Kai­šiadorių–Elektrėnų, bei Trakų–Vievio – apygardose. Nauja tai, kad Lietuvos Respublikos Seimas, atsi­žvelgdamas į Pasaulio lietuvių bendruomenių prašymus, 2020 m. rugpjūčio mėnesį nutarė įsteigti atskirą, užsienio lietuviams skirtą­ vienmandatę rinkimų apygardą. Ti­­ki­masi, kad toks sprendimas už­ti­krins didesnį lietuvaičių įsitrau­ki­mą į ­Lietuvos politinį gyvenimą.
Kaip ir kiekvienais metais trumpai noriu apžvelgti savo darbą Seime.

Bendravimas su rinkėjais

Seimo narė Laimutė Matkevičienė
Seimo narė Laimutė Matkevičienė

Darbų, susitikimų, bendravimo ir atradimų sūkuryje bėga ketvirtieji mano metai Seime, kur sąžiningai ir atsakingai vykdau Seimo nario pareigas. Mano darbas – ne tik dalyvavimas Seimo plenariniuose po­sėdžiuose, bet ir posėdžiavimas Se­niūnų sueigoje, Sveikatos reikalų komitete, Priklausomybių prevencijos komisijoje, kurios pirmininkė esu, Tarpparlamentinių ryšių su Lotynų Amerikos ir Karibų šalimis grupėje, kurioje pirmininkauju, Respublikos Seimo ir Lenkijos Respublikos Senato asamblėjoje bei kt. Seimo nario darbas – didelė atsakomybė, kurią man suteikė rinkėjai, todėl į savo pareigas žiūriu rimtai – pernai dalyvavau visuose posėdžiuose. Norint tinkamai vykdyti Seimo nario pareigas, labai svarbu bendrauti su rinkėjais, išgirsti jų problemas, nuogąstavimus ir patarimus, todėl daug dėmesio skiriu susitikimams rinkimų apygardoje – dalyvauju renginiuose, minėjimuose, jubiliejuose, lankausi darželiuose, mokyklose, bibliotekose, įstaigose, organizacijose. Renginių ir susitikimų akimirkomis dalinuosi socialiniame tinkle „Facebook“, apie mano bendravimą su rinkėjais praneša ir vietinė spauda. Ne kartą turėjau džiaugsmo su Kaišiadorių–Elektrėnų rinkimų apygardos gyventojais bendrauti Sei­me, kur lankėsi moksleivių, studentų, senjorų grupės, koncertavo mūsų apygardos kolektyvai. Artimiausiu metu Seime numatyta surengti Kaišiadorių šv. Faustinos mokyklos mokinių piešinių parodą, koncertuos Kaišiadorių dainavimo studijos „Tagretukas“ dainininkai. Gerbiu ir vertinu kūrėjų, saviveiklinin­kų darbą, kuris praskaidrina gyvenimą, suteikia energijos darbams. Esu renginių-konkursų „Linksmosios sū­pynės“ ir dainų festivalio „Aš ir daina“ globėja, įvairių renginių rėmėja.
Per 2019 m. dalyvavau 4-iose trumpalaikėse komandiruotėse: Briu­selyje, Prahoje, Tamperėje (Suo­mija), Lenkijoje – Liublino unijos 450 m. jubiliejuje. Artimiausiu metu esu pakviesta dalyvauti renginyje Švedijos parlamente, vėliau Islandijoje – 6-je Planetos jaunimo konferencijoje „Prevencija yra įmanoma“. Man labai įdomus ir prasmingas tarpparlamentinis darbas su Lotynų Amerikos ir Karibų salų šalių atstovais. Nuo kadencijos pradžios dalyvavau šešiuose susitikimuose su Lotynų Amerikos ir Karibų salų delegacijomis. Šis bendravimas ne tik įdomus, bet ir naudingas tiek Lietuvai, tiek emigracijoje gyvenantiems lietuviams, nes šiose šalyse gyvena daug išeivių iš Lietuvos. Bendravimas su Lotynų Amerikos ir Karibų salų šalių atstovais padeda kurti glaudesnį parlamentinį dialogą, vedantį į aktyvesnį mūsų šalių bendradarbiavimą.
Nuo kadencijos pradžios daviau 34 interviu radijui, pateikiau 24 autorinius pranešimus žiniasklaidai ir 33 pranešimus sveikatinimo klausimais, dalyvavau 18-oje spaudos kon­ferencijų. Dažniausiai teko kalbėti apie Priklausomybių prevenciją, vaikų mitybą ir jos organizavimą ugdymo įstaigose, ligonių slaugą ir geriatriją.

Darbas rinkimų apygardoje
2019 m. individualiai išklausiau per 200 gyventojų, kurių dalis atvyko į priėmimo kabinetą Elektrėnuose, kiti kreipėsi į mane renginių ar vizitų į įstaigas metu. Dauguma žmonių prašo pagelbėti sprendžiant asmeninius rūpesčius. Bet yra labai aktyvių elektrėniškių, kuriems rūpi įvairios šalies ir Elektrėnų aktualijos – sveikatos apsauga, kompensuojamų vaistų pardavimo tvarka ar bebrai, darantys savo tvarką Kapuštėlio ežeriuke. Pagyvenę žmonės skundžiasi dėl dantų protezavimo, nerenovuotų daugiabučių namų, didelių šildymo kainų, žemės grąžinimo miestuose ir mažų kompensacijų už negrąžintą žemę, nepravažiuojamų vietinės reikšmės kelių. Aktyvūs elektrėniškiai ateina su pasiūlymais sportininkų rėmimo, vaikų iš socialinės rizikos šeimų užimtumo ir net aktyvių mūsų kraštiečių įamžinimo klausimais.
Nemažą dalį vietinės reikšmės problemų pavyksta išspręsti dar kabinete, telefonu susisiekus su atsakingais asmenimis, pakonsultavus ar nukreipus į atitinkamą instituciją. O kartais žmogui padėti nėra galimybių, nes situacija priklauso nuo galiojančių įstatymų (pvz., maža kompensacija už miesto žemę). Pasitaiko, kad žmogus paskubomis pasirašo dokumentą, nepasitaręs, todėl nukenčia.
Seimo narės Laimutės Matkevi­čienės priimamajame­ Elektrėnuo­se kiekvieną pirmadienį 8–12 val. ir ketvirtadienį 13–17 val. interesantų laukia padėjėjas Vytautas Vėželis.

Apie bendrus Seimo darbus
Per 2019 m. individualiai ar su kolegomis pristačiau per 70 įstatymo projektų. Pusė jų jau priimti, kiti – laukia savo eilės Seime.
Ne visi planai ir darbai pavyksta taip, kaip planuojama, neretai juos įgyvendinant iškyla naujų iššūkių (pvz., dėl švietimo reformos), bet yra labai daug teigiamų ir neginčijamų pokyčių. Neabejoju, kad kiekvienas Lietuvos pilietis pajuto, kad padidėjo pensijos, išaugo vaiko pinigų išmoka, pakilo minimalus atlyginimas. Vidutinės senatvės ir netekto darbingumo pensijos augo daugiau nei 9% ir pirmą kartą viršijo darbo užmokesčio augimą. Vidutinė pensija padidėjo apie 34 eurus ir šiuo metu siekia 377 Eur, o su būtinuoju stažu – iki 399 Eur. Valdančioji dauguma išsikėlusi tikslą pensijas didinti iki 600 Eur. Šalpos pensijos, mokamos tiems, kurie neturi būtinojo darbo stažo ar išaugino ne mažiau nei penkis vaikus, sieks 210 Eur. Auga netekto darbingumo (neįgalumo) pensijos, priemokos mažiausių pensijų gavėjams. Pirmą kartą pradėtos kompensuoti po 2008–2009 m. vykusios finansinės krizės sumažintos pareigūnų, karių, našlių, našlaičių, mokslininkų, maitintojo netekimo išmokos bei kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas. Kol kas numatyta kompensuoti iki 10% netektų paminėtų pajamų, bet sakoma, gera pradžia pusė darbo. Viliamės, kad nekils kliūčių pradėtą darbą tęsti. Žinoma, liko dar daug diskusinių klausimų, pvz., kaip suvienodinti vienišų žmonių ir našlių pensijas. Šios socialinės grupės patiria tokius pat sunkumus, todėl ir išmokos turėtų būti vienodos.
Nuo 2020 m. sausio vaiko pinigai siekia 60 Eur/mėn., o gausioms šeimoms 60–100 Eur. Pradeda galioti Valstybės lengvatinė būsto paskola jaunoms šeimoms. Nuo 2020 m. minimalus atlyginimas – 607 Eur (nuo 555 Eur). Pakilo ir minimalus valandinis atlyginimas (MVA) – nuo 3,39 iki 3,72 Eur. Šiuo metu GPM siekia 20%, PSD – 6,98%, VSD – 12,52%.

Švietimas ir kultūra
Vyriausybė pritarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlymui ir Švietimo įstatymo pataisoms, kuriomis numatytas paska­tinimas (nuo 2020 m. rugsėjo) tarp­tautinių olimpiadų ir konkursų nu­galėtojams. Paskatinimas sieks iki 1000 Eur mokiniui. Taip pat numatyta skirti lėšų iš Valstybės biudžeto toms savivaldybių bendrojo lavinimo mokykloms, kuriose mokomi mokiniai, atvykę iš įvairių šalies vietovių. Dėl šio sprendimo turėtų sumažėti finansinė našta bendrabučių išlaikymui, o vaikai turėtų didesnes galimybes mokytis šiose mokyklose.
Šiuo metu tobulinamas Kultūros politikos pagrindų įstatymas. Apibendrinus visuomenės institucijų pasiūlymus šiuo įstatymu turėtų būti užtikrintas vieningos valstybės, regioninės ir savivaldybių kultūros politikos įgyvendinimas. Mano manymu, tikrai pasiteisinęs sprendimas yra Kultūros pasas, suteikiantis galimybę moksleiviams nemokamai apsilankyti teatre, koncertuose ar muziejuose.
Valstybės biudžeto lėšomis įsteig­­ti 28 grupinio gyvenimo namai, ku­riuose gyvena apie 40 vaikų ir 175 suaugę asmenys su negalia. Numatoma įkurti dar 51 Grupinio gyvenimo namus – tarp jų ir Žiežmariuose.
2020 m. sausio 28 d. Seimas priėmė Aplinkos apsaugos valstybės kontrolės įstatymo pataisas, kurios suteikė Aplinkos apsaugos valstybės kontrolės pareigūnams daugiau teisių reaguoti į pažeidimų atvejus. Sugriežtinti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų ir taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir ga­liojimo panaikinimo pagrindai. Aplinkos apsaugos agentūros darbuotojus bus privaloma bet kuriuo paros metu įleisti į teritorijas ir sudaryti galimybę patekti prie užterštų vietų ar šaltinių.Taip pat mokesčio už aplinkos taršą įstatyme numatyti didesni mokesčio už aplinkos teršimą tarifai, kurie skatins teršėjus investuoti į prevencines taršos mažinimo priemones (tam pritarė visi 93 balsavime Seime dalyvavę Seimo nariai).

Išskirtiniai metai
2016–2020 m. Seimas, puoselė­damas istorinę atmintį, 2020 metus paskelbė Lietuvos Steigiamojo Seimo šimtmečio; Tautodailės; Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos; UNESCO pasaulio paveldo Lietuvoje; Mokyklų bendruomenių; Eugenijos Šimkūnaitės; Ateitininkų, Čiunės Sugiharos; Vaikų emocinės gerovės bei šv. Jono Pauliaus II metais.
Po kelių savaičių minėsime Atkurtos Lietuvos Nepriklausomybės 30-etį. Gegužės 15-ąją sukaks 100 me­tų, kai Lietuvos Steigiamasis Sei­mas paskelbė Lietuvą Demokratine Respublika. Manau, kad šiandien visuomenei trūksta informacijos apie 1920-ųjų metų Lietuvos Steigiamojo Seimo narius ir jų indėlį. Ši sukaktis – geras laikas prisiminti tuos, kurie Steigiamajame Seime įtvirtino vakarietiškos demokratinės, parlamentinės valstybės principus, tikėjimo, sąžinės ir žodžio laisvę ir kitas pamatines vertybes.
Svarbus šių metų įvykis – 2020 m. sausio 13 d. iškilmingas Laisvės gynėjų dienos minėjimas, vykęs Kovo 11-osios Akto salėje. Tradiciškai per renginį buvo įteikta Laisvės premija, kuri šiemet skirta Lietuvos istorijos metraštininkui, Lietuvos rezidentui, buvusiam kaliniui Albinui Kentrai. Mane, kaip ir daugelį, sujaudino laureato žodžiai: „Dėkoju už tą gražią premiją, ją skiriu sesėms, broliams, šeimai, Šilalei, Vilniaus universitetui ir visai Lietuvai… Už ją paaukota daug gyvybių. Lietuva kovėsi dėl savo laisvės vienui viena, be jokios paramos iš svetur“. Iki širdies gelmių jaudina Laisvės premijos laureato pasipriešinimas okupantams, atkakli kova už laisvę, indėlis žadinant istorinę atmintį, ugdant tautiškumą ir pilietiškumą.

Pagarbiai,
Laimutė Matkevičienė

Užs. 1872

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Aktualijos

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų

Kultūra

Liaudies balsas

Policija informuoja

Projektai

Reklama

Šimtmečio portretai

Sportas

Verslas