Sąjūdžio metais reikia ne drebučių, o naujo sąjūdžio

Sąjūdžio trisdešimtmetį at­šventėme tokiu metu, kai visi 2018 metai Seimo paskelbti Sąjūdžio metais ir kai, atrodo, kiekvienas Žemėje kalbantis daiktas, tik ir kalba apie Valstybės saugumo departamento paviešintą informaciją. O tose pažymose, kaip sako „Sąjūdžio žinios“ pirmasis redaktorius ir vienas iš Persitvarkymo sąjūdžio iniciatyvinės grupės narių Arvydas Juozaitis, „… Vien inkštimas ir kūno spazmos, meldžiant pinigų…“. „Galite įsivaizduoti, jei­gu mes šitaip Sąjūdyje būtume kalbėję? Šitokiu žargonu, su tokiais keiksmais, tokia protavimo bejėgyste ir nepajėgumu formuluoti jokios rišlesnės minties?- savotiška nuoskauda socialiniuose tinkluo­se apie paviešintus Eligijaus Masiulio pokalbius su verslininkais dalijasi Nepriklausomybės akto signataras.- Bet virš visko – ropojimas keliais ir uodegos vizginimas, stovėjimas ant užpakalinių kojelių, priekines letenėles linksmai, nelyginant tai daro taksiukai, judinant, kad tas dresuoto gyvūno uolumas būtų pagirtas ir įvertintas paskola nekilnojamo turto verslo projektams vystyti“. Toks dresuotų gyvūnėlių uolumas vilnija ne tik aukščiausioje valdžioje. Jis ritasi per savivaldybes, tik gal neatėjo laikas įvairių pokalbių savivaldoje klausytis. Todėl ne veltui žurnalistė ir viena iš Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narė Irena Vasinauskaitė savo kalboje iškilmingame posėdyje Seime palietė savivaldą. Visą Valstybės saugumo paviešintą informaciją žurnalistė vertina per kritiką politikams: „Protingo žmogaus neapgaus…“ ir priekaištavo rinkėjams, politikus renkantiems ne pagal žmogaus gerus darbus, o pagal pažadus. Pagal pažadus renkami politikai ir į savivaldą. Savivaldybėse įkurtos tikros kunigaikštystės, kuriose tiesiogiai išrinkti merai ir juos palaikančios partijos yra pasiruošę valdyti, kol juos išneš. Tam kuriamos ištisos sistemos. Ne išimtis ir mūsų savivaldybė, kurios tiesiogiai išrinktas meras Kęstutis Vaitukaitis ir 12 žmonių frakcija taryboje priklauso tai pačiai dabar nuolatos linksniuojamai Liberalų sąjūdžio partijai. Elektrėnų liberalai pasiruošę valdyti amžinai ir tuo tikslu sukūrė savo veiklos strategiją: visi savivaldybės įstaigų vadovai privalo priklausyti mero partijai. Na, jeigu ir neprivalo, bet kažkaip visi taip nori tai partijai priklausyti, kad nepartinio beveik neliko nė vieno savivaldybės įstaigos vadovo, išskyrus „Versmės“ gimnazijos direktorių Egidijų Kontrimą ir dar vieną kitą. Garbė tam vadovui, supratusiam, kad pedagogas, kaip kunigas, turi būti vienodai teisingas visiems mokiniams ir jų tėveliams bei neduoti jokios minties priekaištams, kad savo partijos mokyklos bendruo­menę galėtų vertinti geriau. Deja, daugumos mokyklų vadovai pasirenka „ropojimo keliais ir uodegos vizginimo“ politiką, tuo užsitikrindami, kad pasibaigus kadencijai nesulauks gąsdinimų: „po mėnesio galiu atleisti…“. Tuoj prasidės rinkimai į savivaldą ir, kaip būna per kiekvienus rinkimus, partijų rinkiminiuose sąrašuose vėl matysime eilę įstaigų vadovų, nors jie negali būti tarybos nariais. Bet įstaigų darbuotojai atneš partijai daug balsų. Kaip sako Persitvarkymo sąjūdžio lyderis, Sąjūdžio garbės pilietis Vytautas Landsbergis, „…kolūkiečiai niekada nebalsuodavo prieš kolūkio pirmininką…“. Šiais pamąstymais nenoriu pasakyti, kad Elektrėnų savivaldybėje viskas blogai. Noriu tik priminti lietuvio prigimtį – prisitaikyti. Juk ir okupacijos metais tik saujelė žmonių pasirinko geriau žūti, bet netarnauti okupantui, įvairiomis priemonėmis verčiančiam žmogų paklusti. Dauguma sakė, kad nieko nepakeis, o jiems gyventi reikia. Taip ir gyveno pusamžį… su nuoskauda širdyje, bet prisitaikę. Panašiai dabar gyvena ir mūsų savivaldybės žmonės, kurių bene dauguma jau priklauso mero partijai. Sakau, mero, nes liberalios politinės pažiūros ne kam rūpi. Pagal tas liberalias pažiūras dabar jau Elektrėnuose būtų galima tuokti net vienos lyties asmenis. Bet liberalizmo savivaldybėje yra tiek, kiek nei žodžiais, nei darbais kitaip mąstantys jiems netrukdo veikti. Elektrėnų liberalams priimtiniausi yra pataikaujantys, nediskutuojantys gyventojai. Tai patvirtina meras, išskirtiniame interviu portalui Alfa.lt. į klausimą, ką laikote didžiausiu savo pasiekimu mero poste, atsakęs:
„Elektrėnų savivaldybės administracijoje pavyko suburti komandą motyvuotų, vieningų ir darbščių žmonių, kurie gerai atlieka savo darbą“.
O į klausimą, ką norėjote pakeisti savo savivaldybėje, bet iki šiol nepavyko, meras atsakė:
„Sunkiai įgyvendinamos savi­valdybės įstaigų reformos, pertvarkos. Nuolat susiduriame su negatyviu savivaldybės gyventojų, vietos politikų požiūriu į bandymus reformuoti savivaldybės įstaigas. Įvairios interesų grupės dažnai skleidžia netikslią ar net melagingą informaciją, kuri trukdo atlikti būtinas reformas“.
Žodžiu, visi blogi, išskyrus savivaldos darbuotojus, t.y. tuos, kurie niekada neprieštarauja. Ir tokia padėtis yra ne vien Elektrėnų savivaldybėje, o daugumoje savivaldybių. Todėl atšventus Lietuvos Persitvarkymo są­jūdžio trisdešimtmetį, vis garsiau kalbama apie naują sąjūdį. Kaip sakė Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, filosofas, politologas Vytautas Radžvilas, skandalų ir panašių socialinių blogybių kamuojama valstybė nejučia tampa savotiškais „drebučiais“, kurie lengvai gali tapti bet kieno grobiu. Pasak V. Radžvilo, Sąjūdžio metais atėjo laikas kurti naują sąjūdį, kurio tikslas būtų žadinti pilietiškumą, skatinti tautinį ir valstybinį sąmoningumą, tai yra savybes, kurios mums kartą leido išsikovoti Nepriklausomybę. Elektrėnuose tai taip pat labai aktualu.

Julija Kirkilienė,
redaktorė

 

Escola-nova. nuotr.

Susiję tekstai

Palikite atsiliepimą

Norite prisijungti prie diskusijos?
Palikite komentarą

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

UA-47717949-1