Pirmajame Lietuvos Seime – Semeliškių parapijos klebonas Jonas Steponavičius

Sukaktys
Prieš 100 metų įvyko pirmasis Steigiamojo Seimo posėdis

 

Istorijos šaltiniai nurodo, kad pirmas Steigiamojo Seimo posėdis įvyko 1920 m. gegužės 15 d. tuometinėje laikinojoje Lietuvos sostinėje Kaune, miesto teatro salėje. Pirmajam posėdžiui pirmininkavo Gabrielė Petkevičaitė, Seimo pirmininku išrinktas krikš­čionis demokratas Aleksandras Stulginskis paskelbtas Lietuvos prezidentu. Gegužės 15-oji – pirmoji Steigiamojo Seimo posėdžio diena – žymi mūsų valstybės pradžią.
Tada, prieš 100 metų, Steigiamasis Seimas paskelbė esant atstatyta nepriklausomą demokratinę Lietuvos Respubliką. O gegužės 21 d. pradėtas svarstyti naujos konstitucijos projektas. 1920 m. birželio 10 d. paskelbė antrąją laikinąją Konstituciją, kurioje pirmą kartą deklaruota parlamentinė santvarka. „Visiems Lietuvos piliečiams laiduojama asmens, buto ir korespondencijos neliečiamybės bei tikybos, sąžinės, spaudos, žodžio, streikų, susirinkimų ir draugijų laisvė. Mirties bausmė naikinama“.
Nuo 1920 m. spalio iki 1921 m. vasario mėnesio Lietuvos Steigiamasis Seimas buvo išsiskirstęs. Lenkijos legionams puolant Lietuvą, Seimo nariai gynė valstybę. Tuo metu veikė vadinamasis Mažasis Seimas, kurį sudarė Pirmininkas ir šeši Steigiamojo Seimo nariai.
Steigiamasis Seimas dirbo 29 mėnesius, turėjo 257 plenarinius posėdžius ir 963 komisijų posėdžius, priėmė per 300 įstatymų. Svarbiausias darbas – 1922 m. rugpjūčio 1 d. priimta pirmoji nuolatinė Lietuvos Respublikos Konstitucija, kuri baigė iki tol buvusių laikinųjų konstitucijų ciklą: valstybę paskelbė demokratine respublika. Įdomu, kad Lietuvos valstybės nepriklausomybės atkūrimas yra įtvirtintas dviem dokumentais, kurių vienas yra kito priežastis ir tąsa, o Lietuvos Tarybos priimtas 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Aktas, be 1920 m. gegužės 15 d. Steigiamojo Seimo rezoliucijos būtų nepilnas ir neužbaigtas. Taip pat svarbu, kad beveik po 70-ies metų, atkuriant Lietuvos valstybės nepriklausomybę, Lietuvos Respublikos Aukš­čiausioji Taryba 1990 m. kovo 11 d. Akte „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“ įtvirtino, kad 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Aktas ir 1920 m. gegužės 15 d. Steigiamojo Seimo rezoliucija „niekada nebuvo nustoję teisinės galios ir yra Lietuvos valstybės konstitucinis pamatas“.
Tarp išrinktųjų į Steigiamąjį Seimą buvo ir mūsų kraštietis, semeliškietis klebonas Jonas Steponavičius. Jo biografijoje rašoma: 1903 m. baigė Vilniaus kunigų seminariją, 1907 m. – Peterburgo dvasinę akademiją, 1906 m. įšventintas kunigu, įgijo teologijos magistro laipsnį. 1910–1912 m. Miuncheno, Berlyno, Leipcigo universitetuose studijavo psichologiją ir pedagogiką. 1912 m. įgijo filosofijos daktaro laipsnį.
Nuo 1912 m. paskirtas Vilniaus Šv. Jono bažnyčios vikaru. Pirmojo pasaulinio karo metu pasitraukė į Rusiją, 1915–1919 m. Rusijos imperijos kariuomenės Kaukazo armijos kapelionas. Aktyviai reiškėsi Tifliso lietuvių gyvenime. 1919 m. grįžęs į Lietuvą klebonavo Semeliškėse, organizavo savivaldybes Kaišiadorių apskrityje. 1920 m. lenkų suimtas ir išvežtas į Gardiną. Lenkų fronte dalyvavo kaip partizanas ir šaulys. Priklausė Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcijai.
Kaip rašoma Lietuvos Respublikos Seimo internetiniame puslapyje, šiomis dienomis neju­čiomis kuriasi tam tikros istorinės paralelės. Pastarosiomis savaitėmis netyla diskusijos dėl Seimo darbo per visuotinį karantiną. Todėl verta prisiminti, kad lygiai prieš 100 metų tuometis vos užgimusios Lietuvos Respublikos Seimas ir jo nariai sprendė vos ne identiškus klausimus ir problemas, kilusius dėl sudėtingos padėties šalyje. Dabartinių Seimo rūmų kabinetuose, pažymėtuose 11-tu numeriu, dirba įvairūs Seimo kanceliarijos darbuotojai ir valstybės tarnautojai. O ar žinojote, kad prieš šimtą metų Seimo rūmų „kabinetas Nr. 11“ buvo įgijęs valstybei daug svarbesnę prasmę ir reikšmę? Galiausiai, šiandien, visi, kas gali, siuva apsaugines kaukes, o ar žinojote, kad 1920-aisiais Seimo rūmai buvo virtę didele siuvykla?
Steigiamojo Seimo šimtmečio proga Seimo kanceliarija sukūrė 20-ties istorinių kadrų atvirukų ciklą. Šiemet savo veiklos šimtmetį mini ir pati Seimo kanceliarija.

Parengė spaudai
Julija Kirkilienė

Susiję tekstai

Palikite atsiliepimą

Norite prisijungti prie diskusijos?
Palikite komentarą

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

UA-128678564-1