Nuo Kretingos rajono centro gerokai nutolusiame Kalniškių kaime daug metų sėkmingai gyvuoja Vilijos ir Vlado Baltuonių įkurtas kalakutų ūkis. Įmonėje, kurios apyvarta siekia 1,5 milijono eurų per metus, įdarbinta beveik 50 žmonių.
Pradėjo nuo žąsų
Idėja įkurti savo verslą, anot Vlado, išsirutuliojo iš nevilties, kai griuvus kolūkiams nebeliko darbo ir kone metus laiko teko varstyti Darbo biržos duris. „Sykį specialistės man sako: esi Žemės ūkio akademiją baigęs, kvalifikuotas. Ko čia vargsti, pas mus vaikščiodamas? Imk žemės ir pats ką nors daryk“, – senas dienas prisiminė pašnekovas. Tuomet Baltuonių šeima dar gyveno Grūšlaukėje. Pasitarę Vilija ir Vladas užsikabino už Tauragėje veikusios Lietuvos ir Izraelio bendros įmonės „Mularda“ pasiūlymo jai užauginti išperintus žąsiukus. Kad turėtų pašarų, javais užsėjo 5 savo turimų hektarų plotą, o netrukus atsirado galimybė atsiimti ir įsiteisinti 8 ha tėvų žemės gimtuosiuose Kalniškiuose. Įsipareigojimą „Mulardai“ Baltuoniai įvykdė, bet žadėtus pinigus iš ant bankroto slenksčio atsidūrusios įmonės teko išsireikalauti.
Irstant žemės ūkio bendrovėms, jų nariai, kaip ir visur Lietuvoje, už pajus Kalniškiuose dalijosi turtą. „Kartą skambina tėvas, sako: atvažiuok, gal kokį šiferio lakštą ar plytų ir tu gausi“, – juokėsi V. Baltuonis. Tačiau jį kur kas labiau sudomino sena, apleista, niekam nereikalinga ferma – nors pastatas ir be langų, be durų, pagalvojo, jog jį suremontavus kokį nors verslą čia verta įkurti pačiam.
Šiandien tame atgijusiame pastate – įmonė „Baltuonių kalakutų ūkis“ su čia pat esančia skerdykla. Tiesa, dėl jos šiek tiek teko pakovoti. Anot pašnekovo, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai tuomet neįsivaizdavo europinius standartus atitinkančios skerdyklos tokios mažos, be to, „prilipdytos“ prie pat fermos, kurioje auginami kalakutai. „O aš Kretingoje projektą apie alternatyvias paukštienos gamybos verslo galimybes vykdžiusio „Loiret“ žemės ūkio rūmų atstovo Frederiko Žafrė pakviestas jau buvau lankęsis Prancūzijoje, pabuvojęs fermoje, kurioje melžiama 100 ožkų, o čia pat, už sienos, gaminami sūriai. Įtikinau, kad jei Europoje už fermos sienų gamyba vyksta, tai kodėl pas mus negali skerdykla būti? Juolab kad Lietuva taip pat jau ruošėsi stoti į Europos Sąjungą“, – teigė Vladas.
Pirmieji Lietuvoje
Paklaustas, kodėl šeima sugalvojo imtis būtent kalakutų verslo, Vladas atsakė paprastai: Lietuvoje tai buvo naujovė. Pirmuosius 500 kiaušinių, kuriuos perino inkubatoriuje, iš Anglijos parskraidinti padėjo tuometinėje Paukštininkystės bandymų stotyje dirbęs biomedicinos mokslų daktaras Česlovas Meškauskas. O dvidešimt pastarųjų metų Baltuoniai bendradarbiauja su privačia specializuota lenkų įmone, kuri maždaug kas pusantro mėnesio į Kalniškius atgabena apie 5–9 tūkstančius išsiritusių kalakučiukų. Penkiose šiame kaime esančiose Vilijos ir Vlado fermose iš viso jų burbuliuoja apie 20 tūkstančių, o skerdiena tiekiama tiesiai į rinką – 13-oje vietų Klaipėdoje, Palangoje, Mažeikiuose, Telšiuose, Plungėje, Kretingoje ją parduoda samdomos pardavėjos. Be to, kokybiška, sveika mėsa – paukščiai lesinami tik pačios įmonės 200 ha plote užsiauginamais pašarais – tiekiama daugeliui šalies vaikų lopšelių-darželių.
V. Baltuonis įsitikinęs, kad jo šeimos verslas nebūtų suklestėjęs, jei ne europinė parama. Iš paramos lėšų įmonė įsigijo beveik visą reikalingą įrangą ir techniką – javų kombainą, sėjamąją, mėšlų kratytuvą, priekabą, autobusiuką kalakutienai išvežioti. O pasinaudojęs Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ lėšomis prieš porą metų nusipirko naujutėlaitį traktorių „Valmet“. Dabar V. Baltuonis mąsto apie tolesnes galimybes pasinaudoti ta pačia paramos priemone, atnaujinti įrangą, pasiremontuoti gamybinius pastatus.
Naujas kvietimas teikti paraiškas – šį gruodį
Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programa finansuojama iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir valstybės biudžeto. Parama pagal veiklos sritį „Investicijos į žemės ūkio valdas“ skiriama žemės ūkio produktams gaminti, apdoroti, perdirbti ir teikti rinkai.
Paraiškas šiai paramai gauti ūkininkai turės pateikti nuo šių metų gruodžio 3 iki 31 dienos. Ūkininko ūkis iki paraiškos pateikimo dienos turi nepertraukiamai veikti ne trumpiau kaip 2 metus. Per šiuos metus pajamos iš žemės ūkio veiklos turi sudaryti ne mažiau kaip 50 proc. visų valdos veiklos pajamų. Valdos ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte, – didesnis kaip 8 tūkst. Eur. Didžiausia paramos suma negali viršyti 200 tūkst. Eur, kai projekte numatyta įsigyti tik pastatams funkcionuoti užtikrinti būtiną įrangą, arba 400 tūkst. Eur, kai projekte numatyta įgyvendinti naujų pastatų ir (arba) statinių statybą, esamų rekonstravimą ar kapitalinį remontą ir įsigyti jų funkcionavimui užtikrinti būtiną infrastruktūrą ir įrangą. Paramos intensyvumas gali siekti: 40 proc. augalininkystės ūkiams; 50 proc. gyvulininkystės, sodininkystės, daržininkystės ir uogininkystės sektoriuose; 50 proc. – žemės ūkio produktams perdirbti.
Tinkamos finansuoti investicijų į žemės ūkio valdas išlaidos: nauja įranga; nauji technologiniai įrenginiai, skirti specializuoto žemės ūkio sektoriaus pirminiams žemės ūkio produktams, nauja kompiuterinė ir programinė įranga, pastatų ir (arba) statinių statyba, rekonstravimas ar kapitalinis remontas; naujos statybinės medžiagos (kai statybos, rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai atliekami ūkio būdu); infrastruktūra valdoje. Privalomas mažiausias projektų atrankos balų skaičius – 35 balai. Pareiškėjas, gavęs paramą investicijoms į žemės ūkio valdas, įsipareigoja, kad ūkio dydis, išreikštas produkcijos standartine verte, nuo paramos sutarties pasirašymo dienos iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos bus didesnis kaip 8 000 Eur. Siekdami gauti finansavimą, pareiškėjai turės drausti turtą, kuriam įsigyti ar sukurti bus panaudota parama, nuo turto įsigijimo iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos. Be to, iki kontrolės laikotarpio pabaigos būtina tvarkyti ūkio buhalterinę apskaitą.
Dariaus Šypalio nuotr.
Užs. 1756