Gražiausios Semeliškių seniūnijos sodybos žavi gėlėmis, medžiais ir skulptūromis

Gražiausių Semeliškių seniūnijos sodybų savininkai, seniūnė Loreta Karalevičienė (trečia iš kairės) ir Seimo pirmininko pavaduotojas Jonas Liesys (pirmas iš dešinės) išsirikiavo bendrai nuotraukai. A. Kaspučio nuotr.

Gražiausių Semeliškių seniūnijos sodybų savininkai, seniūnė Loreta Karalevičienė (trečia iš kairės) ir Seimo pirmininko pavaduotojas Jonas Liesys (pirmas iš dešinės) išsirikiavo bendrai nuotraukai. A. Kaspučio nuotr.

Semeliškių seniūnija  jau 15 metų renka gražiausias seniūnijos sodybas, kurių savininkai tradiciškai apdovanojami per kultūrinių renginių savaitę „Nuo Šv. Lauryno iki Šv.Roko“. Kaip per tradicinius apdovanojimus prie Nestrėvančio ežero vykusioje šventėje pastebėjo Semeliškių seniūnijos seniūnė Loreta Karalevičienė, per tuos 15 metų padėkos pareikštos daugiau kaip 80 žmonių, kai kuriems iš jų – ir ne po vieną kartą.

8 padėkos – šiemet
Šiemet padėkos už gražiai puo­selėjamą sodybų aplinką  pareikštos semeliškiečiams Aušrai ir Gintui Rulevičiams, Mackonių kaimo gyventojams Reginai ir Algiui Sin­kevičiams, semeliškietei Snieguo­lei Kazakevičienei, Daugirdiškių kaimo gyventojams Jolantai ir Ričardui Zapkams.
Padėkos už pavyzdingai tvarkomą sodybų aplinką pareikštos Užkryžių kaime gyvenantiems Laurai ir Eimantui  Ustilams, Noškūnėlių kaimo gyventojams Vaivai ir Arvydui Malciams,  semeliškiečiams Angelei ir Algiui Budėnams.
Gražiausios Semeliškių seniū­nijos sodybos 2019 titulą pelnė Noškūnų kaime gyvenantys Birutė Andrulevičiutė ir Aloyzas Ubis.
Pasak Semeliškių seniūnijos se­niūnės L. Karalevičienės, šiemet sodybas vertinusi komisija, sudaryta iš Semeliškių seniūnijos specialistų ir 4 seniūnaitijų seniūnaičių, darbą pradėjo dar pavasarį. Semeliškių miestelio seniūnaitijos seniūnaitis Vytas Barzdaitis kandidatais į „Gražiausios Semeliškių seniūnijos sodybos 2019“ titulą pasiūlė Angelės ir Algio Budėnų bei Snieguolės ir Giedriaus Kazakevičių sodybas, Semeliškių kaimiškosios seniūnaitijos seniūnaitis Narvydas Balasevičius – Noškūnuose gyvenančių Birutės Andrulevičiutės ir Aloyzo Ubio bei Noškūnėliuose įsikūrusių Vaivos ir Arvydo Malcių sodybas. Tarp šių sodybų ir vyko atkakliausia kova dėl gražiausios metų Semeliškių seniūnijos sodybos vardo. Beje, visiems komisijos nariams aplankius sodybas, pagrindinėmis varžovėmis liko abi prie Vaisiečio ežero įsikūrusios sodybos. Tada jau seniūnaičiai ir seniūnijos specialistai ieškojo kuo daugiau kriterijų, kuri šių sodybų labiausiai verta gražiausios seniūnijoje vardo. Pasak seniūnės L. Karalevičienės, pa­grindinis kriterijus paskelbti tokia Birutės Andrulevičiutės ir Aloyzo Ubio sodybą buvo tai, kad jie seniūnijoje gyvena nuolat, o ne tik šiltuoju metų laiku.

Ir gražiausi gėlynai
Semeliškių bendruomenė „Strė­va“ organizuoja kitą konkursą – renka gražiausius Semeliškių seniūnijos gėlynus, kurių savininkai taip pat pagerbiami per kultūrinių renginių savaitę „Nuo Šv. Lauryno iki Šv. Roko“. Šiemet už išskirtinį darbštumą, meilę gimtajam kraštui ir išskirtinai puoselėjamą sodybos gėlyną pagerbta Vera Apanavičienė, o už išskirtinai margą gėlyną, kuriame daugiau kaip 30 rūšių gėlių – Bronislava Bagačionkienė.

Pasak Semeliškių seniūnijos seniūnės Loretos Karalevičienės, gražiausios seniūnijos sodybos ir gražiausio miestelio gėlyno konkursas yra labai reikšmingi tuo, kad gražindami savo sodybas žmonės gražina visą seniūniją ir tarsi sėja aplinkos puoselėjimo, tvarkymo virusą.
O dabar pasidomėkime gražiausiomis Semeliškių seniūnijos sodybomis ir jų šeimininkais.

Ant Vaisiečio ežero kranto

Birutės Andrulevičiutės ir Aloyzo Ubio sodyba

Birutės Andrulevičiutės ir Aloyzo Ubio sodyba

Gražiausios Semeliškių se­niūnijos sodybos 2019 titulą pelnę Birutė Andrulevičiutė ir Aloyzas Ubis Noškūnų kaime sodybą kurti pradėjo 2000-aisiais (Aloyzui ten pavyko atsikelti giminaičių žemes), o apsigyveno 2004-aisiais.
„Esu žvejys, gyventi ant ežero kranto buvo mano svajonė“, – sakė Aloyzas Ubis, AB „Actas“, įsikūrusios Jašiūnuose (Šalčininkų r.), vadovas. Kasdien jis rytais nuvažiuoja į darbą 78 kilometrus ir vakarais tiek grįžta namo. Tada paprastai kiek pailsi ištiesęs kojas ir imasi veiklos – šunis pašerti, laistyti ar šienauti, ką nors taisyti, vos randa laiko laikraštį paskaityti ar filmą pažiūrėti.
Vilniuje gyvenęs Aloyzas Noš­kūnuose kūrėsi, kaip pats sako, nuo nulio. Žinojo, kad statysis medinius pastatus – užaugo mediniame name ir tokius mėgsta, vadina juos gyvais, šiltais, be to, Klevinės kaime turi nuo­savo miško, jį ir naudojo statyboms. Didžiuojasi beveik viską daręs pats – projektavęs ir pastatus, ir erdves. Savo turimame 2, 8 ha plote pasodino 4000–5000 medžių, daugiausia – eglių. 2004-ųjų gegužę, Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą proga per 2 dienas pasodino 1500 eglaičių. Vėliau kai kurias teko atsodinti, pasodino ir daug pušų. A. Ubis mėgsta spygliuočius, sodino ir kenių, sidabrinių eglaičių, tujų, kiparisą bei kitokių medžių ir krūmų. Tiesa, šis darbas jau pasimiršo – kai kurios eglutės jau iki 6–7 metrų aukščio išsistiebė.

Gražiausios Semeliškių se­niūnijos sodybos 2019 titulą pelnė Birutė Andrulevičiutė ir Aloyzas Ubis. A. Kaspučio nuotr.

Gražiausios Semeliškių se­niūnijos sodybos 2019 titulą pelnė
Birutė Andrulevičiutė ir Aloyzas Ubis. A. Kaspučio nuotr.

Du gyvenami sodybos pastatai ir svirnas stovi 100 metrų nuo Vaisiečio ežero (kaip pastebėjo A. Ubis, dabar, kai vanduo ežere nuseko, kone 4 metrais „nutolo“ nuo kranto), pirtis, pavėsinė – dar arčiau ežero, prie kurio veda gražus lieptas. Tad grįžę iš darbų šeimininkai vos spėja suktis.
„Čia reljefas kalvotas, nuo namo iki ežero – 13 metrų aukščio skirtumas. Kai pirkau spygliuočius ir atsiveždavau sodinti, atsisėsdavau ant sodybos laiptų ir galvodavau, kur kuriuos labiau tiktų pasodinti. Laikui bėgant, kai medžiai suaugo, jų tapo daugoka, kai kurių teko atsisakyti, paretinti“, – pasakojo „Gražiausios Semeliškių seniūnijos sodybos 2019“ šeimininkas.
Kažkada jis nuomojo 96 ha Vaisiečio ežerą mėgėjiškai žvejybai, rūpinosi jo įžuvinimu, paskui pavargo, šio darbo atsisakė.
Kas svarbiausia puoselėjant sodybą? Pasak A. Ubio, tam svarbiausia yra poreikis dirbti, dirbti… Neužleisti, šienauti žolę, medžius genėti, pastatus laiku paremontuoti, padažyti…
„Mediniai pastatai reikalauja priežiūros – vienur dar nepastatyta, kitur – jau pūva. Tačiau jų jaukumas – neginčijamas. Ypač jei užaugai ir gyvenai tokiame. Medis lyg šnara– visąlaik jį girdi, jauti jo gyvybę. Man maloniau mediniam name – gera žiūrėti į medines senoviškas lubas su balkiais, medinius terasos raižinius. Kažkada galvojau – sodyba bus tik vasarai, greitai širdis padiktavo, kad čia gyventi labiau tinka. Su šunimis kasdien žmoniškai pasikalbėti – irgi didelis malonumas“, – sakė „Gražiausios Semeliškių seniūnijos sodybos 2019“ šeimininkas.

Gražiausia kompozitoriaus simfonija

Vilniečių Arvydo ir Vaivos Malcių sodyba (nuotraukoje kompozitorių matome su vaikaičiais)

Vilniečių Arvydo ir Vaivos Malcių sodyba (nuotraukoje kompozitorių matome su vaikaičiais)

Vilniečiai kompozitorius Arvydas Malcys su žmona teisininke Vaiva Noškūnėliuose sodybą pirko prieš 21 m., nuo to laiko čia ir gyvena šiltuoju metų laiku.
„Ieškojom sodybos vasaroti, draugai užrodė šią vietą. Ji mums patiko, patiko ir kaimynai. Mes mylim Semeliškes“, – sakė Arvydas ir Vaiva.
Kaip pasakojo pašnekovai, jų sodybos plotas – 22 ha, sukultūrinta erdvė, kurioje yra tvenkinys, alpinariumas, gėlynai, daržas, teniso aikštė, senas ir naujas sodai, spygliuočių, lapuočių miškas užima 5 ha. Vien tvenkinys – 0,8. Kitur – laukai, pelkės.
„Yra sena sodyba ir naujų pastatų. Patys mes gyvename senoje sodyboje, o naujuose pastatuose apgyvendiname svečius – vaikus, artimuosius, draugus, niekam jų nenuomojame. Kai visi trys vaikai su vaikaičiais suvažiuoja – viską ir užima. Dabar dukra, kuri gyvena Berlyne, yra atvažiavusi“, – pasakojo Arvydas Malcys, šiemet pelnęs Vyriausybės kultūros ir meno premiją.
Pasiteiravusi, kur gyvena kiti sutuoktinių vaikai, išgirdau, kad kita dukra gyvena Vašingtone, sūnus Šveicarijoje, o anūkai – Romoje, visi mėgsta atvykti pasisvečiuoti į Noškūnėlius.
Kas svarbiausia puoselėjant sodybą? „Darbštumas ir skonis. Visą laiką ir sukamės joje. Prieš 20 metų apie 50 tūkst. augalų pasodinome. Vien klevų iš botanikos sodo bent 5 rūšių atsivežėme – paprastųjų ir margalapių, raudonlapių, geltonla­pių, beržų – paprastųjų ir raudonlapių. 50 sidabrinių eglių giraitę pasodinome, 60 akmenų iš aplinkinių apylinkių alpinariumui suvilkta“, – pasakojo Arvydas ir Vaiva.
V. Malcienė dar pastebėjo, kad jos vyras sodybą vadina gražiausia ir didžiausia savo simfonija.

Sodybos ašis – pavėsinė
Angelės ir Algio Budėnų sodyba jau ne kartą pripažinta gražiausia Semeliškių miestelyje (Elektrėnų sav.). Joje subtiliai dera spygliuočiai ir lapuočiai, gėlės žiedais džiugina nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens.
Sutuoktiniai neslėpė, kad jų namuose agronomė yra Angelė. Puoselėdama savo sodybos aplinką pedagogė vadovavosi nuostata, kad erdvės nevalia perkrauti. Gėles ir kitus augalus ji sodina sklypo pakraščiuose ir prie pat gyvenamojo namo, kad sodybos viduryje liktų laisva erdvė. Sklypo pakraščiuose jau prieš dešimtį metų įrengti alpinariumai. Juos jau teko ir atnaujinti.
„Viską darome po truputį. Kiekvienais metais nusiperkame ir pasodiname po porą naujų krūmų ar medelių, įvairių gėlių. Vienas augalas perauga, kitas skursta, netinka prie kitų, tada iškasame, sodiname naują. Jeigu kur pamatau labai gražų ar įdomesnį augalą, stengiuosi įsigyti. Ne visi prigyja, įsitvirtina. Ir gėlių kasmet tų pačių vengiu sodinti. Noriu išbandyti, kaip kurios atrodo. Šiemet gėlynuose dominuo­ja surfinijos, sprigės, žydrūnai, yra ir gvazdikėlių, jurginų, heliotropų“, – pasakojo sodybos šeimininkė.

Angelė ir Algis Budėnai pavėsinėje su vaikaičiu

Angelė ir Algis Budėnai pavėsinėje su vaikaičiu

Prieš porą metų ji nemažai gėlių alpinariumuose pakeitė 6 šliaužiančiaisiais kadagiais, stengiasi įsigyti daugiau augalų, kurie reikalautų mažiau priežiūros. Tarp akmenų auga bent kelių rūšių eglutės, gluosnių, karklų, vyšninės spalvos raugerškis, pūkenis, pūslenis, veigelės, lanksva, stiebiasi daug žemaūgių šilingių, šilokų. Akį džiugina svyrantysis maumedis, margalapis gluosnis. Prie namo stiebiasi du vynuogių krūmai.

Kokius augalus šeimininkė labiausiai mėgsta, kaip juos atsirenka?
„Dažniausiai augalus renkuosi pagal lapų spalvą. Man labai patinka augalai vyšninės spalvos lapais – labai dera su žaluma, kuri dominuo­ja kiekvienoje sodyboje“, – teigė Angelė ir pridūrė, kad dėl žalios vejos irgi reikia paplušėti. Algis ją pjauna kone kas savaitę (tik jei sausa – rečiau), Angelė kasmet tręšia, nupurškia nuo piktžolių. Kone kasmet ir laisto bent porą kartų per savaitę, tik šiemet to daryti nereikia.
Sodybos ašimi šiltuoju metų laiku jau 20 metų tampa pavėsinė, kurią pastatė Algis su sūnumis. Joje paprastai paminėti vaikų, anūkų gimtadie­nių, Roko atlaidų ar kitų švenčių.
Angelė pavėsinėje pakabino iš tėvų namų Babraukos k. atsivežtus medinius vežimo ratus, senovinį žibintą, pastatė geldą, suolą su atlošu (kažkada ant jo miegodavo), molinį dubenį aguonoms grūsti, ąžuolines statines. Pavėsinė – tarsi Angelės jaunystės atsiminimų kampelis.

Skulptūros – jubiliejams

Angelės 50-mečio proga sodybą papuošė skulptūra „Nykštukas”

Angelės 50-mečio proga sodybą papuošė skulptūra „Nykštukas”

Pastarąjį dešimtmetį įsivyravo tradicija kiekvieną šeimininkų jubiliejų paminėti sodybą papildant nauja skulptūra. Algio 50-mečio proga jo brolis Vytautas su šeima padovanojo varlės skulptūrą, Angelės 50-mečio – Nykštuką, kurie iš karto nutūpė greta alpinariumų. Prieš porą metų kito Algio jubiliejaus proga sodybą papuošė ir Rūpintojėlis. Kadangi sodybos šeimininkai mėgsta gėles, skulptūros tuoj jomis aplipo – varlė jas apglėbė, Nykštukas ir Rūpintojėlis ant naščių gėlių vazonus užsimetė.
Visos skulptūros gimė Šalčininkuose – Algio brolis bičiuliaujasi su gabiu drožėju šalčininkiečiu Sergejumi Loktiku, jo kūriniai ir puošia Budėnų sodybą.
Pasak Budėnų, sodybos kū­rimas nesibaigia ir po 20–30 metų. Šei­mininkų planuose – nedidelis ba­seinėlis šalia pavėsinės. Ar taps jis realybe – dar nežinia. Angelė abejoja, ar verta to imtis – juk ne jaunėja. Ką bedarydami specialistų patarimų Budėnai neprašo – at­liekamų pinigų nėra.

Daiva Červokienė

1. Padėka Aušrai ir Gintui Rulevičiams už gražiai puoselėjamą sodybos aplinką.
2. Padėka Reginai ir Algiui Sinkevičiams už gražiai puoselėjamą sodybos aplinką.
3. Padėka   Snieguolei Kazakevičienei už gražiai puoselėjamą sodybos aplinką.
4. Padėka Jolantai ir Ričardui Zapkams už gražiai puoselėjamą sodybos aplinką.
5. Padėka už pavyzdingai tvarkomą sodybos aplinką Laurai ir Eimantui  Ustilams.
6. Padėka už pavyzdingai  tvarkomą sodybos aplinką Vaivai ir Arvydui Malciams.
7. Padėka už pavyzdingai  tvarkomą sodybos aplinką  Angelei ir Algiui Budėnams.
8. Gražiausios Semeliškių se­niūnijos sodybos 2019 titulą pelnė Noškūnų kaime gyvenantys Birutė Andrulevičiutė ir Aloyzas Ubis.

Autorės ir asmeninių albumų nuotr.

Susiję tekstai

Palikite atsiliepimą

Norite prisijungti prie diskusijos?
Palikite komentarą

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

UA-128678564-1