Maisto švaistymas – ne tik opi aplinkosauginė, bet ir etinė problema. Kasmet Europos Sąjungoje išmetama maždaug 88 mln. tonų maisto atliekų. Maistas yra prarandamas visoje tiekimo grandinėje – parduotuvėse, namuose, ūkiuose, restoranuose. Maždaug 12 proc. maisto atliekų susidaro gastronomijos srityje. Restorano „Amandus“ vadovas bei garsiausiu Lietuvos šefu laikomas Deivydas Praspaliauskas teigia, kad su šia problema būtina kovoti ir kad tai daryti skatina besikeičiantis visuomenės mentalitetas.
Remiantis Europos Sąjungos duomenimis, su iššvaistomu maistu susiję 8 proc. visų pasaulyje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, susidariusių dėl žmonių veiklos. Švaistant maistą, kartu prarandami riboti žemės, energijos ir vandens ištekliai, o dėl kiekvieno pagaminto maisto kilogramo į atmosferą išmetama maždaug 4,5 kg CO2. Maisto švaistymas siejamas ne tik su neigiamais socialiniais, ekonominiais, ekologiniais, bet ir su etiniais padariniais. Beveik 800 mln. žmonių pasaulyje kenčia nuo nepilnavertės mitybos, o daugiau nei 700 mln. žmonių gyvena žemiau skurdo ribos.
Lietuvoje keičiasi restoranų mentalitetas
Deivydas Praspaliauskas teigia, kad maisto švaistymo problema neabejotinai pasireiškia ir Lietuvoje. Pasak garsaus šefo, restoranai yra tarpininkai tarp maisto ir žmogaus, todėl šis sektorius turėtų prisidėti prie maisto švaistymo problemos sprendimo. Jo teigimu, apie tai daugiau mąstyti skatina ne tik aplinkosauginės aktualijos, bet ir elementarus racionalumas – juk be reikalo švaistyti išteklių nesinori jokiam protingam žmogui.
„Matome, kiek daug maisto būna išmetama, nes neteisingai apskaičiuojama, kiek jo bus vartojama. Taip pat pastebime, kad restoranų klientai kartais palieka nesuvalgytą maistą lėkštėse. Tai priverčia susimąstyti, ar viską darome teisingai,“ – sako šefas.
„Dėl to stengiamės kuo tiksliau apskaičiuoti, kiek mūsų restoranui kokių produktų reikia. Taip pat stengiamės produktus užsakyti iš vietinių tiekėjų, kad maistas kuo ilgiau išliktų šviežias ir kad aplinka būtų kuo mažiau teršiama jį transportuojant. Kai perkame iš vietinių tiekėjų, nereikia tokių didelių pakuočių, nereikia maisto šaldyti, sunaudojame daug mažiau resursų, o tuo pačiu skatiname vietinės ekonomikos augimą“, – kalba D. Praspaliauskas.
Šefas pastebi, kad restoranų sektorių mąstyti apie aplinkos išsaugojimą skatina kintantis visuomenės požiūris.
„Žmonėms rūpi aplinkosauginės problemos, o restoranams rūpi, ką apie juos galvoja žmonės.Šiuolaikiniai lietuviai daug keliauja, daug mato ir mėgsta lyginti situaciją Lietuvoje su situacija užsienyje. Klientus labai džiugina, kai mes neatsiliekame nuo kitų pasaulio šalių“, – įžvalgomis dalinasi D. Praspaliauskas.
Vietoje atliekų – nauda sau ir bendruomenei
Visiškai išvengti maisto likučių restorane, kaip ir namuose – sudėtinga, tačiau yra būdų juos panaudoti savo reikmėms arba pasidalinti gerumu su kitais.
„Stengiamės kuo įvairiau panaudoti nesuvartotą maistą. Šviežią duoną kepame kiekvieną dieną, o jeigu lieka vakarykštės – pasidaliname tarpusavyje arba vežame į kaimą. Turime kolegų, kurių močiutės gyvena provincijose. Dėl to šią duoną sudžioviname, atvežame pas močiutes, šios ją sulesina vištoms ir kartais mums atsidėkoja šviežiais kiaušiniais. Jeigu lieka gyvūnų kaulų – panaudojame juos sultiniams virti, paverčiame į padažus. Taip pat tikimės, kad už poros mėnesių nesuvartotus produktus galėsime ne tik tinkamai utilizuoti, bet ir pradėti juos kompostuoti. Šį kompostą norėtume paversti į trąšas mūsų komandos narių auginamiems augalams“, – pasakoja D. Praspaliauskas.
Aplinką saugoti padeda ir kiti paprastai įgyvendinami, racionalūs sprendimai – sezoninių produktų naudojimas, kuris leidžia išvengti maisto transportavimo iš kitų šalių, daugkartinių pakuočių naudojimas vietoje vienkartinių, plastikinių indų ir šiaudelių atsisakymas, antrinių atliekų rūšiavimas.
Atliekų tvarkytojai ieško sprendimų, kaip sutvarkyti švaistomą maistą
Kiekvieną ketvirtį Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras (VAATC) svetainėje www.atliekukultura.lt skelbia atliekų rūšiavimo indeksą, kuris parodo, kiek kilogramų rūšiavimui skirtų atliekų vienas Vilniaus regiono gyventojas išmeta į komunalinių atliekų konteinerį per vienerius metus. Be pakuočių ir tekstilės atliekų yra apskaičiuojama, kiek išmetame maisto. Remiantis šiuo indeksu, per praėjusius metus vienas Vilniaus regiono gyventojas vidutiniškai išmetė net 80,5 kg. maisto atliekų.
„Išmetamo maisto kiekiai yra didžiuliai ir, deja, kiekiai kol kas tik auga. Didėjant sąmoningumo lygiui, tikimės šio kiekio mažėjimo, bet, kita vertus, maisto atliekų susidarymas yra neišvengiamas, kas verčia ieškoti efektyvių šių atliekų tvarkymo būdų. Tikimės, kad, išsprendus finansinius, organizacinius bei teisinius klausimus, 2021 metais pavyks pradėti atskirai rinkti ir tvarkyti maisto atliekas. Tai būtina tiek siekiant tinkamai, maksimaliai rezultatyviai tvarkyti atliekas, tiek ir atsižvelgiant į visoms Europos Sąjungos šalims bendrus nustatytus reikalavimus,“ – sako VAATC direktorius Tomas Vaitkevičius.
Užs. 1868