Elektrėnų kaminai – nuo sunkios statybos iki staigaus išardymo

Iš toli matomi Elektrėnuose esančios elektrinės kaminai ne vienam savivaldybės gyventojui yra gimtųjų namų simbolis. Nors šių milžiniškų gelžbetoninių kaminų statyba buvo sudėtinga ir sunki, šiandien jie yra ardomi. Kaip teigia AB „Ignitis gamyba“ valdžios atstovai, išardžius elektrinės 6 blokus, ardomi ir kaminai. Išlaikyti kaminus, kaip Elektrėnų simbolį, įmonei kainuotų per brangiai.

Lietuviai, statydami elektrinę, „atsitiktinai“ suderino spalvas, todėl per visą elektrinės mašinų salę driekiasi trispalvės motyvais išdažytas tiltinių kranų kontaktinis tinklas

Lietuvos elektrinės istorija prasidėjo dar 1959 m. vasario 16 d. Lietuvos TSR Ministrų Taryba sudarė valstybinę komisiją, kurią įpareigojo rasti vietą naujai šiluminei elektrinei statyti. Atsižvelgus į ekonominius skaičiavimus buvo parinkta pusiaukelė tarp Vilniaus ir Kauno, Perkūnkiemio kaime.
Naujai statoma elektrinė pagal galingumą turėjo atstoti net 20 Kauno hidroelektrinių. Tuo metu tai buvo analogų neturintis projektas. Elektrinės statytojai prisiminimuose dalijasi apie tai, kad kažkas iš kolegų buvo suskaičiavę, jog statybose panaudota tiek įvairių vamzdžių, kad visus juos ištiesus ir sujungus į vieną būtų galima pasiekti Mėnulį. Ilgamečiai elektrinės darbuotojai su pasididžiavimu prisimena ir visiems rodo vieną detalę, kuri sovietiniais metais be galo erzindavo tuometinius Sovietų Sąjungos valdininkus. Lietuviai, statydami elektrinę, „atsitiktinai“ suderino spalvas, todėl per visą elektrinės mašinų salę driekiasi trispalvės motyvais išdažytas tiltinių kranų kontaktinis tinklas.
Elektrinė sukonstruota blokiniu principu: garo katilas, garo turbina, generatorius, transformatorius. Kiekvienas blokas – lyg atskira elektrinė. Tokių energetinių blokų senojoje elektrinėje buvo aštuoni.
Pirmieji 6 elektrinės blokai savo pareigą jau atliko ir buvo išardyti, o 7 bei 8 ir šiandien teikia šalies energetiniam saugumui užtikrinti būtiną tretinio rezervo ir izoliuoto tinklo darbo paslaugą. Elektrėnų komplekso 7 ir 8 blokai būtų aktyvuojami per 12 valandų kilus rimtiems sutrikimams šalies elektros sistemoje ir kartu su kitais „Ignitis gamybos“ valdomais pajėgumais užtikrintų, kad Lietuvos verslas bei gyventojai to nepajaustų.
Pačioje elektrinės teritorijoje yra net 21 kilometras geležinkelio bėgių. Seniau traukiniais buvo atgabenamas mazutas, o jo reikėdavo tiek daug, kad pilni sąstatai į Elektrėnus vykdavo kas dvi paras.
Nauja elektrinės istorija prasidėjo 2012 metais pradėjus veikti kombinuoto ciklo blokui (KCB). 2009 m. gruodžio 31 d. sustabdžius Ignalinos AE, siekta, kad Elektrėnų kompleksas būtų didžiausius elektros energijos pajėgumus generuojančia įmone Lietuvoje, užtikrinančia elektros energijos poreikius. Siekiant įgyvendinti šį tikslą pastatytas naujas 455 MW galia veikti galintis kombinuoto ciklo blokas (KCB).
Įdomus faktas, jog Elektrėnų kaminai tokie aukšti, nes deginant mazutą reikėjo, kad kuo plačiau būtų galima išsklaidyti jo degimo produktus, o ne stipriai teršti jais tik nedidelę teritoriją šalia kamino. Tiek KCB, tiek ir 7-ojo ar 8-ojo blokų atvejais šios problemos nėra, nes juose deginamos tik gamtinės dujos.
Kaip redakcijai sakė „Ignitis gamyba“ generalinis direktorius Rimgaudas Kalvaitis, šiuo metu elektrinėje dirba apie 350 darbuotojų. Dalis jų, pavyzdžiui hidroelektrinių operatoriai, yra apmokyti dirbti tiek Kauno HE, tiek Kruonio HAE, o techninės priežiūros komandos specialistai elektrinių priežiūros darbus atlieka toje elektrinėje, kurioje tuo metu yra poreikis. Pasak „Ignitis grupės“ ryšių su visuomene projektų vadovo Tado Markevičiaus, nėra planuojama, kad kaminų demontavimo projektas galėtų turėti įtakos darbuotojų skaičiaus pokyčiui.
Patiems elektrėniškiams šis istorinis įvykis yra tikrai skaudus – gyventojai „Facebook“ grupėje ėmė dalintis kaminų nuotraukomis, intensyviai diskutavo apie ištikusį kaminų likimą. „Suprantu, jog tai Elektrėnų simbolis, ir gaila, kad griauna, bet taip pat suprantu, kad jų būklė yra avarinė. Tai nesaugūs statiniai, kurie anksčiau ar vėliau būtų nugriauti, nes nepaisant to, jog tai simbolis, daugiau iš jų jokios naudos, o tik galvos skausmas“, – teigia elektrėniškis Vygandas. Nors kaminų ardymas nusimato sudėtingas – teks ardyti 250 metrų aukščio kaminus, įspraustus tarp kitų pastatų, tačiau Elektrėnų gyventojams tai atrodo lyg lengvai iš istorijos ištrinamas simbolis, kuriuo didžiuo­tasi daugybę metų.

Parengė Kamilė Piličiauskaitė,
VU komunikacijos fakulteto studentė, praktikantė,
pagal AB „Ignitis gamyba“ informaciją ir www. 15 min .lt fotoreportažą

Vienas komentaras "Elektrėnų kaminai – nuo sunkios statybos iki staigaus išardymo"

  1. Antanas Sniečkus says:

    didžiuotis kaminais kuriais buvo teršiamas miestas…….. jums žurnalistai su galva viskas gerai?

    Atsakyti

Palikite atsiliepimą

Norite prisijungti prie diskusijos?
Palikite komentarą

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

UA-128678564-1