Dovana Semeliškėms – 12 drobių

Virginija Jacinavičiūtė

Dailininkas ir fotomenininkas Augenis Kasputis prie savo ir kitų plenero dalyvių darbų

Dailininkas ir fotomenininkas Augenis Kasputis prie savo ir kitų plenero dalyvių darbų

Garsiausių atlikėjų pasirody­mai jau 18 metų garsina Seme­liš­­kių festivalį „Nuo Lauryno iki Roko“, o prieš dvejus metus Semeliškių vardas žinomas tapo ir dailininkų bendruomenėje. Pernai pirmą kar­tą suorganizuo­tas dailininkų – ta­pytojų pleneras pranoko lūkes­čius, todėl ir šiemet, renginio organizatorių pa­kviesti, dailininkai plušėjo prie drobių ir praturtino Semeliškių paveikslų kolekciją 12 originalių darbų. Drobės buvo eksponuojamos ant bendruome­nės namų „Strėva“ sienų.
Į Semeliškes išlieti kū­rybinės energijos atvyko 7 dailininkai – tapytojai. Jų gretose Vievio meno mokyklos pavaduotoja ugdymui Adelė Kasputienė su vyru, VMM mokytoju Augeniu Kaspučiu, kuris ne tik tapė, bet ir meniškai įamžino plenero ir viso festivalio akimirkas.
Be A. ir A. Kaspučių plenere jau antrus metus darbavosi Ojaras Mašidlauskas iš Trakų Vokės, Jolita Šlepetienė iš Ukmergės ir Asta Radimonienė iš Lentvario. Iš Ukrainos atvykęs dailininkas Volodimir Kravčiuk ir vilniškis Arūnas Jonas Miliukas Semeliškių plenere dalyvavo pirmą kartą.

Plenero dalyviai prie savo darbų. A. Gerliakienė - antra iš kairės. A. Kaspučio nuotr.

Plenero dalyviai prie savo darbų. A. Gerliakienė – antra iš kairės. A. Kaspučio nuotr.

Kaip pasakojo A. Kasputienė, plenere turėjo dalyvauti daugiau dailininkų, tačiau keliems jų sutrukdė ligos. „Šiemet tapėme labai intensyviai. Pradėjome tik pirmadienį, o šeštadienį darbai jau buvo eksponuo­jami, todėl negalėjome delsti. Laikas taip spaudė, kad net ne visus renginius spėjome aplankyti, kai kuriuos­ stebėjome tik epizodiškai“, – pasakojo A. Kasputienė ir pasidžiaugė, kad nepaisant skubėjimo pavyko rasti laiko bičiulystei. Susižavėjusi plenero dalyvių darbu į svečius dailininkus pakvietė buvusio Semeliškių kultūros namų direktoriaus Antano Joniko anūkė Auristida Gerliakienė, vasarojanti giminaičių sodyboje. A. Gerliakienė vaišino plenero dalyvius daržo gėrybėmis bei savanoriavo ­ruošiant darbų parodą.
Nepaisant to, kad laikas spaudė, dailininkai semeliškiečiams nuta­pė 12 drobių, kuriose perteikti Semeliškių miestelio gamtos ir statinių fragmentai.
Žodynas aiškina, kad žodis pleneras kilęs iš prancūzų kalbos. En plein air lietuviškai – po atviru dangumi. Taigi plenero dalyviai tapo remdamiesi gamtoje matomais objektais, stengdamiesi perteikti gamtovaizdžio ypatybes bei spalvas. Šiais metais dailininkai rinkosi pavaizduo­ti jau kitus objektus nei pernai – drobėse išliejo iš medžių lajų kyšančios Semeliškių cerkvės bokštus, Strėvos upės vagą, Semeliškių trobesius, rudenėjančius medžius ir kita. O Asta Radimonienė nutapė festivalio organizatorius – Silviją ir Antaną Bielskius. Svečias iš Ukrainos Volodimir Kravčiuk plenere nutapė keletą šventųjų atvaizdų pardavimui. Dailininko kūriniai greitai buvo išgraibstyti. Įvertinti ir pasigrožėti dailininkų darbais festivalio dalyviai galėjo šeštadienį, kai darbų paroda buvo iškabinta ant bendruomenės namų „Strėva“ fasadinės sienos ir atlaidų dieną, sekmadienį.

Susiję tekstai

Palikite atsiliepimą

Norite prisijungti prie diskusijos?
Palikite komentarą

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

UA-128678564-1