Daug rankų didelę naštą pakėlė

Julija Kirkilienė

Jeigu šalies neužklups karas ar maras, Vievio kultūros centras pra­dėtas statyti bus dar šį mėnesį. Iki šios įsimintinos datos sau rinkėjų balsų pasiglemžti norėdami kelius pramynė įvairių partijų politikai, bet lėšos Kultūros namų statybai paskirtos dėl Vievio Trečiojo amžiaus universiteto (TAU) aktyvių senjorų pastangų. Tai jie surinko per 2 tūkst. vieviškių parašų ir kartu su griūvančių kultūros namų nuotraukomis pri­statė prašymą Prezidentei Daliai Grybauskaitei, Seimo Kultūros komiteto pirmininkui Ramūnui Karbauskiui, Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui ir kultūros ministrei Lianai Ruokytei-Jonsson.

Kelias iki pradžios

Aktyviosios Vievio bendruomenės narės, paspartinusios pinigų skyrimą Vievio kultūros namų statybai. Iš kairės: Marijona Malūnavičienė, Audronė Davidavičienė ir Dalia Charūnienė

Aktyviosios Vievio bendruomenės narės, paspartinusios pinigų skyrimą Vievio kultūros namų statybai. Iš kairės: Marijona Malūnavičienė, Audronė Davidavičienė ir Dalia Charūnienė

Apie pažadus Vievyje statyti kultūros centrą būtų galima Talmudą prirašyti. Tai pinigai buvo skirti, bet savivaldybė neėmė, tai projektas per brangus buvo, tai viena partija pažadėjo duoti, kita – nebedavė. Ir tada, kai palikdama Seimą Dangutė Mikutienė užtikrino vieviškius, kad Vievio kultūros centrui 2017 metų Vyriausybės biudžete iš Valstybės investicijų programos suplanuota 290 tūkst. eurų, o techniniam projektui jau buvo skirta 107 tūkst. eurų ir savivaldybės taryba jau buvo priėmusi sprendimą prisidėti 180 tūkst. eurų, 2017 metais į Seimą atėjusi naujoji valdžia finansavimą sustabdė. Sustabdė, nes nežinojo, kaip Vieviui kultūros namų reikia. Jiems pasirodė, kad pinigai, pažadėti rinkimų metu, buvo gal tik rinkiminė reklama. Apie priežastis nubraukti pinigus Kultūros ministerijos klausė ir laikraščio „Elektrėnų kronika“ redakcija, ir susitikime su Premjeru Sauliumi Skverneliu klausėme ir Prezidentę Vievyje tuo klausimu kalbinome, bet visuose atsakymuose buvo aišku viena, kad niekas nesupranta, kodėl taip svarbūs Vieviui kultūros namai. Ir tik tada, kai Vievio bendruo­menė surinko per 2 tūkst. vieviečių parašų ir pristatė juos į visas instancijas, Seimo Kultūros komitetas surengė bendrą posėdį, į kurį pasikvietė Prezidentūros, Vyriausybės ir Vievio bendruo­menės atstovus.

Atlikti darbai ir ateities planai

Kreipimęsi į visas instancijas vieviečiai rašo, kad jie didžiuojasi miesto kultūros bei meno puoselėjimo tradicijomis, Vievio kultūros centro darbuotojų veikla ir suteikta galimybe tobulėti kiekvienam, stiprinti miesto bendruomenę ir dalyvauti įvairiuose renginiuose. Griūvančio Vievio kultūros centro darbuotojai per metus suorganizavo per 2 šimtus renginių, tarp jų tarptautinį chorų festivalį „Mūsų dainose“, kaimo kapelų šventę „Stovi malūnas prie kelio“, vokalistų ansamblio festivalį „Vieversija“, senjorų meno festivalį „Su pavasariu širdy“ ir daug kitų rajoninių, regioninių renginių. Bendruomenė vardijo ir vardijo meno kolektyvų veiklas, kultūringo laisvalaikio organizavimą ir kitus kultūros centre vykstančius užsiėmimus ir pasiskundė, kad dešimtmečiais puoselėtas tradicijas ir ateities planus žlugdo avarinės būklės kultūros namai, statyti dar praėjusio amžiaus pradžioje. „Esame užtikrinti, kad Lietuvoje tokios būklės kultūros įstaigos niekur nėra… Mums ypač skaudu, kad 2022 m. 500 metų sukaktį švęsiantis miestas, savo kultūrine bei švietėjiška veikla išugdęs ne vieną Lietuvos vardą garsinantį menininką, tarp jų profesorių, Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro įkūrėją, meno vadovą ir vyriausiąjį dirigentą Gintarą Rinkevičių, profesorių, chorų vadovą ir dirigentą Tadą Šums­ką, džiazo muzikantą, kompozitorių LRT grupės vadovą Dainių Pulauską, kompozitorių, dirigentą, pedagogą Jaroslavą Cechanovičių ir kt. jau daugiau kaip 60 metų laukia kultūros namų pastato…“,- rašo bendruomenė. Savo raštą bendruomenė gausiai iliustravo nuotraukomis ir buvo išgirsta.

Palaikymas

2017 m. lapkričio 8 d. Seimo Kultūros komiteto posėdyje, kuriame dalyvavo per 20 žmonų, pateikta buvo informacija apie nebaigtus projektus, sumažintas investicines lėšas Kultūros ministerijai, numatytus baigti 14 projektų Lietuvoje ir kiti klausimai. Į darbotvarkę įtrauktas buvo ir Vievio bendruomenės pareiškimo svarstymas. Vievio didžiąją bėdą pristatė bendruomenės atstovė Audronė Davidavičienė. Po jos pasisakymo kalbėjęs komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis

padėkojo aktyviai bendruomenei, atkreipė dėmesį, kad padėtis yra išskirtinė ir rimta, pasiūlė į kitą komiteto posėdį pasikviesti Elektrėnų merą, pasiūlyti savivaldybės lėšomis 2018 metais pradėti statybas. Pasak R. Karbauskio, esant tokiai situacijai, Vieviui gali būti ir kiti investicijų kriterijai ir kitokios išimtys.
R. Karbauskiui antrino Vytautas Juozapaitis. Jis sakė žinantis, kad Vievis išaugino ne vieną kultūros veikėją, kuris garsino ir garsina Lietuvą. Pasak V. Juozapaičio, tokia padėtis, kai kolektyvai, būreliai, renginių organizatoriai turi bėgioti po Vievį ieškodami patalpų veiklai, negali būti toleruo­jama ir reikia padaryti, kas įmanoma, kad miestas turėtų savo patalpas kultūrai vystyti. Prezidentūros atstovė taip pat sakė, kad ir Prezidentė buvo Vievyje, matė aktyvią bendruomenę ir pritarė, kad Vyriausybė turėtų šiam projektui lėšų surasti.
A.Davidavičienė sakė, kad po posėdžio prie jos priėjęs vienos savivaldybės meras paatviravęs, kad jo bėda prieš Vievio esanti tokia menka, kad net kalbėti gėda.

Namų darbai

Nors prieš Komiteto posėdį vieviškiams raštu atsakė visos instancijos, bet nė viename atsakyme nebuvo aiškaus pažado lėšų skirti. Tik Seimo Kultūros komiteto

rašte buvo pažadėta, kad jų „…keipimąsi dėl lėšų skyrimo Vievio kultūros centro pastato rekonstrukcijai Komitetas svarstys kartu su Lietuvos Respublikos 2018 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu“. Kai Vievio bendruomenei pagaliau pasisekė įtikinti skirtingų partijų politikus kultūros namų Vievyje reikalingumu (nors iš savivaldybės valdančiųjų dėl parašų rinkimo buvo sulaukę priekaištų netrukdyti), savo namų darbus ir Elektrėnų savivaldybė jau buvo atlikusi. Elektrėnų savivaldybės meras Kultūros ministerijai, Vyriausybės kanceliarijai ir Vievio bendruomenei siuntė savo atliktų darbų sąrašą dėl Vievio kultūros centro pastato rekonstrukcijos: „parengtas Vievio kultūros centro techninis projektas, suformuotas žemės sklypas, atlikti kadastriniai matavimai ir įregistruoti Registrų centre, atlikta Vievio kultūros centro akreditacija, savivaldybės tarybos 2016 metų gegužės 25 dienos sprendimu pritarta projektui „Vievio kultūros centro rekonstravimas ir bendrojo finansavimo skyrimas“ patvirtintas bendrasis finansavimas iki 180 tūkst. eurų, atliktos viešųjų pirkimų procedūros ir sudaryta Darbų pirkimo sutartis. Darbų vertė – per 1 mln. 544 tūkst. eurų. „Prašome rengiant Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos 2018–2020 metų strateginį veiklos planą neperkelti numatytų 990 tūkst. eurų 2018 metais finansavimo į 2019 metus bei informuoti, kokio dydžio savivaldybės prisidėjimas nuosavomis lėšomis suteiktų projektui prioritetą. Tikime kokybiškos pagalbos vykdant projektą. Geros idėjos turi būti įgyvendintos“,-rašte rašo meras Kęstutis Vaitukaitis.
Vievio kultūros centro statybai šiais metais į savivaldybės biudžetą pervesta 100 tūkst. eurų ir pasirašytas Ministro Pirmininko įsakymas iš kitų metų biudžeto statyboms skirti 1 mln. 400 tūkst. eurų. Savivaldybė savo lėšomis pastatą jau nugriovė. Dabar vieviečiai nekantriai laukia, kada bus pradėti kasti pamatai. O Vievio bendruomenės aktyvistė A. Davidavičienė dėkoja visoms TAU dalyvėms, aktyviai surinkusio­ms parašus, ir vieviškiams, pasirašiusiems po prašymu. Taip kartu politikai su bendruomene, nors ir nesusitarę, pakėlė didelę naštą, kad Vievyje būtų pastatyti kultūros namai.

Susiję tekstai

Palikite atsiliepimą

Norite prisijungti prie diskusijos?
Palikite komentarą

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

UA-47717949-1