Brexit’as ten, Brexit’as – čia

Julija Kirkilienė

Neapsiriksiu pasakiusi, kad kiekviena kaimo močiutė, žiūrinti televiziją, gerai žino tą anglišką žodį „Brexit“. Lietuviškai tai reiškia – britai išeina. O kol britai eina iš Europos, lietuviai iš Britanijos grįžta namo. Šį kartą namo grįžti besiruošianti skaitytoja pasiūlė temą pasidomėjimui – kam leng­viau naują gyvenimą susikurti: britams ir Didžiojoje Britanijoje gyvenantiems lietuviams, išei­nantiems iš ES, ar lietuviams, grįžtantiems namo.

Sugrįžimas
Elektrėnų savivaldybė – viena iš nedaugelio savivaldybių, kur gyventojų skaičius pamažu auga, o įsigyti gyvenamąjį plotą Elektrėnuose – tikras iššūkis. To iššūkio nepabūgo 14 metų Anglijoje išgyvenusi Neringa. Nors ten su vyru Robertu už paskolą įsigijo nuosavą namuką, bet neatsispyrė gimtinės traukai ir nutarė grįžti į Elektrėnus. Jauna šeima seka informaciją internetu, todėl surado už patrauklią kainą parduodamą butą, internetu vieną vaiką užregistravo į eilę pageidaujamame darželyje. Trumpam atvykusi į gimtinę Neringa užsuko į savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyrių, kur sakė buvusi maloniai sutikta, pasitikrino, ar tikrai eilėje į darželį užrašyta pavardė. Moteris buvo patikinta, kad darželyje vieta jos vaikui bus suteikta pagal eilę, kuri ir prieiti turėtų, jiems grįžus. Vyresnį vaiką šeima ugdyti norėtų Kietaviškių pagrindinėje mokykloje, todėl moteris susitiko su mokyklos vadovais. Atsakymu, ko­kios ugdymosi sąlygos Anglijos mokykloje besimokusiai mergaitei bus sudarytos, liko patenkinta. Jauna šei­ma dabar remontuoja butą ir vasarą planuoja jame įsikurti. Darbo Neringa taip pat ieško internetu. Gyvendama Anglijoje, Neringa Lietuvoje baigė kolegiją, įsigijo šiuo metu reikalingą specialybę ir tikisi susirasti mėgstamą darbą.

Netrukdo
Sėkmės istorijai būtų galima priskirti „Paragauk PATS“ Bistro savininkų Gretos ir Kipro sėkmę versle. Šiais metais jie atidarė dar vieną maitinimo vietą – Sporto centro pastate. Apie jų istoriją jau esame rašę. Greta keletą metų dirbo Anglijoje, o Kipras – Danijoje. Susipažino grįžę atostogų į Lietuvą. Tarp jaunuolių užgimė meilė, kuri tęsiasi Lietuvoje.

Jaunuoliai sukūrė šeimą, o įgytą patirtį svetimose šalyse sėkmingai pritaikė Elektrėnuose. Jauni žmonės greitai suprato, ko trūksta elektrėniškiams, nepabijojo savo santaupas investuoti į kukliame vagonėlyje įkurtą maisto gaminimo įmonėlę. Jaunieji verslininkai jau senokai iš vagonėlio persikėlė į patalpas Ledo rūmuose, vėliau atidarė kavinę ir Sporto centre. Čia jie lankytojus žada nustebinti viso pasaulio virtuvės patiekalais. Greta prisimena, kad ne visose valstybinėse įstaigose buvo sutikti maloniai. Buvo sakiusių, kad Elektrėnams tokios užkandinės nereikia, kad vagonėlis darkys miesto vaizdą. Neturint patirties, visą verslo steigimo kelią nebuvo lengva praeiti. Aiškumo suteikė Elektrėnų savivaldybės administracijos darbuo­tojai, kantriai išaiškinę, kur reikia kreiptis, kokius leidimus gauti. Tačiau verslo kūrimas nevyko taip grei­tai, kaip norėjosi.

Ko nėra Afrikoje

Sugrįžimo į Tėvynę iššūkius įveikti teko ir Vievyje apsigyvenusiems, „Metų žmogaus“ nominacija UŽ SĖKMINGĄ VERSLĄ apdovanotiems mažosios bendrijos „Brazių ūkis“ įkūrėjams Astai ir Dariui Braziams. Beveik 20 metų po pasaulį blaškęsi žmonės, 17 metų gyvenę Pietų Afrikoje, keletą metų Londone, Lietuvoje gyvenamąją vietą pasirinko Dariaus mamos gimtinėje, Vievyje. Nusipirko namą Vilniaus gatvėje. Užsienyje Braziai sėkmingai buvo įkūrę skirtingų veiklų įmonių, tarp kurių viena buvo mėsos gaminių ruošimas ir pardavimas. Pasižvalgę Lietuvoje, buvę emigrantai surado sau verslo nišą. Žmonės visada norėjo skaniai ir sveikai maitintis, o sveiko maisto pasirinkimui vietų nėra daug. A. ir D. Braziai įgytą patirtį perkėlė į Vievį, įrengė mėsos perdirbimo mažą cechą, o informacija apie jų gaminius, sklisdama iš lūpų į lūpas, klientų priviliojo tiek, kad Braziai vos spėja suktis. Apie savo verslo pradžią Lietuvoje Darius kalba su jam būdingu humoru. Pradėję kurti verslą, Braziai ne visus įstatymus žinojo, gal ne visus ir suprato, todėl verslą pradėti teko ne nuo pelno, o nuo mėginimo suprasti, kodėl maisto prekėms netaikomos PVM lengvatos, kaip pavyzdžiui, laikraščiams. Pirmaisiais verslininkavimo metais Braziai turėjo nesusipratimų dėl PVM mokesčių, bet dabar taisykles perprato. Su valstybės įstaigomis verslininkai sako sugyvenantys gerai, nors absurdiškų įstatymų apstu.

Pavyzdžiui, smulkiems ir stambiems verslininkams galioja vienodi įstatymai. Jei laikytųsi įstatymo, tai Dariui, kuris dirba ceche ir pjausto mėsą, reikėtų rašyti važtaraštį žmonai Astai, dirbančiai parduotuvėlėje už lango, nes cecho ir parduotuvės patalpas reikia įforminti atskirai. Bet atsakingi asmenys, sako Asta, supranta įstatymų nelogiškumą ir važtaraščių nereikalauja. Darius dėkoja Elektrėnų maisto ir veterinarijos tarnybos specialistams, geranoriškai paaiškinantiems ir patariantiems, kaip laikytis reikalingų higienos normų. Lietuvoje Braziai pastebi ir įvairių kitų nelogiškų valdžios įstaigų sprendimų. Pavyzdžiui, restauruojant Vilniaus gatvę, einančią pro jų namus, suolelis pastatytas prie jų namo paradinio įėjimo durų. Darius sako klausęs seniūnijos, kodėl taip padarę, ir gavęs raštišką atsakymą, kad tai esą Europos Sąjungos finansuojamas projektas ir suo­leliai turi būti pastatyti kas 150 m. Darius šypsosi, kad ši problema ne tiek jam trukdo, kiek parodo biuro­kratijos absurdiškumą, kokio nėra net Afrikoje. Tiesa, tą absurdą lengvai išsprendė su tarybos nario Gintaro Jančiausko pagalba.

Laukiame sugrįžtant
Kaip mes laukiame sugrįžtančių elektrėniškių, klausėme savivaldybės Bendrojo skyriaus vedėjos Alinos Kulbokienės. Ji rašo, kad Elektrėnų savivaldybės administracijoje vieno langelio principu veikiančiame gyventojų priimamajame asmenis aptarnauja specialistės, pasiruošusios padėti visiems besikreipiantiems. Atskiro žmogaus, renkančio informaciją apie išvykstančius ar atvykstančius į Elektrėnų savivaldybę, nėra, bet, kad parvykimas į Lietuvą būtų kaip galima sklandesnis, svetainėje www.elektrenai.lt skyriuje „Gyventojams – Atmintinės grįžtantiems“ pateikiami pagrindiniai žingsniai, kuriuos reikėtų atlikti parvykstant.
Elektrėnų savivaldybės administracija jungiasi prie projekto „Globalūs regionai“. Į užsienį išvykę savivaldybės gyventojai interneto svetainėje globalus.elektrenai.lt galės rasti visą aktualią informaciją apie jų kraštą. „Globalūs regionai“ – tai Lietuvos savivaldybių asociacijos iniciatyva, siekianti išplėsti Lietuvos ribas, integruojant išvykusius lietuvius į savo gimtojo miesto ar miestelio gyvenimą. Projektas suteikia galimybę kiekvienam išvykusiajam ne tik sekti savo krašto naujienas, bet taip pat ir pačiam aktyviai prisidėti kuriant gimtinės gerovę.
Svetainėje bus galima gauti visą naudingą informaciją (siūlomas darbo vietas mieste, investavimo galimybes, švietimo ir kitų įstaigų esamą padėtį, pramogas ir kitą). O tapę savo miesto ambasadoriais, buvę Elektrėnų savivaldybės gyventojai galės dalintis informacija apie savo kraštą toje vietovėje, kurioje šiuo metu gyvena.
Dažniausiai į Elektrėnų savi­valdybės administraciją žmonės krei­piasi dėl galimybės įkurti verslą, užregistruoti vaikus į darželius arba mokyklas.
Informaciją apie išvykstančius ar atvykstančius Elektrėnų savivaldybės gyventojus pateikiama tik oficialio­sios statistikos portale. Portalo duo­menimis, 2019 metais iš Elektrėnų savivaldybės išvyko – 231, o atvyko –709 asmenys.

Susiję tekstai

Palikite atsiliepimą

Norite prisijungti prie diskusijos?
Palikite komentarą

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

UA-128678564-1