Auklėjimo metodas: duok į snukį stipriai

Virginija Jacinavičiūtė

Po šalį sukrėtusios tragedijos, kai buvo užmuštas keturmetis berniukas Matas, Seimas skubiai ėmėsi veiksmų smurtui prieš vaikus pažaboti. Neeilinėje sesijoje ypatingos skubos tvarka Seimas priėmė pataisas, draudžiančias visų rūšių smurtą prieš vaikus. Kalbėdami apie smurtą prieš vaikus, dažniausiai mintyje turime smurtaujančius tėvus ir kitus artimuosius. Bet vis dažniau visuomenė išgirsta, kad prieš vaikus smurtaujama mokyklose, vaikų darželiuose, globos namuose, dienos centruose ir kitose valstybės įstaigose. Elektrėnų savivaldybėje taip pat nuvilnijo kelios istorijos, kuriose už smurtavimą prieš vaikus nuteisti buvo 3 su vaikais dirbantys pedagogai, vienas buvo išteisintas.

Ragino duoti į snukį
Viena šių istorijų nutiko visai neseniai. Elektrėnų darželyje ilgus metus dirbanti ikimokyklinukų auklėtoja O. B. darbe pratrūko. Tėvų padarytame garso įraše girdėjosi, kaip pedagogė šaukė ant vieno vaiko, kam šis užgavo grupės draugą, liepė „duoti į snukį stipriai“, ir, sprendžiant iš viešai paskelbto įrašo, pati sudavė vaikui, klausdama „o dabar skauda?“. Įraše girdėti, kaip darželio auklėtoja sako: „Užmušiu šitą parazitką“. Redakcijos žiniomis, už tokį elgesį su darželinukais ilgametė darželio darbuotoja buvo teisiama ir nubausta pinigine bauda bei draudimu 2 metus dirbti su vaikų auklėjimu ir švietimu susijusį darbą.
Tačiau šį nuosprendį per 20 darbo dienų auklėtoja gali apskųsti aukš­tesnei instancijai ir, tikriausiai, taip padarys. Kol vyksta teisminiai procesai, O. B., įsikišus žiniasklaidai, su vaikais tiesiogiai nebedirba: ji rašo scenarijus renginiams, puošia darželį Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui. Darželio direktorė sakė labai laukianti galutinio teismo sprendimo, nes kol vyksta teismas, administracija priversta mokėti atlyginimą ne tik O. B., bet ir ją pavaduojančiai auklėtojai.
Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo Džeraldo Dagio klausėme, ar auklėtoja dirbs darželyje iki Aukščiausiojo teismo nuosprendžio, kaip jis vertina tai, kad jai sukurta speciali darbo vieta. Tačiau vedėjas sakė, kad jokio teismo dokumento nematęs ir situaciją komentuoti atsisakė.

www.wikihow.com nuotr.

www.wikihow.com nuotr.

Mušė sporto stovykloje
Kita smurtavimo prieš vaikus istorija prasidėjo dar 2010 metais, o Kauno apylinkės teismą pasiekė tik 2014-aisiais. Elektrėniškė Daiva (pavardė redakcijai žinoma) apkaltino buvusios Elektrėnų sporto mokyklos trenerę R. S., kad ši Kaune vykusioje dailiojo čiuožimo stovykloje treniruočių metu smurtavo prieš nepilnametę dukrą.
Po dvi savaites trukusios stovyklos mama ant dukros kūno pamatė sužalojimus – daugybines ir pavienes poodines kraujosruvas ant kairiojo ir dešiniojo žastų, pavienes poodines kraujosruvas dešinės ausies kaušelio nugariniame paviršiuje, ant pilvo ir šlaunų. Šiuos sužalojimus mama nufotografavo ir nufilmavo, tačiau į policiją nesikreipė, nes dukra labai norėjo treniruotis, o kitos trenerės Sporto mokykloje nebuvo. Apie įvykį mama kalbėjosi su trenere R. S., tačiau ji neigė sužalojusi auklėtinę.
Po šio įvykio praėjus keleriems metams, skriaustos mergaitės mama visgi kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, siekdama, kad trenerė atsakytų už savo netinkamą elgesį.

Bendradarbiai konflikto nematė
Nuo pat kaltinimų pradžios tre­nerė R. S. savo kaltę neigė, teigdama, kad­ tre­niruočių metu yra didelė tikimybė susižaloti atsitrenkus į bortą, kitą sportininką ar nukritus, tačiau teismo medicinos ekspertas nustatė, kad mažai tikėtina, jog ant mergaitės odos rasti sužalojimai galėjo atsirasti nukritus ar atsitrenkus. Nukentėjusios mergaitės teigimu, trenerė ją skriausdavo už tai, kad blogai padarydavo pratimą: paimdavo už rankos, įgnybdavo, patampydavo, taip pat trenerė šaukdavo, pakratydavo auklėtinę, žemindavo vadindama stora, sakydama, kad auklėtinė nieko nesugeba. Jei auklėtinė apie netinkamą trenerės elgesį pasakydavo tėvams, ji trenerės buvo vadinama skundike.
Dailiojo čiuožimo stovykloje­ tre­niruotės metu ant ledo buvo keli treneriai, tačiau nė vienas iš jų nematė, ar vyko konfliktas, dėl kurio buvo teisiama trenerė. Tačiau konfliktą pamatė kita elektrėniškė mama, kuri atvyko į treniruotę pažiūrėti, kaip sekasi jos dukrai. Teismo nuosprendyje tei­giama, kad liudytoja matė, kad vyko konfliktas, mergaitė buvo nustumta į arenos kampą, buvo išsigandusi. Apie ką tik įvykusį konfliktą patvirtino ir liudytojos dukra. Tą kartą trenerė paaiškino, kad auklėtinė jos neklauso, susidūrė su kita mergaite. Kad trenerė šiurkščiai elgėsi su auklėtine, ją pravardžiuodavo, patvirtino ir kitos stovykloje dalyvavusios čiuožikės iš Elektrėnų.

Kaltas direktorius
Kai įvyko konfliktas tarp mer­gaitės ir trenerės, Elektrėnų savivaldybės sporto mokyklai, kurioje dirbo R. S., vadovavo Valdas Škadauskas. Direktorius teigė, kad nuolat gaudavo signalų dėl R. S. netinkamo elgesio su vaikais. Jis teismui sakė besijaučiantis kaltas dėl to, kad būdamas administracijos vadovu neskyrė pakankamai dėmesio trenerės darbo metodams. Tiesa, R. S. elgesiui ištirti buvo sudaryta savivaldybės tarybos komisija, kurios nariai buvo treneriai, administracijos atstovai ir pedagogai. Darbo grupės narys Algimantas Adomaitis sako, kad komisija darbo užbaigti nespėjo, nes bylai pasiekus teismą, nebeliko prasmės aiškintis situacijos. Kaip prisimena A. Adomaitis, didžiausia problema toje situacijoje buvo tai, kad direktorius nesugebėjo suvaldyti komunikacijos krizės tarp darbuotojų.
Dabartinis Sporto centro direktorius Alfredas Vainauskas redakcijai sakė, kad yra labai sunku vertinti teismo nuosprendį. Kai įvyko konfliktas, A. Vainauskas dar nedirbo Elektrėnuose, tačiau su situacija yra susipažinęs, pats dalyvavo teismo posėdžiuose, išklausė abi puses, tačiau nesiima nieko nei teisinti, nei teisti. Direktorius mano, kad reikia vadovautis teismo sprendimu, kuriuo R. S. neuždrausta dirbti su vaikais. Direktorius savo darbuotoją vertina kaip tvarkingą, gerą trenerę, tos pačios nuomonės, direktoriaus teigimu, laikosi ir Lietuvos čiuožimo federacijos prezidentė Lilija Vanagienė bei trenerių bendruomenė.

Vaiko teisių apsauga – nekalta
Apie galimą trenerės smurtą­ Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius informuotas buvo dar prieš Daivos dukros istoriją. Kitos mergaitės mama taip pat kreipėsi kaltindama trenerę mergaitės sužalojimu. Tuomet vedėja Aldutė Jaseliūnė sakė, kad po kreipimosi konsultavo nukentėjusiosios mamą, kaip elgtis toje situacijoje, darbdavį įpareigojo užtikrinti vaikų saugumą.
„Dažnai klientai iš Skyriaus tikisi to, ko jie siekia: nubausti, nušalinti nuo pareigų įtariamą smurtautoją. Skyrius tokių galių neturi, ikiteisminių tyrimų neatlieka. Skyrius laikosi pozicijos, kad teismas turi būti griežtas, priimdamas sprendimą smurtautojui, ir uždrausti dirbti bet kokį pedagoginį, socialinį darbą su vaikais tam tikram laikui, įpareigoti smurtautoją dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose“, – mano A. Jaseliūnė.
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė redakcijai atsiuntė daugybę įstatymų nuorašų, bet asmeniškai, kaip apsaugoti vaikus nuo smurto Elektrėnuose, neparašė nė žodžio.

Teismas tarsi skiepas
Po teismo dar kartą pakalbinome dukrai teisme atstovavusią mamą, klausdami, kodėl moteris į teismą kreipėsi po įvykio praėjus keleriems metams. Moteris paaiškino, kad nebūtų kreipusis į teismą, tačiau ieškoti teisybės ji nusprendė įkalbėta tuo metu tarybos nario pareigas užėmusio Nikolaj Melnikov. Tarybos narys, peržiūrėjęs Elektrėnų savivaldybės sudarytai komisijai pateiktą vaizdinę medžiagą, pasitarė su specialiste, kuri įžvelgė smurtą, tuomet ėmė raginti tėvus kreiptis į policiją. Galutinį sprendimą kreiptis į teismą nukentėjusiosios motina priėmė tada, kai dukra ėmė treniruotis pas naują trenerę. Moteris pasakojo, kad Sporto mokykloje įdarbinus naują dailiojo čiuožimo trenerę Gintarę, nemažai mergaičių pradėjo čiuožti kitame klube. Prieš pradėdamos treniruotis pas naują trenerę, mergaitės kurį laiką jau nebečiuožė pas R. S. Tačiau R. S. visaip trukdžiusi naujai trenerei dirbti, kėlė intrigas, skleidė melą. Nors teismo procesas vyko kelerius metus ir per tą laiką buvo patirta daug neigiamų emocijų, mamai teko ne kartą atsiprašinėti iš darbo, Daiva dėl to nesigaili. Labiausiai jai gaila dukros ir kitų vaikų, kurie, pasakojo moteris, patyrė daug baisesnių dalykų nei mėlynės. Už nežymų sveikatos sutrikdymą, pritaikius Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį, teismas patenkino nukentėjusiosios civilinį ieškinį iš dalies ir priteisė neturtinės žalos atlyginimą bei atstovavimo išlaidas.
Moteris iki šiol prisiminusi šią istoriją graudinasi, tačiau tiki, kad teis­mas buvo tarsi skiepas, kuris apsaugos kitus vaikus nuo psichologinio ir fizinio smurto. Daiva neabejoja ir tuo, kad kitą kartą, nutikus panašiam atvejui, ir savivaldybės įstaigos reaguos operatyviau. Šiuo metu Daivos dukra jau yra pilnametė, tačiau metą, kai treniravosi pas trenerę R. S., prisimena su didžiule nuoskauda, pasakojo mama.
Situaciją komentuodama Švietimo ir mokslo ministerija taip atkreipė dėmesį, kad pagal Darbo kodeksą darbdavys turi teisę atleis­ti darbuotoją (taip pat ir pedagogą), jei jis pakartotinai padarė jau užfiksuotą pažeidimą, arba padarė šiurkštų pažeidimą. Tokiu pažei­dimu gali būti laikomas ir smurtas prieš vaikus.

Nulinė tolerancija smurtui
Tiek vienu, tiek kitu atveju spaudoje ir vietinių žmonių lūpomis galima buvo išgirsti įvairių situacijų, kai pedagogai netinkamai elgėsi su vaikais, vertinimų. Vieni linkę užtarti pedagogus, kiti mano, kad ir nepagarbus žodis yra smurtas. Galime įvairiai vertinti nutikusius atvejus, tačiau vyriausybė užsibrėžė tikslą, kad žmonės Lietuvoje visiškai netoleruotų bet kokios rūšies smurto. O Elektrėnuose nutikusių atvejų, rodos, nėra nė kaip interpretuo­ti – teismai pripažino abiejų su vaikais dirbusių pedagogių kaltę, bet jų vadovai tinkamų priemonių apsaugoti vaikus nuo pakartotinio smurto, nesiima.
Šioje vietoje norisi prisiminti dar vieną savivaldybėje nutikusią istoriją, kai Beižionių mokyklos direktorius V. J., vos gavęs skundą dėl jo smurtavimo prieš paauglį, pasitraukė iš darbo „šalių susitarimu“. Lietuvoje galioja nekaltumo prezumpcija, tačiau kartais įstatymai ne visiems taikomi vienodai. Darželio auklėtoja, kuri galimai smurtavo prieš apsiginti negalinčius mažamečius, iki šiol dirba darželyje, jai įsteigtas papildomas etatas, ji gauna atlyginimą. Nuo trenerės darbo nenušalinta ir R. S. Rašydami publikaciją labai norėjome išgirsti ir trenerės R. S. poziciją. Skambinome tris kartus, rašėme žinutę prašydami perskambinti, kai galės, klausimą nusiuntėme el. paštu. Vėliau tuo pat el. paštu gavome pranešimą apie varžybas, tačiau atsakymo į klausimus nesulaukėme. Švietimo ir mokslo ministerija, komentuodama Elektrėnuose nutikusius įvykius, nedaugžodžiavo: „Švietimo ir mokslo ministerijos manymu smurtas prieš vaikus yra nesuderinamas su moky­tojo profesija“.

Palikite atsiliepimą

Norite prisijungti prie diskusijos?
Palikite komentarą

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

UA-47717949-1