Žemė – ne pyragas, nesuraikysi

Žemė – ne pyragas, nesuraikysi

Julija KIRKILIENĖ

Kad ir kaip neteisybę norėtume įsprausti į kampą, ji vis išlenda ir sarkastiškai šaiposi iš teisybės beieškančių žmonių. Tokios mintys kilo susirinkime, į kurį Nacionalinės žemės tarnybos Elektrėnų skyrius sukvietė nuosavybės teisių atkūrimo į žemę laukiančius elektrėniškius.

Pasiūlymai

Per 20 savivaldybės gyventojų vis dar nėra gavę žemės sklypų nuosavybės teisėms atkurti. Nuo 2012 metų Elektrėnuose negrąžintas nė vienas žemės sklypas. Tiesa, savivaldybė žmonėms primygtinai siūlo 3 žemės sklypus, bet nė vienas jų žmonėms nėra tinkamas, todėl jie atsisako. Balandžio 21 dieną žmones į susirinkimą sukvietusi Žemės tarnyba vėl žmonėms siūlė tuos pačius sklypus ir vieną naują. Tas naujasis siūlomas sklypas prie Abromiškių žiedo užima 1,7 ha ir yra komercinės paskirties. Tai yra, nuosavybės teises būtų galima atkurti dvylikai-trylikai pretendentų, bet, pasak susirinkusiųjų, toks pasiūlymas yra tik žmonių kiršinimas. Įvertintas tas sklypas yra 1 tūkst. eurų už 1 ha. Kadangi 12-13 savininkų tos žemės lygiaverčiai pasidalinti negalėtų, nes žemė ne pyragas. Žemę būtų galimybė parduoti ir kaip kompensaciją pasidalinti pinigus, deja… Kol žmonės surastų pirkėją, jiems reikėtų mokėti žemės mokestį, kuris miesto teritorijoje už 1 ha nustatytas 0,6 proc. nuo rinkos vertės. Rinkos vertė Elektrėnuose yra 1 tūkst. eurų už 1 arą. Už tokią kainą elektrėniškiai išsiperka savavališkai užimtą žemę. Žinoma, jeigu į susirinkimą būtų atėję administracijos direktorius Virgilijus Pruskas bei Architektūros ir kraštotvarkos skyriaus vedėjas Arūnas Butrimavičius ir pasiūlę žmonėms žemės pirkėją, tai dalis pretendentų, tikriausiai, tokio pasiūlymo nebūtų atsisakę.

Priekaištai

Deja, savivaldybės vadovai nebrangina nei žmonių laiko, nei nervų ir į susirinkimą atsiuntė tik Architektūros ir kraštotvarkos skyriaus specialistę. NŽT Elektrėnų skyriaus vedėjas Donatas Matijoška žmonėms teisinosi, kad jis čia nė prie ko, nes už nuosavybės grąžinimą atsakinga yra savivaldybė, ir pagąsdino žmones, kad daugiau jokių sklypų nuosavybės teisių atstatymui skirta nebus. Žmonėms atsisakymą siūlė rašyti raštu ir su kiekvienu jų kalbėjosi asmeniškai prie uždarų durų. Jis priminė žmonėms, kad tris kartus atsisakius žemės, jiems bus išmokėta kompensacija – ne, ne rinkos kaina už jiems priklausantį arą, o ta kaina, kurią esą valstybė nustato. Tai yra 10 kartų mažesne nei rinkos kaina. Po susirinkimo 8 žmonės pasitarė ir parašė bendrą raštą savivaldybės administracijos direktoriui: „Mes, pretendentai į gyvenamosios paskirties sklypus individualiai namo statybai, dalyvavę susirinkime, įvykusiame …š.m. balandžio 21 d…, nesutinkame su pasiūlytais sklypais todėl, kad siūlomi sklypai yra šlaituose, užpelkėjusiose vietose, po elektros ir aukštos įtampos laidais. Šie sklypai netinka individualiai namų statybai, nes paruošimui namo statybai reikėtų didelių investicijų“. Po raštu pasirašę žmonės atsisakė siūlomų sklypų ir reikalavo kitų, statyboms tinkančių sklypų.

Komentarai

V. Pruskas redakcijai sakė, kad savivaldybėje Laisvos valstybinės žemės fondas yra tuščias. T.y. laisvų sklypų savivaldybėje nėra nė vieno, nebent atsirastų kas nors iš savavališkai užimtų sklypų savininkų, atsisakančių išsipirkti. Tas surastas komercinės paskirties sklypas esąs tarsi koks savivaldybės geranoriškumas, norint atsiskaityti su pretendentais į žemės nuosavybę. O jeigu jie atsisakytų, direktorius nieko daugiau pasiūlyti negalėsiąs.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus specialistė Aušrinė Lisauskienė taip komentavo padėtį Elektrėnuose:

„Pastebime, kad piliečių, laukiančių, kad jiems natūra būtų atkurtos nuosavybės teisės žemės sklypų individualiai statybai Elektrėnuose šiuo metu yra 5. Balandžio 21 d. susirinkime nebuvo siūlomi žemės sklypai, kurių piliečiai jau buvo atsisakę, o buvo siūlomi nauji sklypai: 2 sklypai komercinės paskirties, 1 sklypas individualiai statybai, kuris buvo suformuotas vykdant sklypų formavimo pertvarkymo projektą, ir 1 sklypas iš senojo detaliojo plano, kuris 2012 m. buvo pasirinktas piliečių, tačiau vėliau jo piliečiai atsisakė, pasinaudoję galimybe keisti valią pasirenkant atkūrimo būdą, atkurti nuosavybės teises į mišką. Susirinkimo metu iš 13 dalyvavusių susirinkime piliečių 2 pasirinko aukščiau minėtus sklypus individualiai statybai ir 2 piliečiai pageidavo atkurti nuosavybės teises komerciniame žemės sklype, kurio plotas yra 1,7 ha. 8 pateikė atsisakymą raštu, 1 parašė raštišką atsisakymą.“

Atsakymai

Nacionalinės žemės tarnybos Viešųjų ryšių specialistams siunčiau 3 klausimus: 1. Jeigu vieną kartą žmogus atsisakė siūlomo sklypo, ar tą patį sklypą galima siūlyti antrą kartą ir prašyti atsisakymo raštu?

2. Ar galima vieną bendrą sklypą grąžinti keliolikai pretendentų, kad komercinės paskirties žemės sklypą šie išsidalintų tarpusavyje? Ar savivaldybė privalo sklypams padaryti detaliuosius planus ar kitaip pretendentams suskirstyti sklypus atskirai?

3. Ar tiesa, kad 3 kartus atsisakius pasiūlymo pretendentams bus išmokėtos kompensacijos po 1 tūkst. eurų už 1 ha, kai Elektrėnuose valstybinę žemę privatininkams savivaldybė parduoda po 1 tūkst. eurų už arą?

Atsakydami į klausimus informuojame:

Pagal LRV 1997 -09-29 nutarimu NR. 1057 patvirtintos „Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos“ (toliau – Tvarka) 38 punkto nuostatas „Piliečiui atsisakius siūlomo žemės sklypo, šis sklypas siūlomas kitam piliečiui pagal patvirtintą eilę. Atsisakiusiam siūlomo žemės sklypo piliečiui išlieka pirmumo teisė ne daugiau kaip 2 kartus rinktis žemės sklypą kitoje detaliajame plane numatytoje vietoje. Pilietis, kuris iš viso 3 kartus atsisako siūlomo žemės sklypo, įrašomas į eilę paskutinis. Siūlomo žemės sklypo atsisakymas pateikiamas raštu, išdėstant motyvus.

Atsakydami į 2 klausimą pranešame, kad taip, vienas sklypas gali būti grąžinamas daugiau nei vienam pretendentui bendrosios nuosavybės teise. Teisės aktuose nėra prievolės savivaldybei suformuoti tik tokius komercinės paskirties sklypus, kurie reikalingi atkurti nuosavybės teises kiekvienam piliečiui, o tai reiškia, kad savivaldybės administracija, planuodama naujus sklypus komercinės paskirties objektų statybai, jo dydį nustato rengiamame planavimo dokumente.

(Toliau valdininkas cituoja ilgą įstatymą, kurį žmonės ir patys gali paskaityti. Red.).

Atsakydami į 3 klausimą informuojame, kad piliečiui, kuris 3 kartus atsisako jam siūlomo sklypo, nėra priimamas sprendimas kompensuoti pinigais, tačiau jis įrašomas į eilę paskutinis pagal Tvarkos 38 punkto nuostatas.

Mintys dėl savivaldybės parduodamų sklypų privatininkams už 1000 eur/a yra klaidingos, čia turbūt turima galvoje tie atvejai, kai yra Sklypų formavimo ir pertvarkymo projektais formuojami įsiterpę žemės sklypai, kurių vertė yra nustatoma pagal Registrų centro verčių žemėlapius, ir šiai dienai Elektrėnų mieste pagal verčių žemėlapius aro vertė svyruoja nuo 800-1000 eurų. Tai niekaip nėra susiję su kompensacijos skaičiavimu priimant sprendimą piliečiams kompensuojant pinigais.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų