Žaliuojančius pastatus išgelbės tik šveitimas

Žaliuojančius pastatus išgelbės tik šveitimas

Virginija Jacinavičiūtė

Dėl renovacijos Elektrėnų daugiabučių pilkas sovietinis apdaras įgauna vis daugiau spalvų ir įvairovės. Nors renovacija turi daug privalumų, deja, ir trūkumų nepavyksta išvengti. Bėda, kad išryškėja jie tuomet, kai namo ­renovacija eina į pabaigą ir sprendimų pakeisti jau negali. Ne kartą gyventojai redakcijai skundėsi, kad nepatinka renovuotų namų spalvų deriniai – gyventojai konkrečiai akcentavo mėlynus penkiaaukščių balkonus. Sulaukėme skundų, kad į plytelėmis renovuotus namus dėl išstorėjusių sienų sunkiai patenka šviesa. O praėjusią savaitę gyventojas kreipėsi dėl Trakų g. 2 namo, kurio sieną išmargino žalios, į samanas panašios, dėmės.

Daugiabutis pažaliavo

Trakų g. 2 namas buvo vienas iš penkių daugiabučių savivaldybėje, kuris pateko į pirmųjų renovuojamų namų sąrašą. Gyventojai prieš penkerius metus pasirinko vadinamąjį 2 renovacijos variantą, kuriame numatytas tinkuotas fasadas. Deja, šiandien virtuvėje gurkšnodami kavą ir matydami savo namo sieną gyventojai akivaizdžiai mato, kokie šių sienų trūkumai. Trakų g. 2 name per visą namo aukštį nutįsusios žalios ­sa­manos gadina pastato vaizdą.
Minėto pastato nuotrauką nu­siuntėme UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ generaliniam direktoriui Ričardui Leckui. Pasiteiravome, kas lemia samanų susidarymą ir kaip planuojama šią problemą spręsti.

R. Leckas sako, kad siena žaliuoja dėl kritulių, kurie kaupiasi dėl gretimų namų sujungimo specifikos

„Imant konkrečiai pateiktą nuo­trauką, tai atnaujinant (modernizuojant) daugiabutį namą Trakų g. 2, Elektrėnuose, dalis šiltinamo­sios medžiagos užleista ant gretimo namo Draugystės g. 25 fasado dėl šalčio tilto panaikinimo tarp namų. Kadangi šalia esantis daugiabutis Draugystės g. 25 reljefiškai yra aukš­čiau, todėl ant užleisto šiltinamosios­ medžiagos įrengto išorinio nuvedimo skardinimo krituliai patenka ir ant fasado. Ši problema bus sprendžiama artimiausiu metu atnaujinant (modernizuojant) Draugystės g. 25 namą. Gyventojai, namo atnaujinimo metu pasirinkę tinkuojamą ­fasadą, turi suprasti, kad jis reikalauja atitinkamos priežiūros. Nors atnaujinimo metu naudojamos medžiagos su silikonais, priešgrybelinės, per tam tikrą laiką nuo augmenijos, mažai patenkančios šviesos iš šiaurinės pusės, drėgmės, fasadas pradeda žaliuoti. Šią problemą galima spręsti atliekant fasado plovimo darbus. Darbai galėtų būti atliekami panaudojant namo privalomai kaupiamąsias lėšas. Ši paslauga gyventojams siūloma susirinkimo metu, balsavimuose“, – paaiškino direktorius R. Leckas.
Direktorius įvardino, kad Trakų g. 2 namo žaliavimą sukelia kritulių nutekėjimas nuo šalia stovinčio namo, tačiau su sienų žaliavimo problema susiduria ir kiti renovuoti namai. Vienas jų – Trakų g. 18 namas – stovi redakcijos pašonėje.

Kreipėsi dėl plovimo

Gyventojams jų namo estetinis vaizdas nepatinka, todėl dar prieš metus buvo kreiptasi į EKŪ dėl namo valymo, tačiau kol kas jokie darbai nebuvo vykdyti. Gyventojai ketina pakartotinai kreiptis į EKŪ.
Name gyvenanti Emilija sakė, kad susirinkime dėl renovacijos gyventojai nebuvo informuoti, kad klimato sąlygos gali taip paveikti fasado sienas. „Tas kampas tikrai baisus. Nežinojome, kad taip gali būti. Jei būtume žinoję, gal būtume rinkęsi plyteles. Dar nerenovuotų daugiabučių gyventojai dabar žinos, su kokiomis problemomis gali susidurti“, – sakė Emilija.
Kita namo gyventoja Rita kalbėjo, kad jų namas mieste pats pirmas pradėtas renovuoti. Gyventojai tada net nepagalvojo, kad siena gali pažaliuoti, ir net minties nebuvo apie tai paklausti. Gyventojos nuomone, name nėra geros oro ventiliacijos, o tai sudaro geras sąlygas samanoms augti. Elektrėniškė mano, kad yra normalu, jog su laiku namas gali pareikalauti eksploatacinių išlaidų. Gyventoja tikina, kad pernai kreipėsi į EKŪ dėl sienos plovimo, bet lig šiol jokie darbai nebuvo atlikti, todėl vėl planuoja skambinti į EKŪ. Abi pakalbintos gyventojos mano, kad siena turi būti nuplauta, ir sutinka, kad tai būtų daroma iš gyventojų kaupiamųjų lėšų.
O viršutiniame aukšte gyvenanti Ingrida pasakojo, kad jau dvejus metus negali išsiplauti langų, nes lango tiesiog negali atidaryti. Moteris sako, kad pirmais metais po renovacijos viskas buvo gerai, bet ant sienos pradėjus formuotis samanoms, pastebėjo, kad samanų pilna ir ant palangės lauke, o kambaryje ant palangės nuolat kaupiasi drėgmė. Ingrida mano, kad nuo didelės drėgmės siena išbrinko, todėl trukdo langą praverti. Dar rudenį moteris kreipėsi į EKŪ, tačiau lig šiol nesulaukė nei raštiško atsakymo, nei darbuotojų vizito.
Pasak Polistireninio putplasčio asociacijos garbės prezidento Čes­lovo Ignatavičiaus, sienos žaliuoja dėl mikroorganizmų, kurie minta ant fasadų prikibusiais nešvarumais. Tie nešvarumai daugiausia atsiranda dėl šalia augančių medžių. Teigiama, kad sienas labai svarbu nušveisti, nes mikroorganizmų pažeistas tinkas gali imti kristi, nebesilaikyti ant termoizoliacinės medžiagos.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų