Vladislovas Molis: gyvenimas per brangus, kad jį reikėtų palikti kelyje

Vladislovas Molis: gyvenimas per brangus, kad jį reikėtų palikti kelyje

Kelininko sėkmės istorija

Julija KIRKILIENĖ

Vievyje įkurtos valstybinės įmonės „Automagistralė“ direktorius Vladislovas Molis savo dienas pradeda ir baigia rūpesčiu, kad jo įmonės prižiūrimuose keliuose nežūtų žmonės. Likimas V. Moliui skyrė gyvenimą ant kelio: kelius jam lemta tiesti buvo nuo vaikystės, o subrendus – tuos kelius prižiūrėti. Nepaprastą sėkmės istoriją šiam žmogui likimas atseikėjo, tikriausiai, už jo pagarbą darbui, žmogui ir mokėjimą branginti gyvenimą.

Įkūrėjas

Tiems, kam teko automagistrale Vilnius–Klaipėda ar Vilnius–Panevėžys keliauti kartu su V. Moliu, tas negalėjo nesistebėti „Automagistralės“ direktoriaus žiniomis apie kiekvieną kelio kilometrą. Šiam žmogui statyti teko abi magistrales: vaikystėje dirbo kartu su kelininku tėvu, mokydamasis vidurinėje ir studijuodamas dirbo vasaromis, o būdamas diplomuotas inžinierius vadovavo tai brigadai, tai visam Kelių statybos gamybiniam skyriui. Dėl tos kelininko patirties ir dėl svarbių žmogiškųjų savybių 1993 metais tuometinis jaunos nepriklausomos šalies susisiekimo ministras Juozas Biržiškis Vladislovui Moliui patikėjo įkurti valstybės įmonę kelių priežiūrai. „Supratome, kad reikia pertvarkos. Anuomet automagistralės buvo vienas didžiausių turtų, kokius Lietuva tiktai kada nors turėjo. Aplinkinės valstybės tokių gerų kelių neturėjo. Nei Lenkija, nei Latvija. Ir tą turtą reikėjo prižiūrėti kuo geriausiai“, – kalbėjo dr. J. Biržiškis, VĮ „Automagistralė“ švenčiant dvidešimtmetį.

Nuo 1993 metų „Automagistralės“ eksploatuojama magistralė Vilnius–Klaipėda tapo tarptautinio susisiekimo keliu, priklauso IX transporto koridoriui. Jo atšaka (IXB transporto koridorius) yra svarbiausia Lietuvos transporto magistralė Rytų–Vakarų kryptimi. 1997 m. ji buvo prijungta prie visos Europos plėtotinų tarptautinių transporto koridorių sistemos. VĮ „Automagistralė“ prižiūri 415 km Lietuvos automagistralinių kelių, nuo 2005 metų šiuose keliuose žuvusiųjų sumažėjo 80 proc.

Pradžia

Įmonės, prižiūrinčios Lietuvos didžiuosius kelius, pasiekimai neatsiejami nuo jos vadovo V. Molio sėkmės istorijos. Žmogus, turintis prasmingo gyvenimo patirtį ir didelį atsakomybės jausmą, mokėjo suburti atsakingai dirbantį kolektyvą.

Įdomu tai, kad V. Molio gyvenimo istorija prasidėjo kartu su automagistralių pradžia Lietuvoje.

Vladislovo Molio tėvai, kilę iš Eišiškių rajono, Vievyje atsirado Vilniaus melioracijos valdybą perkėlus į Vievį. Tėvas Vaclovas turėjo ekskavatorininko specialybę, valdė galingiausią tų metų ekskavatorių, galintį kasti griovius ir iš karto šlaitus daryti. Gabiam ir labai reikalingam specialistui Vievyje buvo atmatuotas 6 a sklypelis, kur jis susikalė laikiną namelį ir į jį atsivežė žmoną su vos dvejų metų sūnumi Vladuku. Netrukus tame laikiname namelyje Moliams gimė dukra. Vladislovas prisimena, kaip mamą išvežus į gimdymo namus, jis, trejų metų vyras, vienas liko namuose. Bet daugiau vienam namuose būti jam beveik nebeteko: tėvas jį pasiėmė į savo ekskavatorių tiesti naujojo kelio iš Vilniaus į Kauną. Iki 14 metų Vladislovas buvo tik tėvo pagalbininkas, o sulaukęs 14 metų pats savarankiškai vasaromis pradėjo uždarbiauti prie kelių tiesimo. Apie tai liudija rusų kalba įrašytas įrašas senojoje V. Molio darbo knygelėje.  

Gyvenimo kelias

Kaip mėgsta paironizuoti pats direktorius, Vladislovui Moliui daug molio teko išminti, kol nuo pagalbinio darbininko išaugo iki Kelininko aukso ženklo nominanto. 2014 metų pabaigoje, minint nepriklausomų Lietuvos kelių 25-erių metų sukaktį, asociacija „Lietuvos keliai“ už nuopelnus puikiai prižiūrint Lietuvos automagistrales, puikius pasiekimus eismo saugumo srityje garbės ženklu „Kelininko aukso ženklas“ apdovanojo VĮ „Automagistralė“ direktorių Vladislovą Molį. Šiame renginyje daug dėmesio skirta kelininkų dinastijoms – šeimoms, kurių kelios kartos paskyrė savo gyvenimą Lietuvos kelių infrastruktūros kūrimui ir tobulinimui. Juk ir Vladislovas tėvų pėdomis sekė nuo vaikystės, iš tėvo mokėsi darbštumo, pareigos supratimo, atsakingumo, tvirto žodžio laikymosi, pagarbos žmogui ir visų kitų žmogiškų savybių, kurių dabar reikia valstybės įmonės vadovui. Vadovu, sako Vladislovas, jį išaugino ne tik tėvai, bet ir visi puikūs sutikti žmonės.

Kelių statybos valdyba, kurioje dirbo jo tėvas ir jis pats vasaromis, Vladislovą pasiuntė mokytis į Vilniaus inžinerinį statybos institutą. Ten jį profesoriai pastebėjo jau pirmame kurse ir pakvietė po paskaitų padirbėti laboratorijoje. Visus studijų metus jis gavo ne tik stipendiją, bet ir atlyginimą. O savaitgaliais studentas ne į šokius, kur labai traukdavo garsiosios „Hiperbolės“ muzika, skubėdavo, o į Vievį. Tėvai statėsi namą, reikėjo pagalbos.

Baigęs institutą ir sugrįžęs į Vievio kelių statybos valdybą, trejetą metų padirbėjęs darbų vykdytoju, aikštelės meistru, paskirtas buvo dirbti vyriausiuoju inžinieriumi. V. Molis kartu su Lietuvos elektrinės direktoriumi Pranu Noreika braidė purvynus, kol naujuosiuose Elektrėnuose nutiesė gatves, kol Kruonyje nutiesė visus privažiavimus prie hidroelektrinės. Jau būdamas vyr. inžinieriumi vadovavo Vilniaus –Panevėžio magistralinio kelio tiesimo darbams. Apie kiekvieną nutiesto kelio metrą Vladislovo galvoje telpa smulkiausi prisiminimai: kaip sovietiniais laikais reikėjo būti sumaniam, gudriam ir diplomatiškam, siekiant kelius nutiesti kokybiškai.

Nuoseklumas

V. Molis kartais mėgsta pasižvalgyti po praėjusį gyvenimo tarpsnį, pasižiūrėti į nueitą savo gyvenimo kelią, įvertinti dabartinį. Prisimena, kaip įkūrus kelių priežiūros įmonę „Automagistralė“ gavo tris rusiškus „Mazus“ ir keletą tonų druskos. Po 23 metų jo vadovaujama įmonė kelius prižiūri naujausiu „Unimog U 527“ automobiliu su modernia kelių priežiūrai skirta „Mulag“ gamintojo komplektacija. Savo sėkmės istoriją vadovas kūrė nuosekliai. Tėvai visada gyveno kukliai, todėl ir vaikus mokė dirbti gerai ir branginti, kas uždirbta. Vladislovas nuo vaikystės uždarbiavo ne tik atlikdamas pagalbinius kelininko darbus. Vaiku būdamas visada pakeldavo numestą butelį ir jį parduodavo. Jis ir dabar nesigėdija pasilenkti prie numesto cento – ne todėl, kad jam trūktų pinigų, o todėl, kad pinigus reikia gerbti. Jis sako gerbiantis kiekvieną žmogų, galvojantį apie gyvenimą ir ieškantį būdų, kaip gyvenimą pagerinti. Vadovas sako mėgstantis darbuotojams priminti, kad keliams žmonės labai reikalingi, bet žmonėms keliai – labiau. Ir ne tik todėl, kad keliais žmonės keliauja, bet ir todėl, kad VĮ „Automagstralė“ darbuotojus keliai maitina. Nuo įmonės darbuotojų atsakingumo kartais daug priklauso, kad keliuose žmonės nepaliktų savo gyvenimo. Dabartinis vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis, dirbdamas Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos viršininku, taip buvo įvertinęs „Automagistralės“ darbą: „Valstybės įmonės „Automagistralė“ kolektyvas yra gerųjų kelininkų pavyzdys. Retai galima aptikti tokią įmonę, kuri visą parą būtų pasirengusi atlikti savo profesines pareigas. Manau, dėl to mažėjo eismo įvykių automagistralėse“. Žinoma, žmonės kelininkams nuolatos priekaištauja dėl esą nepakankamai gerai prižiūrimų kelių, dėl dažno kelių remonto ir kita. Bet tik tuos kelius prižiūrintis žino, kaip su minimaliomis lėšomis galima optimaliai gerai prižiūrėti kelius. „Mūsų automagistralės privalo būti tokios pat kokybiškos ir saugios kaip, tarkime, Vokietijos greitkeliai ar keliai Skandinavijoje“,- svajoja įmonės vadovas. O kol tokių kelių nėra, „Automagistralės“ darbuotojai ne tik atsakingai prižiūri tokius kelius, kokius turime, bet ir kantriai pėstiesiems dalina atšvaitus. „Kai eismo sąlygas sunkina ilgas tamsusis paros metas, blogas matomumas, taip pat krituliai, slidi danga, į eismo įvykius daugiausia patenka ir juose nukenčia pėstieji. Su atšvaitu (žibintu) einantį žmogų vairuotojas gali pastebėti iš maždaug penkis kartus didesnio atstumo nei be atšvaito. To pakanka, kad vairuotojas sulėtintų važiavimo greitį ir saugiai prasilenktų su pėsčiuoju, esant būtinumui – sustotų“,- įsitikinęs vadovas ir sako vien per 2014 metus atšvaitų išdalino tiek, kad kiekvienas pėsčiasis galėtų užsidėti po 4, kaip ir priklauso. Bet kai V. Molis tamsoje pamato žmogų be atšvaitų, negali nesusierzinti: kaip žmogų įtikinti, kad jo gyvenimas per brangus, kad jį dėl neatsakingumo paliktų kelyje.

Padėkos

Šiais metais Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, Vasario 16-ąją, prezidentė Dalia Grybauskaitė Vladislovą Molį apdovanojo ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu. Taip įvertintas jo nuopelnas Lietuvai ir už tai padėkota. Pats „Automagistralės“ vadovas sakė norintis padėkoti žmonėms, padėjusiems iki šio apdovanojimo ateiti:

„Nuostabus Vievio miestas ir jo žmonės turėjo didelę įtaką mano gyvenimui. Labai dėkingas visiems, kurie supo mane, padėjo spręsti vienus ar kitus klausimus. Tiek KSV – 6 kolektyvas, kuris mane mokė kelininko darbo, pradedant nuo viršininkų Antano Černiausko, vyr. inžinieriaus Algirdo Radzevičiaus, aikštelės viršininko Viktoro Virpšos, kelio meistro Kosto Leckaus, buvusio viršininko Juozo Stepankevičiaus, tėvelio kolegų, stipriausių Lietuvos ekskavatorininkų brigados: Vaclovo Molio, Justino Stonkaus, Zigmo Gaubos, Stasio Apanavičiaus, Broniaus Čekanausko, Stasio Čekanausko, Vladimiro ir Vyto Černiauskų, Vladimiro Kolubovo, Kazio Gramausko, Vyto ir Onos Sedzinauskų ir daugelio kitų. Daugumos iš jų jau nebėra tarp gyvųjų.

Mano profesionalumo didinimui didžiulę įtaką turėjo Vilniaus inžinerinio statybos instituto profesorius Steponas Rokas, kuriam esu be galo dėkingas. Visiems šiems žmonėms žemai lenkiuosi. Man labai gyvenime sekasi, nes nesutikau blogų žmonių. Buvo, kad charakteriai skiriasi, bet mes visi turim savo asmeninius charakterius. Ir dabar dirbdamas VĮ „Automagistralė“ negaliu nepasidžiaugti kolektyvu, kuris įgyvendina labai svarbias užduotis. Viską darome, kad eismo įvykių, sužeistųjų ir žuvusiųjų skaičius būtų kuo mažesnis, o dar geriau, kad kelyje nebūtų nelaimių“,- po garbingo apdovanojimo kalbėjo V. Molis.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų