Julija KIRKILIENĖ
Šių metų Lietuvos valstybės atkūrimo dienos minėjimas buvo prisotintas baimės prarasti šalies Nepriklausomybę. Tai atsispindėjo kunigo Stasio Čiupalos pamoksle, vadovų, kalbėjusiųjų šventiniame minėjime žodžiuose, sportininkų, dalyvavusių įvairiose sportinėse varžybose ir šventėje dalyvavusių eilinių žmonių tarpusavio kalbose. Ta baimė, atrodo, žmones labiau suvienijo, nes į šventę susirinko didelis būrys savivaldybės gyventojų, kurie dalyvavo vėliavos pakėlime miesto aikštėje ir žiūrėjo vietinių saviveiklininkų koncertą.
Po šv. Mišių, per kurias aukos buvo rinktos kariaujančiai Ukrainai paremti, tradiciškai prie paminklo žuvusiems partizanams už Lietuvos laisvę Elektrėnų savivaldybės žemėse gėles padėjo savivaldybės vadovai ir seniūnas Antanas Šalkauskas. Prie paminklo kalbėjęs seniūnas priminė laisvės trapumą ir pakvietė susirinkusius pamąstyti, ar dabar mes galėtume pasielgti taip, kaip elgėsi Lietuvos partizanai? Kvietė pamąstyti apie nuolatinius smulkius skundus dėl nedidinamų pensijų ar nesuremontuoto šaligatvio – o juk gali atsitikti taip, kad pensijų nebus kam mokėti, o suremontuotais šaligatviais vaikščiosime ne mes… Toks dabar gyvenimas yra Ukrainoje… Seniūnas kalbą baigė prašydamas Dievo apsaugoti mus nuo tokios nelaimės, kokia ištiko vos už kelių šimtų kilometrų esančią mūsų kaimynę Ukrainą.
Miesto aikštėje, iškėlus valstybinę vėliavą, žmones sujaudino Elektrėnų savivaldybės jaunimo reikalų tarybos pirmininko, „Versmės“ gimnazisto Giedriaus Petkevičiaus kalba. Jaunas žmogus savo kalbą pradėjo Adomo Mickevičiaus eilėmis „… Tėvyne Lietuva, mielesnė už sveikatą! Kaip reik tave branginti, vien tik tas pamato. Kas jau tavęs neteko…“ ir baigė kalbą jaunimo vardu pažadėdamas Lietuvos laisvę išsaugoti.
Iš miesto aikštės šventės dalyviai persikėlė į Elektrėnų kultūros centro salę, kur koncertavo savivaldybės saviveiklininkai ir operos solistai Gražina Skinderytė Kurnickienė ir Vytautas Kurnickas.
Savivaldybė gali didžiuotis saviveiklininkų gausa ir įvairove. Koncertavo chorai, kaimiški ir etnografiniai ansambliai, solistai, kolektyvai šoko tautinius, pramoginius šokius ir net baletą,
grojo pučiamųjų orkestras, akordeonistų ansamblis ir solo saksofonu. Ir, žinoma, net tris kartus – bažnyčioje, miesto aikštėje ir salėje – šventės dalyviai kartu su atlikėjais giedojo Tautišką giesmę. Ir, tikėkime, kad kiekvienas tardamas lietuviškojo himno žodžius pasižadėjo taip kilniai gyventi savo Tėvynėje, kad už ją netektų kilniai mirti.
Valstybės atkūrimo diena savivaldybėje buvo minima visą savaitgalį – beveik visų sporto šakų 
sportininkai organizavo specialius turnyrus Vasario 16-ajai atminti.