Vilniaus knygų mugėje bene daugiausia dėmesio skirta karui Ukrainoje

Praėjusį savaitgalį sostinėje, parodų ir kongresų centre LITEXPO, vyko 23-ioji Vilniaus knygų mugė, kurios programa, kaip ir kasmet, buvo gausi įvairiausių renginių: susitikimų su grožinių knygų autoriais, mokslinių monografijų, leidinių, skirtų šalies mokslui, istorijai, kultūrai ir menui, pristatymų, diskusijų įvairiausiomis aktualiomis temomis, koncertų ir filmų.
Neabejotinai svarbiausi šių metų Knygų mugės akcentai buvo Vilniaus 700-asis gimtadienis ir kovos už laisvę forpostas – Ukraina. 23-iosios Vilniaus knygų mugės atidaryme tarp kitų kalbėjo Elektrėnuose užaugęs poetas Rimvydas Stankevičius, pernai tapęs Nacionalinės premijos laureatu, šio renginio pirmąją dieną, ketvirtadienį, Jaunųjų skaitytojų salėje Bibliotekų erdvėje norinčiųjų laukė pasivaikščiojimas po Elektrėnų savivaldybėje esantį etnografinį Grabijolų kaimą ir šalia jo nusidriekusį pažintinį taką užsidėjus virtualiosios realybės akinius.

Vilniaus jubiliejui

Vilniaus 700 metų jubiliejus skatina mąstyti apie mūsų sostinės istoriją Lietuvos, Europos ir pasaulio istorijos kontekste. Šimtmečiais kurtas daugiakultūris, tolerantiškas miestas ir šiandien trokšta laisvės ir taikos, saviraiškos, nori diskusijų apie jo ateitį.
Diskusijų ir pokalbių apie Vilniaus praeitį, dabartį ir ateitį šių metų Vilniaus knygų mugėje buvo daug.
Vieną tokių – „Vilniuje geriau nei Versalyje?“ – surengė Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai. Diskusijoje dalyvavę Vilniaus universiteto Archeologijos katedros vedėjas, profesorius, humanitarinių mokslų daktaras Albinas Kuncevičius, Valdovų rūmų archeologė Dovilė Urbonavičiūtė-Jankauskienė, archeologai Egidijus Ožalas, Irena Kaminskaitė pabrėžė, kad vien rūmų lakrimų tyrimai parodė, kiek daug netikėtų dalykų buvo mūsų šalies didikų gyvenime.
Apie Vilnių ir vilniečius disku­sijoje „Civis Vilnensis Sum“ kal­bėjosi architektūros istorikė, pro­­fesorė Marija Drėmaitė meno­tyrininkė, kultūros istorikė Rasa Antanavičiūtė dailės istorikė Giedrė Jankevičiūtė, Vilniaus universiteto rektorius, profesorius Rimvydas Petrauskas. Diskusijų klube mūsų sostinės istoriją pristatė profesorius Alfredas Bumblauskas, archeologas profesorius Aleksiejus Luchtanas, istorikas Eugenijus Saviščevas. Juos draugėn subūrė ir diskusiją moderavo istorikas, knygų autorius Aurimas Švedas.
Mugėje skambėjo ir daug miesto sukakčiai skirtos poezijos, knygų pristatymuose ir pokalbiuose nars­tyti Vilniaus vardai, veidai, skoniai, architektūra ir interjerai. Lietuvos nacionalinis muziejus pristatė parodos „Aš esu vilnietis“ katalogą, R. Paknio leidykla – Tomo Venclovos „Vilniaus vardai: papildymų knygą“, „Tyto alba“ – istorinį Ginos Viliūnės romaną apie Vilnių „Mirtinas arkebuzos šūvis“, „Eugrimas“ – Remigijaus Šimašiaus knygą „Miestas ir meras. Vilniaus pokyčių istorijos“, „Slinktys“ – Linos Lauros Švedaitės sudarytą „Vilniaus sekretai. Sostinės gyvenamieji rajonai: išisavinti ir išisąmoninti“, Vilniaus universiteto leidykla – Rimvydo Lau­žiko, Antano Astrausko, Aliaksandro Bely ir Tomo Rimydžio „Senojo Vilniaus skoniai“ ir kt.
Mugėje tradicinė Vilniaus klubo premija įteikta Dariui Pocevičiui už knygų ciklą apie Vilniaus istorinius reliktus. Šiemet komisija skyrė ir paskatinamąją premiją Linai Laurai Švedaitei už knygą „Vilniaus sekretai: vizijos, atsiminimai, sapnai“.

This slideshow requires JavaScript.

Gedimino laiškai ir „Auszros“ jubiliejus

Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas lygiai prieš 700 metų Vilniaus vartus atkėlė visiems draugiškiems, kūrybiškiems ir talentingiems žmonės.
„Pirmasis Vilniaus paminėjimas išties yra išskirtinis. Kodėl? Svarbiausio Lietuvos miesto vardas išliko užrašytas ne svetimšalio pirk­lio kelionės dienoraštyje, ne jį užpuo­lusios kaimynų tautos analuose, bet iš šio miesto didelę Europos valstybę valdžiusio viešpaties tekste – 1323-iųjų sausio 25-ąją rašytame didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino laiške. Jame Vilnius iš karto pristatomas pasauliui kaip valdovo miestas, taigi kaip sostinė“, – pastebėjo kultūros istorijos tyrinėtojas Darius Kuolys.
Kunigaikščio Gedimino laiškų skaitymą Knygų mugėje organizavo Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas. Lotyniškai juos skaityti mokė Lietuvos literatūros istorikas, bibliografas, vertėjas, dr. Sigitas Narbutas ir filologė dr. Asta Vaškelienė. Po skaitymų laiškus aptarė dr. S.Narbutas, kultūros istorijos tyrinėtojas D. Kuolys ir istorikas dr. Darius Baronas.
Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas priminė, kad šiemet sukanka 140 metų nuo „Auszros“ – pirmojo tautinio lietuvių mėnraščio, vadinto laikraščiu – pirmojo numerio pasirodymo ir ta proga išlei­do „Auszros“ komplekto reprintinį leidimą su palydimąja knyga – straipsnių ir adaptuotų tekstų antologija. Šių leidinių originalų komplektą įsigijęs ir jų perleidimu susidomėjęs Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda sakė, kad gauti šį leidinį buvo didelis malonumas, dar didesnis – pasidalinti juo su kitais. Prezidentas sakė manąs, kad tokia išdidi, nepriklausoma, savarankiška valstybė negalėjo neturėti perleisto „Auszros“ komplekto. Tai svarbu tam, kad jaunimas „galėtų pasimokyti besąlygiškos altruistinės meilės savo tėvynei, kurią turėjo mūsų protėviai“. Prezidentas užsiminė ir apie galimas savo keliones po Lietuvą pristatyti šį leidinį.
Nepriklausomybės akto signa­taro Jono Basanavičiaus leidinys sudėtas į 4 knygas, jos išleistos 2,1 tūkst. egzempliorių tiražu: 1,5 tūkst. rinkinių bus padovanoti Lietuvos mokykloms, universitetams ir bibliotekoms, dar 300 – lietuvių kultūros lituanistiniams centrams užsienyje, likusius 300 galima užsisakyti.

Įvairuojanti Ukrainos tema

Ši tema atsispindėjo ir Vilniaus knygų mugės vizuale – Ukrainos vėliavos spalvomis išsiliejo 700 eilučių laisvei. Ukrainos tema į 2023-iųjų Knygų mugę tarsi persikėlė iš 2022-ųjų, kai susitikimo su knygų kūrėjų ir skaitytojų bendruomene džiaugsmą užtemdė pirmąją mugės dieną prasidėjęs karas Ukrainoje. Kiekvienas renginys, kiekvienas susitikimas mugėje prasidėdavo ir baigdavosi žodžiais, reiškiančiais palaikymą Ukrainai.
Mugės organizatoriai pasakojo, kad šis sukrėtimas pagimdė vieningumo jausmą. Knygų mugė tapo ne tik Ukrainos palaikymo ir savitarpio pagalbos erdve, bet ir mobilizavo bendriems veiksmams. Per parą mugės organizatoriams su 13 Lietuvos, Latvijos ir Estijos organizacijų pavyko suderinti ir išsiųsti raginimą Frankfurto, Londono ir Bolonijos tarptautinėms knygų mugėms, kad šios blokuotų Rusijos nacionalinio stendo dalyvavimą pasaulinės svarbos mugėse.
Jau antrąją mugės dieną LITEXPO nusidažė geltona ir mėlyna spalvomis, o visuotinio sukrėtimo fone mugė tapo vienybės ir susikaupimo švente, kurioje ištirpo ribos tarp autorių, klausytojų, pirkėjų ir atsitiktinių lankytojų. Rašytojai atsisakė premijų savo apdovanojimus skirdami Ukrainą remiančioms organizacijoms, dalį savo pelno Ukrainai atidavė leidėjai, o diskusijų ir pokalbių moderatoriai savo užmokestį taip pat skyrė ukrainiečiams.

Scena kovojančiai šaliai

Ukrainos kūrėjai Vilniaus kny­gų mugėje dalyvauja ne pirmą kartą. Šiemet Vilniaus knygų mugė sulaukė daugiau nei 60 sve­čių iš Ukrainos – rašytojų, poetų, iliustruotojų, žurnalistų, kino re­žisierių, diplomatų, politikų. Ukrainai ir jos knygos kultūrai Vilniaus knygų mugėje buvo skirta speciali programa, kurią paruošė Lietuvos kultūros institutas, Kyjivo tarptautinis festivalis „Knygų arsenalas“ ir Ukrainos knygos institutas.
Mugės lankytojai – tiek skaitantys lietuviškai, tiek ukrainietiškai – Ukrainos nacionaliniame stende galėjo susipažinti su knygomis apie Ukrainą, Lietuvoje jau išleistais Ukrainos autorių kūriniais, susitikti su pačiais autoriais, gauti jų autografų.
„Ukraina visuomet buvo mūsų artima kaimynė, o jos knygų kūrėjai yra nuolatiniai mūsų Knygų mugės svečiai. Vilniuje jau yra dalyvavę rašytojas Andrejus Kurkovas, poetė Marianna Kijanovska, rašytoja Hasha Šijan, vertėjas ir kultūros tyrinėtojas Oleksandras Butsenko, kaligrafas Oleksijus Čekalas, rašytoja Ksenija Zastavskaja ir kiti. Mugėje yra lankęsi Ukrainos leidėjai, tad ir Lietuvos autorių knygos kasmet yra leidžiamos Ukrainoje. Taigi šiemet, kalbant apie Vilniaus 700 metų, per kuriuos miestas ir visa mūsų šalis ne kartą patyrė, ką reiškia laisvė ir nelaisvė, būtų tiesiog nesąžininga mikrofono nesuteikti Ukrainos knygų kūrėjams,“ – teigė Lietuvos leidėjų asociacijos vykdomoji direktorė Rūta Elijošaitytė-Kaikarė.

Vyko ir aukcionas, performansas, diskusija

Vilniaus knygų mugės feisbuko paskyroje dar savaitę prieš Knygų mugę prasidėjo ukrainietės dizainerės Katerynos Kovalčiuk sukurto džemperio (pirmas toks džemperis buvo pagamintas ir padovanotas Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui ir tapo svarbia jo įvaizdžio dalimi) ir sidabrinės Lietuvos banko išleistos monetos, skirtos Ukrainos kovai už laisvę bei originalaus tarptautinės trienalės „4 blokas“ meninio plakato aukcionai. Didžiausio susidomėjimo sulaukė Ukrainos prezidento „džemperio dubleris“, parduotas už 500 eurų.
„Ačiū aukciono dalyviams. Surinktos lėšos bus skirtos paremti Ukrainos kovotojus ir Kijivo miesto teritorinę gynybą“, – sakė Ukrainos namų vadovas Aleksas Oleksa Matvejevas.
Vasario 24 dieną vyko karo me­tinėms paminėti skirtas menininko Eugene Arlovo kino performansas „Strička“, kuriame – jaudinantys nuo karo bėgančių ukrainiečių liudijimai. Filosofas, kultūros teoretikas, antropologas profesorius Gintautas Mažeikis vedė diskusiją „Už jūsų ir mūsų laisvę“, besivadovaudamas Ukrainos liaudies deputato, Liaudies Rucho valdybos nario, vieno iš Lietuvos palaikymo komiteto Ukrainoje vadovų Mykolos Porovskio to paties pavadinimo knygos tekstais bei šios dienos aktualijomis.
Lietuvos leidėjų asociacijos pre­zidentė, Vilniaus knygų mugės organizacinio komiteto pirmininkė Lolita Varanavičienė ir šios asociacijos vykdomoji direktorė R. Elijošaitytė-Kaikarė pastebėjo, kad šiemet daug leidyklų kviestų jų išleistų knygų autorių nepanoro at­vykti į Vilnių, taip arti karo zonos, tačiau dalyvavo nemažos literatūros profesionalų delegacijos iš Geteborgo ir Lvivo UNESCO literatūros miestų, tai pat literatūros ir kultūros žmonių grupė iš Prancūzijos, kuri ruošiasi 2024-iesiems, Lietuvos kultūros metams Prancūzijoje. Ke­turias dienas Vilniuje viešėjo rašy­tojai, vertėjai ir leidėjai iš Lietuvos bei Estijos. Bene tolimiausias knygų autorius buvo iš Prancūzijos atvykęs psichoterapeutas Christophe Andre, pristatęs jau šeštąją savo lietuvių kalba išleistą knygą „Pa­guoda, kurios sulaukiame ir kurią dovanojame“. Ją parašyti paskatino sunki asmeninė patirtis. Susirgęs plaučių vėžiu autorius ėmė reflektuoti guodžiančių žodžių galią gijimo procese ir domėtis paguodos reiš­kiniu.

„Kaip Karas pakeitė Rondą“

Ukrainos kovos už laisvę tema matoma ir girdima svarbiausiuose mugės renginiuose – taip pat skirtuose vaikams ir paaugliams. Ukrainos vaikų knygų kūrėjai Vilniaus knygų mugėje dalyvauja ne pirmą kartą.
Romana Romanyshyn ir Andrijus Lesivo (studija „Agrafka“) kūrybinius užsiėmimus vaikams Vilniaus knygų mugėje vedė ir 2016 metais. Lietuvių kalba jau išleistos trys R. Romanyshyn ir A. Lesivo knygos: „Garsiai, tyliai, kuždomis“,  „Taip aš matau“ ir pernai, jau prasidėjus karui Ukrainoje „Kaip Karas pakeitė Rondą“ („Baltos lankos“). Tiesa, nors knyga buvo sukurta kiek anksčiau, autoriai sakė, kad dabartinio karo kontekste jos svarba nė kiek nesumažėjo, net išaugo.
„Tuomet, po Maidano revoliucijos ir 2014 m. Krymo aneksijos, šalyje tikrai buvo jaučiama, kad tėvai nežino, kaip savo vaikams paaiškinti, kas įvyko, kas yra karas, kodėl jis prasidėjo ir atėjo į jų namus. Tai matydami ir nusprendėme sukurti iliustruotą knygą, padedančią geriau suprasti padėtį, leidžiančią pradėti pokalbį su vaikais apie karą, apie tai, kas vyksta.
Manėme, kad tai gali būti savotiškai terapinė knyga: kai pradedi garsiai kalbėti apie tai, ko bijai ar nesupranti, pamažu imi suprasti ir mažiau bijoti. Ir nuo to laiko labai nedaug kas pasikeitė. Intuityviai savo knygai pasirinkome paprastas metaforas, ku­rios aiškiai suprantamos ir susijusios su skaudžia tikrove, – dabar mes visi, kaip ir mūsų knygelės herojai, kovojame prieš tamsą“, – sakė sutuoktiniai R. Romanyshyn ir A. Lesivo.

Odė taikai, vilčiai ir detalėms

Ukrainiečių autorių duetas su­kūrė jautrų pasakojimą apie tra­pų, žydintį Rondo miestą, kurio gyventojai puoselėja sodus ir parkus, dainuoja, piešia, kuria poeziją. Bet vieną įprastą dieną tarytum iš niekur trinksėdamas ir girgždėdamas ateina juodas, baisus Karas ir gyvenimas Ronde staiga nuščiūva. Viskas, prie ko Karas prisiliečia, išnyksta tirštoje juodumoje. Prieš Karą stoja trys narsūs draugai Danka, Fabianas ir Zirka, nors iš pradžių jie visai nežino, kaip su juo kovoti.
Danka mano, kad norint lai­mėti, reikia smogti Karui į širdį, bet netrunka suprasti, kad Karas neturi širdies… Ar pavyks miesto gyventojams drauge apginti savo ypatingąjį Rondą? Ar po Karo viską galima atkurti ir sutvarkyti? Tokius klausimus kelia ir atsakymų į juos ieško ukrainiečių autoriai knygoje, skirtoje ir vaikams, ir suaugusiesiems.
Beje, knyga „Kaip Karas pa­keitė Rondą“ pirmą kartą išleista Ukrainoje 2015 metais ir pelnė tarptautinės Bolonijos vaikų knygų mugės „NEW HORIZONS Bologna Ragazzi“ apdovanojimą, vė­liau ir daugelį kitų įvertinimų.
Autoriai pabrėžia, kad kū­rybiniame procese jiems svarbi kiekviena detalė. Pavyzdžiui – pasirinktos spalvos:
„Knyga iš pradžių labai šviesi, daug ryškių spalvų, atspindinčių taikų ir šviesų miestelio gyvenimą. O tada visas spalvynas netikėtai pasikeičia, įsivyrauja tamsios spalvos, nebelieka šviesos. Mes net baltas raides juodame fone surašėme – o juk visi žino, kad taip skaityti sunku, labai nepatogu. Bet tai ir norėjome leisti pajausti – karas padaro mūsų gyvenimą nepatogų.
O pabaigoje, kai blogis įvei­kiamas, šviesa sugrįžta. Būtent šviesa ir tamsa šioje knygoje yra svarbiausi simboliai – karo tamsą nugali Rondo gyventojų kuriama šviesa. Šviesa, kuri simbolizuoja taiką, kultūrą, mokslą, sumanymus“.

Nepamiršti vaikai ir muzikos, kino mylėtojai

Knygos meno parodoje buvo galima susipažinti su Lietuvos ir Ukrainos knygos meno konkursuo­se įvertintais leidiniais. Joje galima pasidairyti savarankiškai arba su ekskursija, kurias po Lietuvos knygos meno parodą vedė menotyrininkė, knygos meno ekspertė dr. Jolita Liškevičienė ir knygų dizainerė Agnė Dautartaitė-Krutulė, o po Uk­rainos knygos meno parodą – Julija Kozlovec (anglų k.).
Jau bene dešimtą kartą mugėje veikė Bibliotekų erdvė, kurio­je laukė kūrybinės grafikos, ekslibrisų, dienoraščių, atvirukų gamybos dirbtuvės, atradimai virtua­lioje erdvėje, skaitymo terapijos užsiėmimai, pažintis su garsinėmis knygomis. Antrus metus veikė jauki Knygų starto erdvė ir programa, skirta vaikams nuo 0 iki 3 metų ir jų tėveliams, tad Knygų mugėje buvo nemažai tėvų su ikimokyklinio amžiaus vaikais.
Tradiciškai Vilniaus knygų mu­gėje rodyti ir filmai, veikė Muzikos salė, kurios programoje buvo keliasdešimt koncertų bei pokalbių ir beveik 70 stendų, kuriuose prisistatė Lietuvos muzikos atlikėjai, leidėjai, festivalių organizatoriai, Lietu­vos regionų kultūros centrai bei muzikinių leidinių pardavėjai. „Mu­zikos salėje“ skam­bėjo Alinos Orlovos, Nika Ganga, „Sisters on Wire“, „Garbanoto“, Virgio Stakėno, „BIX“ ir Andriaus Mamontovo bei daugybės kitų atlikėjų balsai. Šiuolaikinės muzikos garsus paįvairino Baroko muzikos orkest­ras „Cappella Concertante Vilnense“, dainuojantys „Keistuolių teatro“ aktoriai Justas ir Jurgis, šokoteka su vaikų rašytojų Tomo Dirgėlos ir Justino Žilinsko elektrogrupe „Knygų vaikai“. Pokalbiams „Muzikos salėje“ dedikuota atskira scena – joje kalbinti Gabrielius Vagelis, Jessica Shy, grupės „jautì“, „THE ROOP“, „shishi“ bei scenos senbuvis Algirdas Kaušpėdas, vyko tradiciniai AGATA apdovanojimai Lietuvos muzikos atlikėjams, 2022-aisiais sulaukusiems daugiausia klausytojų dėmesio muzikinėse platformose bei radijo eteryje.
„Esame didelė bendruomenė, kas labai juntama „Muzikos salėje“. Ten nėra barjero tarp muzikanto ir klausytojo, kiekvienas gali užkalbinti savo mėgstamą atlikėją, užmegzti naujų kontaktų“, – sakė asociacijos AGATA, vienijančios atlikėjus bei muzikos leidėjus ir besirūpinančios jų teisėmis, vadovė Agnė Begetė.

Ir už „ Litexpo“ ribų

Vilniaus knygų mugės organizacinio komiteto pirmininkė L. Varanavičienė pastebėjo, kad kiekvienais metais jų klausia, kas yra naujo. „Rutulio formos knygų tikrai nėra“, – juokavo ji. Ir prisipažino laukianti, kada grįš seni geri laikai kaip 2020-aisiais, kai Vilniaus knygų mugėje apsilankė 70 tūkstančių žmonių. Šio skaičiaus nepasiekta – šių metų renginyje apsilankė 52 700 lankytojų.
Šios Knygų  mugės ypatumas buvo ir tai, kad kai kurie jos susitikimai ir renginiai vyko ir už tradicinės vietos – LITEXPO rūmų – ribų. Ukrainiečių menininkų duetas sutuoktiniai R. Romanyshyn ir A. Lesivo dalinosi profesinio meistriškumo paslaptimis su Vilniaus dailės akademijos studentais, kur vedė meistrystės pamoką anglų kalba „Knygos kūrimas. Nerk gilyn“.
Japonijoje gyvenantis Andrius Kreiva, Knygų mugėje pristatęs antrąją savo knygą „Kaip veikia Japonija“, bei Havajuose gyvenanti rašytoja Vaiva Rykštaitė susitiko ne tik su Knygų mugės lankytojais, bet vyko į susitikimus su skaitytojais ir Kaune.
Ukrainiečių R. Romanyshyn ir A. Lesivo knygų iliustracijų paroda po Vilniaus knygų mugės persikėlė į Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką, ten ją nuo kovo 1 d. gali apžiūrėti visi norintieji.

Daiva Červokienė
J. Kazarevos ir autorės nuotr.