Rūšiuoja Kazokiškių sąvartyno šiukšles
Europoje atliekų rūšiavimo kultūra yra aukšto lygio. Vokiečiai ar prancūzai, pamatę, jog žmogus išmeta atlieką į ne tam skirtą konteinerį, iškart prieina ir sudrausmina, o Lietuvoje rūšiavimo procesas tik įsibėgėja. Retas kuris sąžiningai išrūšiuoja atliekas, nors rūšiavimas padeda sutaupyti ne tik gamtos išteklių, bet ir pinigų. Lietuvoje veikia įmonė, kuri rūpinasi atliekų rūšiavimu, o vienas šios įmonės padalinių yra Vievyje.
UAB „Ekobazė“, įkurta 2007 metais, savo veiklą pradėjo nuo antrinių žaliavų surinkimo ir jų paruošimo perdirbimui. Įmonės filialai yra ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje. Atliekos rūšiuojamos Vilniuje, Utenoje, Tauragėje ir Vievyje, Daugpilyje ir Ogrėje. Taip pat įmonė dviejuose regioniniuose sąvartynuose yra pastačiusi antrinių žaliavų atskyrimo iš bendro komunalinių atliekų srauto rūšiavimo linijas. Atliekos rūšiuojamos Utenos ir Kazokiškių sąvartynuose.
Atliekų rūšiavimo įmonės komercijos vadovas Rolandas Aliukonis paaiškino, kad antrines žaliavas įmonė atsiveža iš Kazokiškių sąvartyno, dalį atliekų pristato komunalines paslaugas teikiančios įmonės, spaustuvės, gamybinės organizacijos, eiliniai gyventojai.
Antrinės žaliavos eksportuojamos
Per mėnesį „Ekobazės“ padalinys Vievyje išrūšiuoja apie 1300- 1800 tonų antrinių žaliavų. O darbas įmonėje vyksta gana paprastai. Traktoriukas kaušu pakabina jau atvežtą plastikinę tarą, ir išverčia ją į liniją, kurioje tą tarą dar kartą perrūšiuoja čia dirbančios moterys. Jos į skirtingus konteinerius meta skaidrius, spalvotus ir kietuosius (pvz. pieno), kurie vėliau yra supresuojami. Tuo pačiu būdu presuojamas ir popierius bei kartonas.
Įmonės „Ekobazė“ darbuotojai kiekvieną mėnesį gauna šimtus tonų neišparduotų leidinių: žurnalų, laikraščių. Leidėjai reikalauja konfidencialumo, todėl šie darbai atliekami atskirose patalpose.
Įmonė teikia dokumentų naikinimo paslaugas. Vilniaus padalinyje pastatytas kol kas galingiausias Lietuvoje dokumentų naikinimo įrenginys. Įrenginiu per valandą galima sunaikinti 4 tonas dokumentų.
Įrenginiu naikinamos ligos istorijos, kasos juostos, sąskaitos faktūros, senos sutartys, kainininkai, bankų ataskaitos, komerciniai pasiūlymai, taip pat CD, audio, video kasetės, lustinės kortelės, plastikinės identifikavimo kortelės.
Tik maža dalis išrūšiuotų atliekų, pasak R. Aliukonio, yra realizuojama Lietuvoje. Didžioji dalis yra eksportuojama.
Stiklas iš Kazokiškių sąvartyno iš karto keliauja į įmonę „Kauno stiklas“, kur yra perdirbamas, o metalą pasiima Vievyje veikianti metalo supirktuvė „Torlina“.
Rūšiavimo nauda
Turėti tokią įmonę savivaldybėje yra naudinga. „Ekobazė“ ne tik daro gerą darbą rūšiuodama buitines atliekas, bet dar ir moka už jas pinigus. Pasak UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ direktoriaus R. Lecko, rūšiuojamos atliekos gyventojams gal ir nepadės pralobti, tačiau gali būti, jog parduodant šiukšles, pasidengs transporto kaštai ir neaugs kainos už šiukšlių išvežimą. Todėl kiekvienas gyventojas turėtų būti suinteresuotas rūšiuoti atliekas. Sąvartyno kaupai sparčiai auga, ruošiant naujus plotus šiukšlėms, kertamas miškas, o kazokiškiečius kamuoja iš sąvartyno sklindanti smarvė. Pristabdyti šiuos neigiamus veiksnius gali kiekvienas iš mūsų – tereikia rūšiuoti šiukšles.
UAB „Ekobazė“ padaliniuose dirba virš 100 darbuotojų, tarp jų virš 40 savivaldybės gyventojų.
Perdirbamų žaliavų sąrašas yra labai ilgas. Jei visi žmonės jas rūšiuotų, gamtos ištekliai būtų taupomi. Tačiau sąmoningumo žmonėms labai trūksta, todėl Kazokiškėse dirbantys rūšiuotojai atrenka tik 2200 tonų, t.y. tik 10 proc. antrinių žaliavų. Lietuvai dar reikia mokytis rūšiavimo kultūros, bet svarbiausia, kad pirmas žingsnis jau žengtas. Pasak „Ekobazės“ marketingo vadovės Neringos Kubilienės, atliekas perdirbančios įmonės jau žino, kad tokios sąvokos, kaip šiukšlės, nėra, yra tik antrinės žaliavos, kurias galima perdirbti ir iš jų gauti naudos.