Pasaulietinis Meletijaus Smotrickio vardas – Maksimas Gerasimovičius Smotrickis, slapyvardis – Teofilas Ortologas (Theofil Ortholog). Gyvenimo datos įvairiuose šaltiniuose nurodomos skirtingai – gimė 1575, 1577 ar 1578 m., mirė 1633 m. gruodžio 27 d. arba 1634 m. sausio 9 d.
Meletijus Smotrickis – Lietuvos mokslui, kultūrai, stačiatikių bendruomenei reikšminga asmenybė, mums žinomas ne vien kaip „Slavų kalbos gramatikos“ autorius, bet ir Vilniaus, Niurnbergo, Leipcigo, Wittenbergo universitetų auklėtinis, vienas didžiausių to meto eruditų ir bažnytinių veikėjų. Buvo Konstantino Ostrogiškio sūnaus mokytoju. 1608 m. Vilniuje prisidėjo prie Šv. Dvasios vienuolyno stačiatikių brolijos, nuo 1617 m. tapo stačiatikių vienuoliu Meletijumi.
Jo vardas į Vievio istorijos puslapius pateko tuomet, kai Vilniaus Šv. Dvasios vienuolyno brolijos pastangomis Vievio vienuolyne buvo įkurta mokykla, į ją pakviesti pedagogai. Vienas jų – Meletijus Smotrickis, žymus to meto filologas.
Vievio spaustuvėje 1619 metais išleista Meletijaus Smotrickio „Slavų kalbos gramatika“ (Grammatiki slavenskija pravilnoe Syntagma) du šimtmečius buvo kitų slavų kalbų gramatikų pagrindas ir turėjo įtaką pirmosioms rusų kalbos gramatikoms. Knygos mokslinė reikšmė labai didelė, nes joje autorius padėjo dabartinės slavų kalbos terminijos pagrindus. Šią gramatiką sudaro rašybos, etimologijos, sintaksės ir prozodijos dalys. Vėliau šis veikalas buvo dar išspausdintas keliose Europos spaustuvėse. Gramatikos apimtis gana didelė – 495 puslapiai. Knygos tituliniame lape žodis „Grammatiki“ surinktas antikvos šriftu, kuris Petro I nurodymu, rusiškoje spaudoje pradėtas vartoti tik nuo 1709 m. „Gramatikos“ pratarmė surinkta stamboku apie 16 punktu šriftu, o dauguma pagrindinio teksto – dailiu 13 punktu šriftu. Įvairiems skyriams panaudotas dar dviejų dydžių šriftas. Knygoje yra ir graikiškomis raidėmis spausdinto teksto. Tai rodo, jog Vievio spaustuvė buvo gerai įrengta, turėjo pakankamai įvairių šriftų. Spaudos kokybė irgi labai gera, vienodai ir aiškiai išspausdintas visas tekstas.
R. Simanavičienės nuotr.
M. Smotrickis buvo uolus to meto stačiatikybės šalininkas. Sunkiomis stačiatikybei sąlygomis jis paskelbė poleminių traktatų, kritikuojančių katalikybę, 1596 m. Brastos bažnytinę uniją, stačiatikių teisių varžymą Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje: „Antigrafis“, 1608 m., „Trenas, arba Rytų bažnyčios verksmas“, 1610 m. Pasmerkė tuos tikėjimo brolius, kurie perėjo į unitų tikėjimą ir išdavė savąjį. Tačiau 1626 m. Meletijus stojo prieš stačiatikybę, pasmerkė savo ankstesnę literatūrinę ir bažnytinę veiklą. O 1627 m. birželio 6 d. M. Smotrickis slapta atsisakė stačiatikių tikėjimo ir perėjo į unitus. Mirė 1633 m. unitų Dermanio vienuolyne (dab. Ukraina).
Meletijus Smotrickis ir jo literatūrinės veiklos apžvalga minima daugelyje leidinių, kuriuose kalbama apie Vievio miestą ir jo istoriją. 2002 m. rudenį Vievyje, aikštėje prie Šv. Onos bažnyčios, M. Smotrickiui atidengta paminklinė atminimo lenta, primenanti atverstą knygą. Ant paminklo lietuvių ir ukrainiečių kalbomis užrašyta: „1618–1619 m. Vievyje Vilniaus brolijos spaustuvėje (Bogdano Oginskio labdaros dėka) įžymusis ukrainiečių bažnyčios ir švietimo veikėjas, žinomas filosofas Maksimas-Meletijus Smotrickis (apie 1575–1634 m. sausio 9 d.) išleido pirmą pilną bažnytinės slavų kalbos gramatiką, padėjusią pamatus slavistikos mokslui Rytų Europoje, „Slavų kalbos gramatikos taisyklės“.
Pagal Eugenijaus Petrausko
surinktą medžiągą paruošė
Irena Senulienė,
Elektrėnų SVB Vievio m. filialo vedėja