Vievio simbolis – klebonas Alfonsas Kelmelis

Suprantu, kad ir man, pagyvenusiam žmogui, kartais neužtenka tų anksčiau įgytų žinių apie religiją, tikėjimo tiesas. Per tą pusvalandį, skirtą vaikams, daugelis ir suaugusiųjų, besiklausančių kun. A. Kelmelio švento rašto aiškinimo, praturtėja žiniomis ar prisimena tai, ko kažkada mus mokė artimieji.
Šio sekmadienio pamokslo tema buvo apie gavėnios pasninką. Kunigas sakė, kad žmonės pasninkauja įvairiai. Vieni badauja, norėdami kažkam pasirodyti, kiti – dėl sveikatos, treti – nežinodami, kodėl tai daro, dar kiti – kad taip visi daro. Klebonas įtaigiai aiškino, kad nebūtina tą pasninko dieną kažko nevalgyti. Jis moko vaikus, kad geriausias būdas Dievui pagarbinti – padėti už save silpnesniam, susilaikyti nuo kokio beprasmiško pirkinio, pavyzdžiui, saldumynų, kurie ne tik brangiai kainuoja, bet yra ir žalingi sveikatai. Geriau taip taupyti pinigėlius ir kam nors paaukoti, pavyzdžiui, Haičio šalies vaikams, nukentėjusiems nuo žemės drebėjimo. Kunigas sako, kad padarytas geras darbas, pasiaukojimas yra vienas iš pasninko dalių.
Esu maloniai nustebinta, kad klebonas A. Kelmelis per kiekvieno sekmadienio pusvalandį, skirtą vaikų ruošimui Pirmajai Komunijai, parodo tiek daug žinių, patirties ir žmogiškumo, kad ne dažnas tėvas tiek sugeba duoti dvasinio peno savo vaikams. Tikiu, kad kun. A. Kelmelio paruošti vaikai ilgai prisimins tas pamokas, o suaugę tai perduos savo vaikams.
O aš, gerbiamas klebone A. Kelmeli, labai norėčiau, kad Tamsta padėtumėte Pirmajai Komunijai ir Sutvirtinimo Sakramentui paruošti mano vaikaitį, kuriam dabar dar tik treti metukai. Linkiu Jums sveikatos, neblėstančios energijos, ištvermės, mokant jaunimą doros ir tyrumo.
Pagarbiai