Pirma iš kairės stovi Elena Slavinskaitė, pirmoji bibliotekininkė, 1944 m. Fotonuotrauka iš Vievio m. bibliotekos kraštotyros bylos
Tarpukario Lietuvoje šauliai didelį dėmesį skyrė Lietuvos istorijai, valstybingumo ir tautiškumo idėjų skleidimui, lietuvių kalbai. Nuo pat kūrimosi pradžios šaulių būriai kaupė lietuviškų knygų ir periodinių leidinių rinkinius, kurie išaugo į knygynėlius ir bibliotekas. Bibliotekų organizavimas pagyvėjo maždaug 1928 m. Tiesa, didžioji dalis būrių turėjo nedidelius, iki 100 knygų turėjusius knygynėlius. Trakų (Kaišiadorių) apskrityje buvo 17 mažesnių ir 20 didesnių knygynėlių ar bibliotekų. Vievio knygynas su skaitykla 1926 m. buvo steigiamas iš vakarėliuose surinkto pelno lėšų. Jis greitai augo ir 1934 m. turėjo 350 knygų.
„Valsčių centruose steigti valstybines viešąsias bibliotekas buvo numatyta vykdant Lietuvos bibliotekų įstatymą. Vievio visuomenė 1938 metų gale kreipėsi į Švietimo ministeriją biblioteką steigti. Betgi įstatymo vykdymas vyko lėtai, Europa rengėsi karui, tai sunkino ir Lietuvos ekonomiką“, – rašė 1995 m. rugsėjo 19 d. Vievio bibliotekos vedėjai J. Vasilavičienei prof. Klemensas Sinkevičius. Tais metais biblioteka minėjo 55-ių metų sukaktį. Leidinyje „Lietuvos viešosios bibliotekos 1943 metų anketos duomenimis“ pateikiamos dvi bibliotekos įsteigimo datos: viena – „Vievio viešoji biblioteka. Įsteigta 1940 m. Skaitykla veikia“, o kita – „1941 m. steigiamos naujos valstybinės viešosios bibliotekos… sausio 16 d. – Surviliškio, Vievio, Pilviškių“.
Nustatyta, kad Vievio biblioteka įsteigta 1940 m. Buvo 805 tomai spaudinių. Turėjo 410 skaitytojų. Per mėn. išduota 450. Veikė skaitykla. Patalpos patenkinamos. Vedėja Viktorija Kupčiūnienė (1941 m. lapkričio 1 d.), kitais duomenimis pirmasis bibliotekos vedėjas J. Zavadskas (dirbo 1941 sausio 16 d.). Pokario metais nuo 1944 m. dirbo pirmoji bibliotekininkė – Elena Slavinskaitė-Dereškevičienė (1919 m. g., gyv. Vievis, Stadiono 5). Iš viso bibliotekoje dirbo 33 darbuotojai, labai įvairaus išsilavinimo, amžiaus ir labai nevienodą laikotarpį nuo pusmečio iki 25 m., kaip Aldona Sinevičienė. Dabartiniu metu dirba 3 bibliotekos darbuotojos. Vedėja Janina Vasilavičienė (1948 m. g.). Bibliotekos fondas išaugo iki 30 280 egz. spaudinių (1996 m. gruodžio 3 d.), skaito 1 661 skaitytojas arba 27,6% mikrorajono gyventojų. Jie apsilankė 15 015 karto ir perskaitė 40 154 egz. spaudinių. Biblioteka buvo kilnojama 4 kartus iš patalpos į patalpą. Vaikų lit. skyrius yra atskiroje patalpoje pastoviai ir buvo daug kartų kilnojamas. Dabartinėse patalpose biblioteka įsikūrė 1962 m. gruodžio mėn. ir yra patenkinamos. Vaikų lit. skyriui reikėtų geresnių patalpų ir naujo kuro sandėlio. 1997.04.16.
Pasirašė Janina Vasilavičienė, Informacija pateikta Trakų sav. Viešajai bibliotekai (kalba netaisyta).
Vievio biblioteka išsiskiria turtinga 85 metų istorija, kuri atspindi Lietuvos bibliotekų raidą. Įstaiga pergyveno įvairias permainas, susijusias su socialiniais ir kultūriniais pokyčiais tiek Vievio mieste, tiek visoje šalyje. 2000 metais įsteigus Elektrėnų savivaldybę, Vievio biblioteka tapo Elektrėnų savivaldybės viešosios bibliotekos filialu.
Vievio miesto biblioteka – reikšminga vietos kultūros ir švietimo įstaiga, skirta ne tik knygų skolinimui, bet ir bendruomenės švietimui bei kultūriniam gyvenimui. Biblioteka organizuoja įvairius renginius, edukacijas, susitikimus su rašytojais ir menininkais, prisideda prie Vievio miesto gyventojų kultūrinės veiklos. Per 85 metus biblioteka tapo ne tik žinių šaltinių, bet ir erdve, jungiančia žmones su knygomis ir idėjomis.
Kviečiu pasidalinti savo istorijomis, atsiminimais apie biblioteką, senomis fotografijjomis, idėjomis ir pasiūlymais. Kurkime Atminties biblioteką! O bibliotekos darbuotojai viešins trumpus faktus ir įdomybes apie bibliotekos istoriją socialiniuose tinkluose ir spaudoje. Ir toliau laukiame visų, kurie ieško knygų ir išminties. Istorija tęsiasi…
Vievio miesto Lazdynų Pelėdos bibliotekos vedėja Irena Senulienė
