Pirmą kartą Algirdą Brazauską sutikau Petrašiūnų elektrinėje 1956 metais. Jis baigęs Kauno Politechnikos institutą, hidrotechnikos specialybės inžinierius, dirbo Kauno hidroelektrinės statybose, o aš dirbau elektrinę eksploatuojant.
Gražus, sportiškas vyras dalyvaudavo elektrinės spartakiadose. Žavėjo jo draugiškumas ir nuoširdumas.
Kauno hidroelektrinės statyba buvo visos tautos svajonė užtvenkti Nemuną.
Statybos mastai iš tiesų buvo įspūdingi ir jaunam inžinieriui-statybininkui buvo gera mokykla.
Suprantu, kaip sunku buvo palikti šią statybą ir imtis šalies elektrifikavimo darbų: statyti elektros perdavimo linijas, pastotes, važinėti po visą Lietuvą laukais žiemą ir vasarą. Tačiau kildavo žodžiais neapsakomas džiaugsmas, kai visas kaimas nušvisdavo – žmonės jaudinosi, dėkojo. Norint suprasti šį džiaugsmą, reikia būti kartu. Tai buvo atpildas už sunkų darbą.
Lietuvoje vyko neregėto masto statybos mieste ir kaime. Reikėjo daug statybinių medžiagų: cemento, plytų, kalkių ir viso kito.
Vėl naujas frontas. Algirdui Brazauskui pavedama organizuoti statybinių medžiagų įmonių statybas visoje Lietuvos teritorijoje.
Tai buvo pagrindinė mokykla vadovui. Tuo metu Lietuvoje statybos buvo svarbiausia ir, turbūt, sudėtingiausia ūkio šaka.
Planiniame ūkio valdyme reikėjo gabių ir kvalifikuotų specialistų, kurie jau turėjo gyvenimo ir praktinio darbo patirties.
Algirdas Brazauskas skiriamas Valstybinio plano komiteto pirmininko pirmuoju pavaduotoju statyboms planuoti. Čia reikia turėti nepaprastai gerą atmintį. Nežinau kito žmogaus, kuris galėjo tiek daug skaičių atsiminti ir pagrįsti kam jie reikalingi. Šis darbas gerai jam sekėsi, rezultatai akivaizdūs: elektrinės, keliai, mokyklos, ligoninės, gyvenamieji namai, teatrai stovi ir žmonės jais naudojasi.
Yra sakoma – kas veža, tam ir krauna. A. Brazauskui uždedama atsakomybė už viso Lietuvos ūkio vystymą ir veiklą. Sunkiau nebūna.
Įvairių sričių vadovai kreipdavosi į jį su sunkiausiais klausimais. Teko ir man… Daugiausia dėl Kruonio HAE statybos: trūksta statybininkų, mechanizatorių, savivarčių – specialių kranų, metalo, cemento. Prieš kreipdamasis į jį galvojau, kaip galima išspręsti šiuos klausimus. Pirmiausia A. Brazauskas įvertindavo problemos svarbumą ir surasdavo sprendimo kelią. Prisiminimų daug. Apie tai rašo visi laikraščiai, pasakoja radijas ir televizija. Aš galiu tik prisidėti prie tų nuoširdžių žodžių. Gaila, kad žmogų įvertiname tik tada, kai netenkame.
Kauno hidroelektrinės statyba buvo visos tautos svajonė užtvenkti Nemuną.
Statybos mastai iš tiesų buvo įspūdingi ir jaunam inžinieriui-statybininkui buvo gera mokykla.
Suprantu, kaip sunku buvo palikti šią statybą ir imtis šalies elektrifikavimo darbų: statyti elektros perdavimo linijas, pastotes, važinėti po visą Lietuvą laukais žiemą ir vasarą. Tačiau kildavo žodžiais neapsakomas džiaugsmas, kai visas kaimas nušvisdavo – žmonės jaudinosi, dėkojo. Norint suprasti šį džiaugsmą, reikia būti kartu. Tai buvo atpildas už sunkų darbą.
Lietuvoje vyko neregėto masto statybos mieste ir kaime. Reikėjo daug statybinių medžiagų: cemento, plytų, kalkių ir viso kito.
Vėl naujas frontas. Algirdui Brazauskui pavedama organizuoti statybinių medžiagų įmonių statybas visoje Lietuvos teritorijoje.
Tai buvo pagrindinė mokykla vadovui. Tuo metu Lietuvoje statybos buvo svarbiausia ir, turbūt, sudėtingiausia ūkio šaka.
Planiniame ūkio valdyme reikėjo gabių ir kvalifikuotų specialistų, kurie jau turėjo gyvenimo ir praktinio darbo patirties.
Algirdas Brazauskas skiriamas Valstybinio plano komiteto pirmininko pirmuoju pavaduotoju statyboms planuoti. Čia reikia turėti nepaprastai gerą atmintį. Nežinau kito žmogaus, kuris galėjo tiek daug skaičių atsiminti ir pagrįsti kam jie reikalingi. Šis darbas gerai jam sekėsi, rezultatai akivaizdūs: elektrinės, keliai, mokyklos, ligoninės, gyvenamieji namai, teatrai stovi ir žmonės jais naudojasi.
Yra sakoma – kas veža, tam ir krauna. A. Brazauskui uždedama atsakomybė už viso Lietuvos ūkio vystymą ir veiklą. Sunkiau nebūna.
Įvairių sričių vadovai kreipdavosi į jį su sunkiausiais klausimais. Teko ir man… Daugiausia dėl Kruonio HAE statybos: trūksta statybininkų, mechanizatorių, savivarčių – specialių kranų, metalo, cemento. Prieš kreipdamasis į jį galvojau, kaip galima išspręsti šiuos klausimus. Pirmiausia A. Brazauskas įvertindavo problemos svarbumą ir surasdavo sprendimo kelią. Prisiminimų daug. Apie tai rašo visi laikraščiai, pasakoja radijas ir televizija. Aš galiu tik prisidėti prie tų nuoširdžių žodžių. Gaila, kad žmogų įvertiname tik tada, kai netenkame.
Pranas Noreika
AB Lietuvos elektrinės
generalinis direktorius
AB Lietuvos elektrinės
generalinis direktorius