Verbų sekmadienio atributai spalvingosios vasaros žiedais suspindi

Verbų sekmadienio atributai spalvingosios vasaros žiedais suspindi

Verba – vienas iš artėjančių Velykų simbolių. Verbų sekmadienio rytą lietuviai į bažnyčią neš­davo šventinti kadagio ir blindės, žilvičio ar karklų šakelių, Vilniaus krašte – ir dailias iš džiovintų žolynų padarytas verbas. Pastaraisiais metais daug kam jos tapo tarsi Lietuvos simboliu ir pradėtos rišti toli gražu ne tik Vilniaus krašte, kuriame tebegyvena daugiausia šios tradicijos puoselėtojų. Tad šįkart susipažinkime su nedideliame Baubonių kaime gyvenančia floriste Rita Narkevičienė, rišančia ir verbas, bei Čekoniškėse (Vilniaus r.) veikiančia Verbų ir buities seklyčia,verbų pynėjų ansambliu „Cicha Nowinka“.

Pradžia – floristikos kursai

Paklausta, kaip pabandė riš­ti verbas, R. Narkevičienė sakė, kad postūmį tam davė prieš šešerius metus Kaune baigti floristikos kursai. Ten išbandė įvairių dalykų: proginių bei interjerinių puokščių komponavimo, dovanų pakavimo, dekoratyvinių žvakių gaminimo ir kitų. Taip pat ir rišti verbas.
Baigusi kursus, R. Narkevičienė atsidarė ir savo gėlių parduotuvę Semeliškėse, darė įvairias gėlių puokštes ir verbas. Pasak pašnekovės, visos šventės turi savo atributus, pasitelkus juos lengviau sukurti reikiamą šventinę nuotaiką.
„Dauguma švenčių neįsivaiz­duojamos be gėlių puokštės, o Verbų sekmadienis – be gražios verbos“, – sakė pašnekovė.
Tad pradėjusi domėtis floristika ir dirbdama šioje sferoje, vis domėjosi gyvų ir džiovintų augalų komponavimu, mokėsi dėti žiedą prie žiedelio, smilgelę, zuikių uodegėles, juodgrūdėles prie žiedų ir kitų augalų. Ką ten visus beišvardinsi… Ir jau penkerius metus vasaromis prisirenka ir prisidžiovina žolynų įvairioms puokštėms ir verboms.

Mokė ir antrokus

Pašnekovė neslėpė, kad rišti verbas ją paskatino ir sūnaus Justo pradinių klasių mokytoja Vaita Vitkauskaitė. Semeliškių pradinėje mokykloje, kurią lankė Justas, buvo tradicija vaikams dalyvauti mokyk­los organizuojamoje Kaziuko mugėje. Mokytoja pirmokams skyrė vasaros darbą – prisirinkti ir prisidžio­vinti augalų, iš kurių galėtų daryti verbas. Dauguma mokinių tai ir padarė, turėjo kokios augalinės žaliavos atsinešti į darbų pamokas. R. Narkevičienė dar pridėjo ir nemažai savo rinktų augalų, tad antrokai turėjo iš ko pabandyti rišti verbas. Ir šio darbo ėmėsi noriai.
„Vaikai rišo augalus nežinodami jokių rišimo „paslapčių“. Mes, suaugusieji, siekiame, kad verbos raštas būtų lygus, vienodai atsikartojantis, o vaikai rišo pasitelkę visišką kūrybinę laisvę ir verbos išėjo originalios. Kiekviena smilgelė sukūrė savitą grožį“, – sakė pašnekovė.
O kovo mėnesio pradžioje Se­meliškių gimnazijoje vyko Kaziuko mugė, antrokai joje dalyvavo ir prekiavo kas verbomis, kas savo keptais gardumynais – buvo daug įspūdžių palikęs renginys.

This slideshow requires JavaScript.

Kruopštus darbas

Ar sunku rišti verbas? Pasak R. Narkevičienės, viena vertus sunku, o kita vertus – ne, tikras malonumas. „Reikia pabandyti. Ne kiekvienam vienodai sekasi. Manau, svarbiausia tik nebijoti kurti, duoti laisvę mintims ir viskas pavyks“,– taip į šį klausimą atsakė Rita.
Kas svarbiausia imantis šio darbo? „Reikia ramybės, tam tikro nusiteikimo. Ir dedi prie šlamučių, hortenzijų ar linų dėžučių, smilgelių ar rugių, kviečių varpų, gubojų ar kiaušininių lagūrų, vadinamų kiškių ašarėlėmis, prie smilgų – žiūri ką prie ko parinkti, kas labiau tiktų. Tai labai smagus ir atpalaiduojantis užsiėmimas. Tikra meditacija. Žiūri, kas prie ko tiktų, turi mintyse susikurtą raštą, gėriesi augalais, prisimeni braidžiojimą po pievas ir gražias vasaros akimirkas ir vis suki siūlą. Nė nepajauti, kaip prabėga laikas. Ir kelios verbos surištos“, – sakė pašnekovė.
Pasak jos, tai yra labai kruopštus darbas. Žolynus reikia rišti atsargiai, nes jie yra sausi, greitai gali sutrupėti. Juos reikia truputį papurkšti, padrėkinti vandeniu. Ir kiekvieną reikia prilaikyti, aprišti siūlu. Tačiau vistiek šį darbą R. Narkevičienė lygina su meditacija.

Vasaros žoliavimas

Kiek laiko reikia padaryti verbą? Rykštelines neaukštas verbas Rita sakė surišanti maždaug per valandą, aukštoms prireikia keletos dienų. Jas rišdama moteris kartais įsijungia muziką, o kartais riša tyloje, nes ir gamta pilna įvairiausių garsų. Dabar, pavasarėjant, ją ypač džiugina sugrįžusių paukštelių čiulbėjimas; atsidaro savo dirbtuvėlių, kurias vadina laboratorija, duris, o ten ir choras, ir solistai koncertuoja.
Tačiau pats verbų rišimas, pasak floristės, galima sakyti yra tik šio darbo kulminacija, tarsi ledkalnio viršūnė. Juk žolynų reikia pririnkti, pridžiovinti, kai kuriuos – ir nudažyti. Visam tam reikia laiko, kruopštumo, atidos ir atidaus žvilgsnio į aplinką. Na, o lazdų verbų kotams paruošti – Ritos vyro Stasio ir sūnaus Justo darbas.

Nemažai augalų augina

Augalų ieškoti R. Narkevičienei toli nereikia – šeima gyvena vienkiemyje Baubonių kaime. Jos vyras, jame gimęs užaugęs, baigęs Semeliškių vidurinę mokyklą (jau prieš devynerius metus tapusią gimnazija), Rita taip pat šio krašto žmogus – gimė ir užaugo Vievyje. Tad moteris išeina į sausas pievas – jose vieni augalai, pamiškėje, miške – jau kitokie, drėgnose pelkėtose vietose – treti. Štai gegutės ašarėlės, šlamučiai, varputis, kraujažolės – pievos augalai, motiejukai – pamiškės, nendrės – drėgnų vietų augalas. Beje, drėgnesnėse vietose ir motiejukai užauga didesni.
„Kol kas man verboms rinkti augalų niekur važiuot nereikia, tik pasitelkti kantrybę ir vis dairytis, kas kur kada pradeda žydėti. O vaikš­čioti po pievas ir rinkti augalus – tikras malonumas“, – sakė floristė.
Beje, nemažai verboms rišti reikalingų augalų Narkevičiai augina savo sklype. Tam sėja ne tik rugių ir kviečių, avižų, bet ir įvairių spalvų kermėkų, sausiukų, juodgrūdėlių, aguonų – jų žiedus, varpas ar sėklų dėžutes naudoja sausoms puokštėms ir verbose. Sudžiūvę hortenzijų, levandų žiedynai taip pat labai tinka puokštėms ir verboms.

Augalų paslaptys

R. Narkevičienė pastebėjo, kad jos verbos nėra tokios spalvingos kaip tradicinės Vilniaus krašto verbos, kurių rišėjos augalus dažo įvairiomis spalvomis. Jos verbose dominuoja natūralios augalų spalvos, nors kai kuriuos augalėlius ir truputį padažo – reikia akcentėlių. Juk natūralūs akcentai yra tik įvairiaspalviai kermėkų ir sausiukų, ryškiai geltoni šlamučių žiedai ir žalios smilgos. O pavasarį visiems norisi ryškesnių spalvų. Tad dažniausiai dažo zuikių uodegėles – mėlynai, rausvai, linų dėžutes kartais apipurškia raudonai, kartais pabaltina, nors dažniausiai riša natūralios spalvos.
„Kai vaikštai po pievą, renki gražiausius augalus. Ir jau žinai, kokie jų džiovinami išsaugo savo spalvą, o kurie – ne. Nors tai labai priklauso ir nuo augalų surinkimo meto, ir nuo paties džiovinimo. Štai pradedan­čios žydėti smilgos būna gana ryškiai žalios, o į žydėjimo pabaigą jau kiek rusvos, vos baigusios žydėti – rudos. O visai nužydėjusių jau nė rinkti neverta – nesilaikys. Jei surinktas smilgas pakabinsi džiovinti saulėkaitoje – jos išbluks, bus šviesiai rusvos, kai kurios pašviesės iki smėlio spalvos. O jeigu džiovinsi pavėsyje – spalva išliks panaši kaip ir nuskintų“, – pasakojo moteris. Ir pridūrė, kad verbų viršūnėms labai tinkančių nendrių būtina prisiskinti iki liepos mėnesio, vėliau surinktos jau pūkuojasi.

Daug vietos improvizacijai

Kalbėdama su R. Narkevičiene įsitikinau, kad ne veltui tautodailės žinovai verbas vadina vienu iš labiausiai kintančių tautodailės reiškinių. Tai puikiai rodo ir R. Narkevičienės verboms rišti naudojami augalai. Su tradicinėmis žaliavomis – motieju­kais, kiškio ašarėlėmis – jose dera ir levandų žiedai, gubojų, hortenzijų žiedynai, aguonų dėžutės..
„Levandų žiedai išdžiovinti išsaugo savo mėlyną spalvą ir gražiai dera su kviečių, rugių varpomis, motiejukais. Derinys neįprastas, bet daug kam patinka, be to, maloniai kvepia. O gubojos, alpinės zundos verboms suteikia netikėto ažūriškumo, labai dera su šlamučiais, sausiukais“, – sakė pašnekovė.
Savo verbų stiliaus R. Nar­kevičienė negalėjo apibūdinti: kai kurios panašios į figūrines, kai kurios – į rykštelines. Jai įdomiausia ne sekti kažkokiu pavyzdžiu, o pagal jį kurti savitus darbus iš turimos augalinės žaliavos.

Dažniausiai – pusės metro aukščio

Dažniausiai R. Narkevičienė riša apie pusės metro aukščio verbas, kurias galima vadinti tradicinio dydžio. Didžiausias – iki pusantro metro aukščio – surišo Semeliškių Šv. Lauryno bažnyčiai papuošti. Beje, šią bažnyčią puošia jau bene penkerius metus, nuo to laiko, kai baigė floristikos kursus.
Nors verbomis R. Narkevičienė susidomėjo palyginti neseniai, gali pasidžiaugti, kad jos verbų yra iškeliavusių ir į Vokietiją, Didžiąją Britaniją. Verbos – labai mėgstamas suvenyras.
O ar verbos noriai perkamos? To pasiteirauta R. Narkevičienė sakė, kad jas pardavinėja tik Semeliškių gimnazijos mugėse ir ją susirandantiems žmonėms.
Nekilo noras nuvežti savo verbų į Kaziuko muges Vilniuje ar Kaune? To pasiteirauta moteris sakė, kad tiek jų nesuriša, kad galėtų važiuoti į tokias dideles muges. Be to – ten didelė konkurencija ir komercija, prekybos vietos nemažai kainuo­ja. Jai maloniau pamatyti pirkėjo šypseną ir išgirsti nuoširdžiai ištartą „ačiū“, negu tris dienas bet kokiu oru stovėti mugėse ir už verbą po 10 eurų prašyti. Negana to, dėl koronos viruso paskelbto karantino R. Narkevičienei savo gėlių parduotuvėlę teko uždaryti, ji ėmėsi kito darbo.

Vilniaus krašto verbų seklyčia

Beje, dauguma verbų surišamos keliuose nedideliuose kaimeliuose šalia Vilniaus. Čekoniškėse (Vilniaus r.) jau bene prieš 28 metus verbas pinančios moterys susibūrė į verbų rišėjų etnografinį ansamblį „Cicha Nowinka“, daugiau kaip 23 metų veikia Čekoniškių verbų ir bui­ties seklyčia.
Pasak šios seklyčios sumanytojos, Čekoniškių verbų rišėjų ansamblio „Cicha Nowinka“ vadovės, sertifikuotos tautodailininkės, tra­di­cinių amatų meistrės Janinos Nor­kūnienės, pati šio amato šerdis, pirminis paplitimo arealas yra Pilaitės, Kriaučiūnų, Zujūnų, Platiniškių, Naujosios kaimai, greta kurių pievos buvo augalais labai turtingos. Dabar situacija pasikeitė – buvusio­se pievose išdalinti sklypai ir iškilo arba kyla privačių gyvenamųjų namų kvartalai.
Verbų ir buities seklyčia Če­koniškėse supažindina su šio krašto tradicijomis, papročiais ir kultūra. Bene daugiausia jos lankytojus dominantys eksponatai yra eksponuo­jamos įvairių dydžių ir savitų formų – volelinės, plokščiosios, rykštelinės, figūrinės ir kitokios, – Vilniaus kraštui būdingos verbos.
Vilniaus verbos – tai maždaug pusmetrio ilgio, įvairaus storio ant sauso medinio kotelio iš vienos pusės ar aplinkui tvirtai supinta spalvinga rykštė, įvairaus rašto, susidedančio iš savitai deri­namų įvairiaspalvių džiovintų au­galų, sausučių žiedelių, nudažytų skiedrelių, su viršūnėje įpintu pilkų ar žaliai dažytų ežerinių smilgų kuokš­tu. Tradicinės Vilniaus verbos daugiausiai buvo pinamos derinant ryškių spalvų žiedelius, įvijiniu raštu. Buvo rišamos ir popierinės verbos, kurių tradicijos, regis, neišliko.

Volelinės, plokščiosios, rykštelinės, figūrinės

Maždaug 200 gyventojų turinčiame Čekoniškių kaime verbas daro apie 10 žmonių: vieni – kasmet tik tradicines, kiti – ir modernesnes, kasmet vis kitokias. Beveik visos rišėjos pardavinėti verbų išsiruošia į Kaziuko mugę, o Verbų sekmadienį – prie įvairių Vilniaus bažnyčių, neretai ir į Lenkiją, dažnai pasiekia ir šios šalies sostinę. Verbų dažnai užsako suvenyrams, garbingiems svečiams dovanoja. Taip jų verbos pasiekia Ameriką ir Kanadą, Australiją ir Švediją, ir daugybę kitų šalių.
Dideles, už žmogų aukštesnes verbas moterys paprastai daro pagal užsakymus – tada neretai užsakovai ir raštus užsako, spalvas užprašo.
Nors verbų rišimas laikomas labiau moterišku darbu, tačiau ne tik moterys tai daryti moka. Dauguma Čekoniškių ir gretimų Kriaučiūnų, Zujūnų, Platiniškių kaimų gyventojai mena kelis nuostabiai verbas rišusius vyriškius.

Iš kartos į kartą

Pati žymiausia ansamblio „Cicha Nowinka“ verbų rišėja yra Teresa Michalkevič, kurios surištos 640 ir 6 centimetrų verbos įrašytos į Lietuvos rekordų knygą kaip aukščiausias ir mažiausias šio tautodailės žanro kūrinys.
Ponia Teresa verbas riša ne nuo pat jaunystės, bet jau arti keturiasdešimties metų. Nuo vaikystės ji talkino mamos seseriai Juzefai prisirinkti įvairių augalų ir žiūrėdavo, kaip ši riša verbas. Pati pradėjo tai daryti augindama vaikus. Šis darbas „prilipo“. Dabar dirbti šį darbą poniai Teresai padeda ir dukra Veslava Mažeikienė.

Daiva Červokienė
Autorės, R. Narkevičienės, J. Norkūnienės nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami Video


Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69

Aktualijos


Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69

Aktualijos


Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69

Aplinkos apsauga


Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69

Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69

Archyvas


Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69

Darbo partija


Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69

Elektrėnai


Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose


Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69

Elektrėnų krašto šviesuoliai


Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69

Europietiška savivaldybė


Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69

Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69

Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69

Keliai aukštumų link


Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69

Keliai link aukštumų


Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69