Valstybės atkūrimo diena – tai diena, kur praeitis su šiandiena susitinka

Julija Kirkilienė

Vasario 16-oji – Lietuvos vals­tybės atkūrimo diena, kaip įprasta Elektrėnuose, švęsti pradėta buvo bažnyčioje. Pamoks­lo metu kun. Gintas Petkevičius Lietuvos valstybingumo kelią lygino su nuolatos besikeičiančio­mis šviesos ir tamsos valandomis ir kvietė apmąstymams, panašiems kaip Kryžiaus kelio. Kvietė apmąstyti, kokie mūsų šių laikų prioritetai, ir prisiminti tuos, kurie dėl Lietuvos nepagailėjo savo gyvybių. Iš bažnyčios šventė persikėlė į šventorių, kur savivaldybės vadovai ir Elektrėnų seniūnas Antanas Šalkauskas padėjo gėlių prie paminklo žuvusiems už Lietuvos laisvę atminti. Po seniūno kalbos – apmąstymų apie Lietuvos laisvės kelią, šventė persikėlė į miesto – Lietuvos Valstybės atkūrimo šimtmečio – aikštę.

Pagerbti simboliai ir žmonės
Žiemos galiūnų varžyboms paruoštoje aikštėje gausiai susirinkę žmonės pirmiausia buvo pa­kviesti pagerbti Lietuvos valstybės simbolių. Vieningai giedant himną iškilmingai pakelta vėliava – kaip kalbėjo renginio vedėja Vilma Pavelčikaitė-Bialoglovienė, išdidumo ir vilties ženklas. Trispalvę kėlė Krašto apsaugos savanorių pajėgų 804 Trakų-Elektrėnų kuopa, himną vedė Kauno retro ansamblis „Randevu“. Susirinkusius pasveikino meras Gediminas Ratkevičius, kuris pabrėžė, kad Lietuvos kelias valstybingumo link nebuvo lengvas, dėl laisvės, kurią turime šiandien, kovose žuvo žmonės. „Branginkime tai, ką turime, kad šiandien gyvename taikioje žemėje“, – kalbėjo meras bei priminė, kad šiandien laisvė yra labai trapi, todėl reikia nenustoti remti Ukrainos tautos jos kelyje už laisvę.
Šimtmečio aikštėje pagerbtas Elektrėnų garbės pilietis, prof. Tadas Šumskas, švenčiantis 70-ąjį jubiliejų bei 50 metų kūrybinės veiklos sukaktį.
Meras ir jo pavaduotoja Inga Kartenienė perrišo T. Šumską tautine juosta, įteikė gėlių bei tarė sveikinimo žodžius.
O Garbės pilietis pasidalino prisiminimu, kad 1988 m. jam pirmajam su Laimonu Noreika ir geriausiais chorais teko garbė Sporto rūmuose atlikti Lietuvos himnu tapusią V. Kudirkos „Tautišką giesmę“. Nuo A. Smetonos laikų kažkodėl buvo įprasta giedoti „Tegul dirba savo (dabar – tavo) naudai“, bet, pasak T. Šumsko, labai svarbu dirbti ne savo, o Lietuvos naudai. Vasario 16-ąją gimęs, patriotizmu spinduliuojantis T. Šumskas gyvu pavyzdžiu rodo, kaip su malonumu dirbti valstybės naudai – ugdyti pilietiškumą, palaikyti tautinę dvasią, puoselėti tradicijas ir lietuviškąją kultūrą.
Pagerbus valstybės simbolius ir Garbės pilietį, aikštėje vyko varžybos „Žiemos galiūnas 2024“. Sportininkus pasveikino savivaldybės meras ir stipriausias planetos žmogus Žydrūnas Savickas. Galiūnais vadinami sportininkai aikštėje atliko daugybės jėgų, pastangų ir užsisipyrimo reikalaujančias sportines rungtis. Po pusantros valandos azartiškų emocijų paaiškėjo nugalėtojai. Trečiąją vietą laimėjo Rokas Černiauskas, kuris prizo atsiimti atėjo kelis kartus padarydamas salto, antrąją vietą laimėjo Audrius Jokūbaitis, o varžybų nugalėtoju tapo alytiškis Modestas Struckus.
„Galiūniškų“ užduočių varžybų metu pakviesti išbandyti ir elek­trėniškiai. Kas girą kilnojo, kas didelį varžtą laikė, kas dėžę giros, bet visi sulaukė didelio palaikymo, ovacijų ir rėmėjų įsteigtų prizų.

O nuo 14 val. Kultūros centro salėje pradėtas buvo koncertas, pavadintas „Kaip švęsdavo tarpukario Lietuva“.
Koncerte iš savivaldybės vadovų dalyvavo tik vienas mero pavaduo­tojas Marius Urvakis, o sveikinimo kalbą koncerto dalyviams ir žiūrovams pasakė pats pirmasis atkurtos valstybės prezidentas Antanas Smetona, kurį suvaidino Vydūno lietuvių kultūros draugijos pirmininkas, saviveiklininkas Sigitas Šamborskis:
„Širdingai sveikinu Lietuvos sū­nus ir dukteris proga Vasario 16-os dienos, kuri kasmet iškilmingai mūsų minima kaip didžiausia mūsų Tautos šventė. Tą dieną juk paskelbta Vilniuje – mūsų Tėvynė vėl nepriklausoma valstybė. Ši linksmoji naujiena jungė ir telkė draugyn vieningo džiaugsmo lietuvius, vargusius savo kraštui ir likimo išmėtytus po pasaulį.
Visi jie, kuriems tik tebeplazdėjo širdis, kupina meilės savo tėvų žemei, skubėjo vaduoti tos žemės kiek galėdami: vieni gausingomis atnašomis, kiti savo gyvybę aukojo. Jų dėka Lietuva laimėjo laisvę, o laimėjusi mokėjo jąja ir naudotis. Jos veidas nūdien nepanašus į prieškarinį veidą.
Tau lietuviškas gyvenime, sve­timųjų nebevaržomas, sparčiais žingsniais ainu pažangos keliais. Tavo tautiškos kultūros lobis kraunamas visose srityse: žemės ūkyje, prekyboje ir pramonėje, mene, moks­le ir švietime. Baigės šimtmetinės krizės, visur ir visus skaudžiai palietusios, Lietuva sėkmingai baigia kilti. Nenuvarė jos nusiminiman nei karų gandai.
Mes juk turime tikėti, kad vieningas darbas yra geriausia priemonė savo kraštui apsaugoti nuo visokių negerovių. Mes tikim, kad ir tie Lietuvos vaikai, išsisklaidę po visą žemės rutulį, ypačiai Amerikos lietuviai, tiek daug jai padėję vaduotis iš nelaisvės, nepamirš jos ir sunkiai valandai atėjus. Tokią mūsų viltį tvirtina mūsų užjūria tautiečių dažnas lankymasis savo pirmojoje Tėvynėje.
Ilgesys – tai meilė, tai gilus troškimas pamatyti savo motiną žemę. Lietuva atgyja. Lietuva vėl priimta valstybių šeimon, iš ku­rios buvo išbraukta daugiau kaip šimtą metų. Toji nelaimė buvo mus ištikusi per mūsų protėvių apsileidimą. Mums tenka būti rūpestingesniems už juos, jei norime būti laisvėj. Tą iškilmingą dieną džiaugiamės, bet tuo pačiu žygiu ir liūdime, kad Lietuvos pažeistoji teisė dar nėra atstatyta. Tačiau mes neturime nusiminti.
Jei visi mes būsime darbštūs ir kantrūs, jei elgsimės kaip mums tik reikia iš vieno, jei susitvarkysim ir tautiškos vienybės dvasia auklėsime savo augantį jaunimą, tai mūsų teisingoji byla bus laimėta. Tegul šviečia viltis žadint mūsų gerą valią, dirbti laimingesniam mūsų tautos rytojui“.
Ta kalba, Prezidento pasakyta kažkurią tarpukario Vasario 16-osios dieną, labai tinka ir šiai dienai. O šią šventės dieną elektrėniškius linksmino Alytaus kultūros centro „Retro ritmu“ (vad. Rūta Graužlienė) šokėjai, Kauno retro ansamblis „Randevu“ (vadovė Jūratė Svidinskienė), kurie į Adelės ir Rozalijos salioną kvietė ne tik Alytaus, bet ir Elektrėnų šokėjus bei kitus atlikėjus. Į salioną užsuko Elektrėnų jaunių choras, vadovaujamas Gaivos Židonytės bei Aurimo Medzikausko, solistas Medas Gvazdaitis, popchoras „Saulės spinduliai“ (vad. Gaiva Židonytė ir Aurimas Medzikauskas), choras „Eldija“ (vadovė Greta Garmašaitė-Balė), folkloro ansamblis „Runga“ (vadovė Rūta Vaičekonytė-Chveduk) ir tautinių šokių kolektyvas „Vijūnas“, vad. Angelė Pačesienė).
Taip gražiai pasilinksminę, tarpukario arba Lietuvoje vadinamų Smetonos laikų madų pasižiūrėję, gerų emocijų pasisėmę, elektrėniškiai Valstybės atkūrimo dieną švęsti, kaip sakė A. Smetona, tautiškos kultūros lobį krauti visose srityse – žemės ūkyje, prekyboje ir pramonėje, mene, moksle ir švietime – dar turėjo visą savaitgalį…