Valdžios susitikimai su gyventojais Gilučiuose ir Kietaviškėse

Valdžios susitikimai su gyventojais Gilučiuose ir Kietaviškėse
Julija Kirkilienė


Vasario mėnesį prasidėjo savivaldybės vadovų, įvairių valstybės institucijų atstovų ir seniūnų susitikimai su gyventojais. Toks susitikimas kovo 19 d. vyko Gilučiuose, kovo 20 d. – Kietaviškėse.

Be problemų
Gilučiuose į susitikimą su savivaldybės vadovais ir Policijos komisariato viršininku Andžej Grudinskij gyventojų prisirinko pilna salė, nors problemos šioje seniūnijoje įvardintos buvo tik trys: vieni pilstukininkų taškai užsidaro, kiti – atsidaro, neužbaigti kelių remonto darbai ir prieš keletą metų blogai atlikti melioracijos darbai, dėl to kai kuriuose ūkininkų laukuose tyvuliuoja vanduo.
Išsamią ataskaitą perskaitęs seniūnas Vytautas  Baltulionis susirinkusiuosius informavo, kad seniūnijoje dešimt metų gyventojų skaičius beveik nekinta – 2000 m. gyveno 546, šiais metais –545.  Iš jų moterų – 275, vyrų – 270. Vaikų iki 7 metų – 42, todėl mokyklos panaikinimas gilutiškiams negresia. Nuo 7 iki 18 metų gyvena 83, nuo 18 iki 45 metų – 188 žmonės, nuo 45 iki 65 metų – 137 gyventojai, nuo 65 iki 85 metų – 86, tarp kurių vyrų du kartus mažiau likę. Virš 85 metų seniūnijoje gyvena 9 gyventojai, tarp kurių tik 1 vyras. Per metus seniūnijoje gimė 3 vaikai, mirė – penki žmonės, kuriuos susirinkusieji pagerbė tylos minute.
Gilučiai – žemdirbiška seniūnija. Seniūnijoje 240 gyventojų yra įregistravę savo valdas kaimo verslo ir registrų centre. 159 gyventojai yra deklaravę 1157 ha pasėlių plotą ir dar 180 ha seniūnijoje žemės turi AB „Vievio paukštynas”.  
2008-2009 metais Gilučių seniūnijoje už ES ir savivaldybės lėšas buvo rekonstruoti melioracijos įrengimai. Deja, anksčiau seniūnijoje vykdyti melioracijos darbai Strošiūnų ir Kalninių Mijaugonių  kaimuose buvo atlikti nekokybiškai, todėl ten gyvenančių ūkininkų laukuose tyvuliuoja vanduo. Seniūnas dėkojo gausiai seniūnijoje įsikūrusiems ūkininkams už pagalbą vieni kitiems, už pasidalinimą patirtimi ir už tai, kad sunkią žiemą, niekieno neraginami, savo traktoriais valė kelius ne tik sau, kaimynams, bet ir vienkiemiuose gyvenantiems žmonėms. Seniūnas sakė negalįs už tai nepadėkoti ūkininkams G. Marcinkevičiui, R. Šimoniui, S. Stirnai, J. Gudeliauskui, J. Lukoševičiui, J. Pacevičiui ir Gilučių medžio apdirbimo įmonės vadovui A. Čepulioniui.  Seniūnijoje gyvenantys ūkininkai visada būna pastebėti ne tik savivaldybėje, bet ir apskrityje bei šalyje. Ūkininkui Sauliui Stirnai 2009 m. įteiktas „Gimtosios žemės” Jorio apdovanojimas, kaip nepailstančiam modernaus ūkio kūrėjui. Gintarui Marcinkevičiui už pasiekimus finansinio–gamybinio kapitalo stiprinimo srityje įteiktas Vilniaus apskrities administracijos viršininko padėkos raštas. Pranas Gaidamavičius buvo nominuotas savivaldybės metų ūkininku.
Kelių priežiūros darbams lėšos praėjusiais metais  buvo sumažintos, liko neužbaigtas kelias Elektrėnai – Migučionys – Gabriliava, pavasarį ir rudenį nepravažiuojamas kelias pasidaro Strošiūnų kaime, o aikštelė prie mokyklos irgi labai duobėta. Seniūnas prašė savivaldybės vadovų skirstant lėšas keliams nepamiršti ir Gilučių.
2009 metais iš ekologijos fondo buvo sutvarkyta Gilučių tvenkinio aplinka, tačiau tvenkinio išvalymui lėšų nebeliko. Seniūnas tarėsi su gyventojais, iš kur galima būtų sutaupyti lėšų, kad gilutiškiai turėtų savo paplūdimį.
Kitais metais seniūnijoje planuojami taip pat dideli darbai: bus pradėti vandens tiekimo ir nuotekų valymo įrengimų statybos darbai, planuojama elektros oro linijas keisti kabelinėmis, t.y., bus pašalinti elektros stulpai.
Nors seniūnijoje bedarbystė nėra pati opiausia problema, bet socialinėms darbuotojoms darbo padaugėjo. Seniūnijoje gyvena 140 pensijinio amžiaus žmonės, 40 gyventojų, turinčių negalią, tarp kurių ir du vaikai, socialiai remtinų yra 11 šeimų, 3 rizikos šeimos. 156 mažas pajamas gaunantys gyventojai gavo maisto produktų davinius  iš ES fondų. Šiais metais prašymus juos gauti jau yra pateikę 123 gyventojai. Seniūnas kvietė visus gyventojus, kuriems reikalinga pagalba, kreiptis į seniūnijoje dirbantį socialinį darbuotoją, kuris nė vieno neatstumia, operatyviai reaguoja į prašymus ir pagal galimybes kiekvienam padeda.  Seniūnas apgailestavo, kad vienus pilstukininkų taškus uždarius, atidaryti  kiti.   
Seniūnas trumpai apžvelgė kultūros darbą seniūnijoje: organizuojami tradiciniai renginiai – Užgavėnės, vaikų Velykėlės, vasaros, derliaus, kalėdinės šventės, kartu su mokykla organizuojami valstybinių švenčių minėjimai. Gilučių vaikų ir suaugusiųjų dramos kolektyvai jau žinomi tiek savivaldybėje, tiek respublikoje.  Šiame susitikime koncertavo svečiai iš Žaslių.
Gilučių seniūnija yra vienintelė savivaldybėje, kur yra sukurta seniūnijos taryba. Tarybos nariai daro sueigas, kuriose aptaria svarbiausius seniūnijos reikalus, priima sprendimus, kaip vieną ar kitą problemą išspręsti. Seniūnijoje nėra bendruomenių ir niekas nepanoro kelti kandidatūros į seniūnaičius. Seniūnas, baigdamas savo pranešimą, dėkojo gyventojams už nuoširdų darbą, gražiai tvarkomą aplinką, linkėjo gyventojams sveikatos, tarpusavio supratimo ir visus kvietė  išsakyti tai, kas jaudina, pakritikuoti, kas seniūnijoje daroma ne taip, patarti, kaip išspręsti vieną ar kitą problemą.
Vadovams gilutiškiai klausimų mažai turėjo, tik S. Stirna papriekaištavo, kad kelių mokesčius savivaldybės gyventojai moka, o kelius greideriuoti  ūkininkams tenka savo lėšomis. Policijos viršininką sudomino informacija apie naujus pilstuko taškus. Jis kvietė gyventojus apie tai informuoti arba tiesiogiai viršininką, ar anoniminiu telefonu, kuris skelbiamas savivaldybės laikraščiuose. Mero pavaduotojas, gydytojas  Algimants Adomaitis paantrino komisarui, kad taškuose įsigytame alkoholyje nustatomi nuodingų medžiagų kiekiai ir jei gyventojai rūpinasi savo artimųjų sveikata, pilstukininkus iš kaimo reikia išgyvendinti.
Reikia pavydėti
Nors savivaldybės tarybos posėdžiuose ne kartą tarybos nariai priekaištavo, kad biudžeto lėšų daugiausia patenka į Kietaviškes, nes ten gyvena administracijos direktorius Henrikas Petrauskas, bet tos lėšos džiaugsmo kietaviškiečiams  atneša ne tiek ir daug. Kažkada skirtos lėšos nuo Ežero gatvės, kuri eina pro H. Petrausko namus, iki Peliūno kapinių  remontui atnešė daugiau bėdos nei laimės. Gyventojai rašo prašymus tą kelią skubiai remontuoti, nes vos metams praėjus po frezuotu asfaltu remontuoto kelio, juo visai nebeįmanoma pravažiuoti – aštrios asfalto įgriuvos pjausto automobilių padangas.  Nepatenkinta bendruomenė ir naujuoju keliu į Jagėlonis. Kelias toks siauras, kad automobiliai vos prasilenkia, o pakelės visai nesutvarkytos – stati šlaitai, rodos, ir laukia, kada koks neatsargus vairuotojas nuo kelio nusiridens. Nesutvarkyta lietaus kanalizacija prie naujosios sporto salės, todėl šalia esančių daugiabučių gyventojams per atlydį nors su valtele plauk iki savo privažiavimo.  Administracijos direktoriui H. Petrauskui nepatiko bendruomenės pirmininko Zigmo Mažeikos kritika dėl atmestinai atliktų darbų, kovo 20 d. išsakyta savivaldybės vadovų susitikime su gyventojais. Mat kitos seniūnijos tik pavydėti turėtų to, ką turi Kietaviškės. Bet tai ir beveik visos Kietaviškių seniūnijos bėdos. Kitos tik smulkios – šernai ūkininkams laukus gadina, gyventojai atliekas degina, taip kaimynus nuodydami, seniūnijoje gyvena veterinarijos gydytojas, bet negali žymėti galvijų, nes tokios licencijos kaina yra kelis kartus didesnė nei gydytojas gali uždirbti. Daugiau viskas tik gerai.  Sudegęs kultūros namų pastatas suremontuotas ir knygos vėl suneštos į biblioteką, kurios tik krosnys niekaip prišildyti negali. Jau šiais metais prasidės vandentvarkos projektas ir nuosavų namų gyventojai turės vandenį bei kanalizaciją. O svarbiausia, savivaldybė iš Sanglaudos fondo gavo pinigų dviračio takui nuo sankryžos iki mokyklos nutiesti.  Tai kietaviškiečiams labai svarbu, nes keliu be šaligatvio, kur sunkiasvorės mašinos važiuoja į įmones „Kietaviškių gausa“, „BOEN Lietuva“ (Dominga), vaikai eina į mokyklą.
Kietaviškių seniūnijoje gyvena 1500 gyventojų. Pernai gimė dar 14 naujagimių, o mirė aštuoni žmonės. Seniūnijoje gyvena 405 pensininkai, iš kurių 27 vyresni nei 85 metai. Seniūnija turi savo šimtametę. Seniūnijoje gyvena 22 daugiavaikės šeimos, yra 11 globojamų vaikų, 31 suaugę asmenys priskiriami socialinės rizikos grupei ir vaikai iš dviejų šeimų. Maisto daviniams gauti užregistruota 200 žmonių, kai pernai buvo tik 122. Socialinė darbuotoja  Angelė Bliujienė sako, kad pagalbos atėjusiems žmonėms ji turi būti ir guodėja. Žmonės ateina pikti, palaužti sunkmečio.
Mokyklos direktorė Elena Janavičienė susitikime tryško optimizmu. Iš dviejų procentų moksleivių tėvelių mokesčių jie pasistatė vaizdo stebėjimo kameras ir dabar sutaupo tas lėšas, kurias anksčiau leisdavo durų bei spynų, chuliganų sugadintų, remontui. Vaikų mokykloje mokosi 154, bet ikimokyklinėje grupėje mažieji netelpa, tai mokyklos išnykimas Kietaviškėms negresia. Direktorė džiaugėsi mokyklos ir mokytojų pasiekimais, projektine veikla, seniūnijos ir bendruomenės glaudžiu bendradarbiavimu. Tiesa, apie veiklą  sporto salėje  direktorė nekalbėjo. Mums į redakciją ne kartą skambino kietaviškiečiai, skųsdamiesi, kad sporto salė pastatyta, bet jaunimo ten žaisti neleidžia. Apie šią problemą  mūsų laikraštyje ateityje dar pakalbėsime.
Kietaviškėse apie savo veiklą atsiskaitė visų įstaigų atstovai ir Policijos komisariato viršininkas Andžej Grudinskij. Jis kalbėjo, kad Kietaviškių seniūnijoje per praėjusius metus buvo užregistruotos 25 nusikalstamos veikos, iš jų 1 nužudymas, 3 kūno sužalojimai. 12 nusikaltimų buvo išaiškinta.  Komisaras sakė nesąs patenkintas tokiais rezultatais ir prašė gyventojų pagalbos – informacijos. Jei kas nenori ar bijo pranešti apie nusikaltimus policijai savo vardu,  galima anoniminiu telefonu. Komisaras užtikrino, kad tikrina kiekvieną pranešimą ir siekia, kad žmonės paisytų gyvenimo taisyklių. Policijos viršininkui antrino administracijos direktorius H. Petrauskas: patys žmonės negali susitvarkyti su savo vaikais, vaikaičiais, tai gavo pagalbos iš policijos. Dabar Kietaviškėse gyventi tapo saugiau. Direktorius ir savivaldybės meras Arvydas Vyšniauskas gyventojus supažindino su būsimais projektais ir ateinančiomis lėšomis į seniūniją: planuojamas kelio remontas iš Kietaviškių į Beižionis ir aplinkkelis į UAB „BOEN Lietuva”, vandentvarkos projektas ir kt. Susirinkime kalbėjo ir Kietaviškių bei Beižionių parapijų klebonas Dainius Jančiauskas. Pakalbėjęs metaforomis, kad bažnyčioje šilta būna nuo plakančių širdžių, jis kvietė parapijiečius nepamiršti šv. Trejybės atlaidų, kurių negalima perkelti į kitą dieną, nors tomis  dienomis planuojami savivaldybės ir Elektrėnų miesto jubiliejiniai renginiai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų